Nėštumo nutraukimas Šilutėje ir iššūkiai Lietuvoje: statistika, prieinamumas ir visuomenės požiūris

Diskusija dėl nėštumo nutraukimo, arba abortų, leidimo ar draudimo visada sukelia dideles emocijų audras. Kol vieni vadovaujasi humanistiniu požiūriu, kad užsimezgęs gemalas yra gyvybė, kurią būtina išsaugoti, kiti gina moters teisę į savo kūną ir laisvą apsisprendimą turėti vaiką ar ne. Mūsų rajono medikų ir laikraščio skaitytojų nuomonės šiuo klausimu beveik sutapo - jie mano, jog šiuo metu Lietuvoje uždrausti abortus būtų pernelyg skubotas žingsnis.

Situacija Šilutėje: medikų nuomonės ir statistika

Šilutės ligoninės Akušerijos skyriaus vedėjas Gediminas Vaičiūnas vienareikšmiškai apibūdina padėtį šalyje, jei būtų uždrausti abortai, kaip „katastrofą“. Gydytojas G. Vaičiūnas dar nepamiršo, kaip prieš tris dešimtmečius daug Šilutės moterų daryti abortus važinėjo į Tilžę (tuomet - Sovetską). Jis prognozuoja, kad „jei dabar Lietuvoje abortus uždraus - bus tas pats. Mūsų moterys taps neoficialios turistės, kokios dabar yra lenkės - jos važinėja į Lazdijus, į Baltarusiją ir ten atlieka abortus. Bus tik daugiau komplikuotų atvejų ir mirčių“.

Pernai Šilutės ligoninėje atlikti 139 abortai, penkios iš šių moterų dar nebuvo gimdžiusios, tad jos ypač rizikavo. Po vieną nėštumo nutraukimą darė 14-metė ir 45-metį peržengusi moteris, 4 atlikti 15-17 metų merginoms, o didžiausias abortų skaičius - 39 - tenka 25-29 m. amžiaus moterims. Tačiau šie skaičiai anaiptol neatspindi tikrosios padėties, o tikslios statistikos, anot G. Vaičiūno, šiandien nepateiks niekas. Vedėjas mano, jog realus skaičius būtų dar bent pusė nuo 139.

Abortų mažėjimo tendencijos ir priežastys

Vis dėlto, pastebima, kad abortų mažėja, ir ginekologai svarsto, jog tam įtakos turi ir moterų švietimas, įvairių kontraceptikų ir spiralių naudojimas. Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro akušerė ginekologė Aušra Venckuvienė taip pat pastebi, kad abortų žymiai sumažėjo. Anksčiau gydytojai tekdavo į ligoninę šiai operacijai kasdien paguldyti po 10 ar net 15 moterų, dabar būna vos kelios (ar net - nė vienos) per mėnesį. A. Venckuvienė mano, jog tai - švietimo pasekmė.

Dėl nėštumo išsitirti atėjusios moterys dažniausiai pasirenka gimdyti, o po gimdymo praėjus mėnesiui, ateina pasitikrinti ir klausia, kokius kontraceptikus naudoti. Kontraceptinės tabletės, spiralės, žiedai, pleistrai - sau priimtiną apsisaugojimo nuo nėštumo būdą šiais laikais išsirinkti gali kiekviena moteris. „Išrašome, pritaikome, pasižiūrime, kas tinka, kas netinka,“ - teigia medikai.

Moters apsisprendimo svarba ir galimos pasekmės

G. Vaičiūnas mano, jog teisė spręsti gimdyti ar ne turi būti palikta tik pačiai moteriai ir jos šeimai. Nereikia manyti, kad sprendimą negimdyti pastojusi moteris priima lengvai. Daugelis ateina nemiegojusios ne vieną naktį, ilgai svarsčiusios visus „už“ ir „prieš“, neslepia ir ašarų išliejusios. Ir ateina tik tos, kurios gerai supranta, jog savo kūdikiui negalės suteikti visaverčio gyvenimo.

Kokiam socialiniam sluoksniui priklausančios moterys dažniausiai daro abortus? Skyriaus vedėjas neiškiria nė vieno - medikų pagalbos prireikia ir skurdžiai besiverčiančioms daugiavaikėms mamoms, ir moksleivėms, ir išsilavinusioms, gerą socialinę ir materialinę padėtį pasiekusioms moterims.

