Depresija nėštumo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu: ne tik moterų, bet ir vyrų iššūkiai

Nėštumas ir kūdikio gimimas - ypatingas, bet kartu ir sudėtingas laikotarpis šeimos gyvenime. Nors dažnai tikimasi, kad tai bus džiaugsmo ir laimės metas, realybė gali būti kitokia. Psichikos sveikatos sutrikimai, ypač depresija, gali paveikti tiek moteris, tiek vyrus nėštumo metu ir po gimdymo. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos apraiškas, jos priežastis ir galimus pagalbos būdus abiem partneriams.

Depresija nėštumo metu ir po gimdymo: plačiai paplitusi problema

Nuotaikų kaita nėštumo metu - visiškai normali. Ją nulemia pakitusi hormonų pusiausvyra organizme. Tačiau susirgus depresija moters būklės jau neįmanoma pavadinti vien bloga nuotaika. Hormonų pokyčiai gali paveikti smegenyse vykstančius cheminius procesus, kurie tiesiogiai siejami su depresija ir padidėjusiu nerimu. Be abejo, įtakos gali turėti ir nėštumo metu patiriamas stresas, kūno pokyčiai ir juntamas fizinis diskomfortas ar skausmas, nerimas dėl kūdikio sveikatos, šeimos finansinės būklės, neatpažįstamai pasikeisiančio gyvenimo ir kt. Manoma, kad būtent depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu.

Statistika ir realybė

Depresija paveikia maždaug 10-15 proc. nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų, o pogimdyvinės depresijos simptomus patiria apie 22-24 proc. Beje, šie skaičiai ženkliai išauga, jei šeimos gyvenimo lygis, pajamos yra mažos. Lietuvoje 2022 metais buvo 22 154 gimdymai. 2023 metais oficialiai fiksuotas 41 pogimdyminės depresijos atvejis. Tačiau su jos simptomais susiduria viena iš penkių vaikelio susilaukusių moterų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad oficiali statistika neatitinka realybės, o pogimdyminė depresija neretai gali slėptis po kitų diagnozių šydu. Kaip Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo I., „gali būti, jog nemaža dalis tų sutrikimų yra ne tik neatpažįstama, bet gali būti klasifikuojami po kitomis kategorijomis, kaip, pavyzdžiui, įprasta depresija, kurios turime virš 30 tūkst.“ Ši statistika rodo, kad pogimdyminė depresija yra opi problema, kuri dažnai lieka nepastebėta arba netinkamai diagnozuota. Pirmoji priežastis, kodėl nėščiųjų depresija dažnai lieka nediagnozuota - jog kai kurie jos simptomai primena nėštumo simptomus (tai miego pokyčiai, energijos stygius, apetito ir lytinio potraukio sumažėjimas ir kt.).

Depresijos priežastys ir simptomai

Pašnekovo teigimu, depresija apskritai yra didėjanti visuomenės problema. Prognozuojama, kad 2020 m. tai bus antra pasaulyje liga, sukelianti žmonių neįgalumą ir nedarbingumą. Nors depresijos priežasčių gali būti labai daug (genetinių, biologinių, psichologinių, socialinių ir pan.) ir vienos priežasties paprastai nebūna, pastaruoju metu depresija vis labiau siejama su mūsų gyvenimo būdu: mažai sportuojame, patiriame daug streso, beprotiškai daug dirbame, mažai miegame, daugiau laiko praleidžiame tamsoje, uždarose patalpose. Dėl visų šių priežasčių viduje kaupiasi nerimas, kuris ilgainiui gali pereiti į depresinę būseną. Kitiems depresija gali pasireikšti dėl tam tikrų asmenybės sutrikimų, kurie Lietuvoje dar mažai atpažįstami. Treti yra pernelyg impulsyvūs ir labai jautriai reaguoja į situacijas. Ketvirti slaugo savo sergančius artimuosius arba turi neįgalų vaiką. Penktiems depresija gali pasireikšti dėl gyvenimo nuolatiniame nepritekliuje. Mat tyrimai iš tiesų rodo, kad iki tam tikros sumos didėjant žmogaus pajamoms, jis darosi laimingesnis. „Problema, su kuria nuolat reikia gyventi, atima labai daug fizinių ir emocinių jėgų. Jeigu žmogus šioje situacijoje nesirūpina savimi, ilgainiui gali pasireikšti depresija“, - teigė psichologas. Depresijos simptomai gerai aprašyti ir dažnam gerai žinomi - apatija, nuovargis, prislėgta būsena, nenorėjimas nieko daryti ir pan. Tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį į vieną aiškiausių simptomų - pojūtį, kad kaip besistengtų žmogus sau praskaidrinti nuotaiką, niekas nepadeda. Anksčiau užtekdavo išsikalbėti, pasilinksminti gerame vakarėlyje, kad nuotaika pagerėtų, o dabar tai nebepadeda. Tai jau depresijos požymis.