Gydytojai kiekvieną jų įspėja apie galimas tokios operacijos pasekmes ir komplikacijas, vieną kitą ir perkalbėti pavyksta. Statistiškai po abortų apie 5 proc. moterų patiria gimdos, kiaušidžių uždegimus, menstruacijų ciklo sutrikimus, lėtinius skausmus. Kitos kreipiasi dėl nepastojimo, nes iki 30-40 proc. nėštumo nutraukimų yra susiję su vėlesniu nevaisingumu.

Nėštumo nutraukimo būdai ir teisiniai aspektai

Nėštumo nutraukimą galima daryti iki 12 nėštumo savaitės, iki 5-6 savaitės atliekami vadinamieji atsiurbimai. Didžioji dauguma nėštumo nutraukimų atliekama chirurginiu būdu, kuomet išplečiamas gimdos kaklelis, pašalinamas vaisius ir išgramdoma gimda. Atliekant šią procedūra yra tikimybė pradurti gimdą. Iki 22 nėštumo savaitės atlikti abortą galima pagal medicinines indikacijas, kuomet nėštumas nesuderinamas su moters sveikata (tai gali būti onkologinės ligos, širdies ydos, kraujo ligos). Tokio pobūdžio nėštumo nutraukimai daromi stambiuose centruose didžiuosiuose miestuose.

Visuomenės nuomonė ir pagalbos poreikis

„Šilutės naujienos“ interneto svetainės skaitytojų apklausa parodė, kad 28 lankytojai pritaria abortams, nes moteris su savo kūnu turi teisę elgtis, kaip mano esant geriausia. Tuo tarpu 10 lankytojų pasisakė nepritariantys abortams, nes užsimezgusi gyvybė turi teisę gimti ir gyventi. Beveik vienareikšmiškai medikams pritarė ir kalbinti šilutiškiai. Daugelis pabrėžė, kad draudimas padidintų vaikų, augančių skurde ir stokojančių tėvų paramos, skaičių.

Spalio 29 dieną 19 valandą daugelyje Lietuvos miestų sužibo tūkstančiai žvakelių, skirtų tūkstančiams negimusių kūdikių - kasmet Lietuva dėl abortų praranda apie 6000 pradėtų kūdikių. Akcijos „Renkuosi gyvybę“ iniciatoriai siekė atkreipti dėmesį, kad norint mažinti abortų skaičių, būtina padėti besilaukiančioms moterims ir nepalikti jų vienų lemiamą akimirką. Abortas - tai ne tik negimusio vaiko gyvybės nutraukimas: moksliniai tyrimai rodo, kad abortas daro didelę žalą ir mamos fizinei bei psichinei sveikatai.

Krizinis nėštumas ir pagalbos galimybės

Nėštumas neretai moteriai tampa džiaugsmu, tačiau kartais jis gali sukelti ir negatyvius jausmus, tuomet įvardijamas kaip krizinis nėštumas. Tai toks nėštumas, kuris, nepaisant to, ar buvo planuotas, ar ne, tampa tam tikru sunkumu moteriai dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kylančios asmeninės arba santykių krizės. Dėl krizinio nėštumo svarbu atkreipti dėmesį, nes nustatyta, kad moterims po aborto arba patyrusios persileidimą gali atsirasti potrauminio streso sutrikimo simptomai, depresijos simptomai, nerimas bei kartais komplikuotas gedėjimas.

Pagalbos besilaukiančioms moterims galima ieškoti:

• Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
• Šilutės psichikos sveikatos centras
• Gyvai psichologinės konsultacijos teikiamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Mažeikiuose, nuotoliniu būdu - visoje Lietuvoje. Konsultacijos teikiamos telefonu ir el. paštu: 8 673 22562.

Nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo iššūkiai Lietuvoje

BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą, tačiau paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai priėmus sprendimą savo noru nutraukti nėštumą.

Dažniausiai, viešai kalbant apie abortą, mintyje turima procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia.

Statistikos ir reglamentavimo trūkumai

Higienos institutas, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinė įstaiga, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), neturi atskirų duomenų apie vaistinį nėštumo nutraukimą - „nėra specialaus kodo“. Be to, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame. Pacientės pageidavimu atlikti abortai yra įtraukiami į bendrą statistiką kartu su visais kitais dirbtiniais abortais.“ Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis.

SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė teigia, kad ministerija pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija, o „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“. Vykdant tyrimą, dalis savivaldybių administracijos darbuotojų atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki BENDRA.lt užklausos tokių duomenų neturėjo.

Gydytojų ir įstaigų teisė atsisakyti teikti paslaugą

Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini pažymi, kad „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“. Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“, o Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“ mini tik „operacijas“, tad nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą.

A. Giubilini siūlo gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras vertinti profesinio pasirinkimo kontekste, pabrėždamas, kad „institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė“. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos.

Medikamentinio aborto prieinamumas

Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų BENDRA.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą. Priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri rekomenduoja paprastinti medikamentinio aborto prieinamumą ir leisti šią paslaugą teikti ir žemesnio lygio gydymo įstaigoms, Lietuvoje galiojantis apribojimas sukuria perteklinius barjerus.

Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tiek medikamentinis, tiek chirurginis nėštumo nutraukimas iki šeštos nėštumo savaitės gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Šilutės ligoninė teigia, kad „iki šiol poreikio nebuvo“ teikti medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugas.

Nėštumo nutraukimo paslaugų teikimo problemos

Dalis gydymo įstaigų oficialiai skelbia, kad teikia chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau iš tiesų jos neatlieka. Tarp tokių įstaigų yra Radviliškio ligoninė, Šakių ligoninė, Telšių ligoninė, Švenčionių rajono sveikatos centras. Elektrėnų ligoninė neturėjo gydytojų, kurie sutiktų atlikti procedūrą. Anykščių ligoninė išrašo receptus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, bet chirurginės procedūros neatlieka dėl gydytojų moralinės pozicijos. Jonavos ir Tauragės ligoninės taip pat neteikia savanoriško nėštumo nutraukimo paslaugų. Tauragės ligoninės atstovas Danas Masiulionis komentavo: „Turime Naujagimiams palankios ligoninės statusą, kuris siejasi su nacionaline gimstamumo skatinimo politika.“

Nėštumo nutraukimo procedūrų kainos Lietuvoje

Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai. Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai ir tyrimai. Viešosiose gydymo įstaigose dažniausiai skelbiamos chirurginio nėštumo nutraukimo kainos.

Pavyzdžiui, Utenos ir Klaipėdos universitetinėse ligoninėse procedūra kainuoja 67,93 Eur, Panevėžyje - 70 Eur, o Kaune - 101,42 Eur. Kelmės, Druskininkų ir Alytaus ligoninėse - 82,88 Eur. Išskirtinai aukštos kainos užfiksuotos Visagino ligoninėje, kur vietinės nejautros procedūra kainuoja 234,54 Eur, o bendros nejautros - 366 Eur.

Istorinis aspektas: abortų legalizavimo įtaka visuomenei

Įdomią S. Levitt ir S. Dubnerio studiją, kurioje skaičiais įrodoma, kaip moters laisvos valios suvaržymas tampa reikšmingu socialiniu ir ekonominiu veiksniu, pateikia žurnalas „Psichologija Tau“. JAV 1980-1995 metai buvo pažymėti baimės ženklu - nusikalstamumas taip sparčiai augo, kad atrodė, jog Amerikos visuomenė pažymėta apokalipsės ženklu. Tačiau netikėtai šio ir kitų ekspertų niūrios prognozės nepasitvirtino. Per 5 metus paauglių įvykdomų žmogžudysčių sumažėjo 50 procentų!

Didžiausią įtaką turėjo visai kitas, prieš 20 m. atsiradęs veiksnys, susijęs su jaunos moters iš Teksaso Normos McCorvey istorija, kuri sukėlė milžinišką visuomenės rezonansą. Byla užtruko ir, nors tai pačios McCorvey padėties nepalengvino, 1973 m. JAV Aukščiausiasis Teismas leido visose JAV legaliai daryti abortus.

Pažvelkime, kokios moterys dažniausiai darėsi abortus. Tai milijonai neištekėjusių, neturtingų, nepilnamečių ir keblioje padėtyje atsidūrusių moterų, kurios, jei nebūtų dariusios aborto, būtų gimdžiusios vaikus, kurie būtų patekę į labai nepalankią socialinę ir psichologinę aplinką. Tokią, kurioje užaugę vaikai kur kas dažniau tampa nusikaltėliais. Taip prieš 20 metų legalizuoti abortai lėmė, kad jaunų nusikaltėlių gretų nepapildė nauji, nepalankiomis sąlygomis užaugę, nelaukti ir nemylimi, pikti paaugliai. Ameriką nuo nusikalstamumo bangos išgelbėjo tai, kad nusikaltėliai tiesiog negimė. O jų „neišgelbėtos gyvybės“ išgelbėjo daugybės nenužudytų žmonių gyvybes.

tags: #nestumo #nutraukimas #siluteja

• kaip tinkamai pasiruošti nėštumui
• Smagi pradžia dienai
• Gydymas, žvakutės ir profilaktika nuo hemorojaus
• Receptai ir patarimai: kaip iškepti kiaušinį
• rizikos ir padariniai kvėpuojant per burną