Nors nėra vienos aiškios priežasties, lemiančios šią ligą, didžiausią riziką susirgti patiria moterys, sirgusios depresija. Gydytoja Diana priduria, kad kiti rizikos veiksniai yra išgyventi stresiniai įvykiai nėštumo ar gimdymo metu, buvę nerimo sutrikimai, jaunas amžius, neplanuotas nėštumas, partnerio fizinis ar psichologinis smurtas, gimdymo komplikacijos, žindymo sunkumai ir kitos būklės. Šią būklę gali paskatinti ir nekontroliuojami veiksniai, pavyzdžiui, staigūs hormoniniai pokyčiai - po gimdymo nukritęs progesterono, estrogeno ir kitų hormonų lygis. Tiesa, pogimdyminė depresija gali pasireikšti bet kuriai pagimdžiusiai moteriai, net jei nėra šią ligą skatinančių veiksnių. Pogimdyminės depresijos simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai kiekvienam žmogui. Psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė vardija jai būdingus požymius:

• Liūdesys, prislėgta nuotaika
• Neradimas, kas džiugintų ar domintų
• Neigiamas mąstymo stilius
• Nuolatinė kaltė, gėda
• Katastrofinės fantazijos apie ateitį
• Nerimastingumas, nuolatinis nerimas
• Jautrumas, dirglumas
• Didžiulis nuovargis
• Kūno svorio ar apetito pokyčiai
• Sunkumai susikaupti, priimti sprendimus
• Ryšio su vaiku sunkumai
• Socialinis atsiribojimas
• Įkyrios mintys, kartais destrukcinio pobūdžio (kad kažką padarysiu sau ar vaikui)
• Negalėjimas užmigti, nors miega vaikelis, ar pabudimas anksti, nors vaikas nepakėlė ir negalėjimas užmigti
• Mintys apie savižudybę

S.Valevičienė tikina, kad jei ši būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

Vyrų depresija ir kuvados sindromas nėštumo metu bei po gimdymo

Nors kalbėdami apie pogimdyminę depresiją dažniausiai omenyje turime moteris, ja gali sirgti ir vyrai. Remiantis tyrimais, pogimdymine depresija suserga ir apie 4-10 % vyrų. Liga gali kamuoti pirmuosius metus po vaiko gimimo. Kai kuriose analizėse teigiama, kad realūs sergančiųjų skaičiai gali būti dar didesni. Daroma prielaida, kad per pirmus 3-6 mėnesius po šeimos pagausėjimo maždaug vienam iš keturių tėčių pasireiškia depresijos simptomai. Svarbu pabrėžti, kad pogimdyminė depresija vyrams yra reali būklė, kurios nevalia ignoruoti. Nesikreipiant pagalbos, simptomai gali tik dar labiau sunkėti. Gydytoja akušerė ginekologė teigia, kad tėčiams depresijos simptomai gali pasireikšti pykčio proveržiais, didesniu dirglumu, padidėjusiu alkoholio vartojimu.

Kuvados sindromas: kai tėčiai irgi „laukiasi“

Neretai vyras, paguodęs savo ištinusią nėščią žmoną ir patikinęs, kad „supranta, kaip ji jaučiasi”, sulaukia atkirčio: „Nekenčiu tavęs, nes viskas per tave”. Tačiau kartais vyro paguodos žodžiai nėra tiesiog šabloninės frazės - pasirodo, kai kurie empatiški vyrai taip įsigyvena į savo nėščios žmonos būsenas, kad jiems pasireiškia patys tikriausi nėštumo požymiai, ir pasakymas „mes laukiamės” įgyja visai kitokį svorį. Kuvados sindromas arba empatinis nėštumas yra būsena, kai besilaukiančiai motinai artimam žmogui, dažniausiai jos partneriui, pasireiškia kai kurie požymiai ir elgesys, būdingi greitai gimdysiančiai būsimai mamai. „Šis fenomenas nėra liga ar medicininė diagnozė. Tai labiau yra psichosomatinė būklė - ji kyla dėl emocinių veiksnių. Besilaukiančioje poroje vyras, jautriai reaguojantis į partnerės nėštumą, pradeda patirti kai kuriuos nėštumo požymius, būdingus moterims“, - teigia gydytoja akušerė ginekologė Viktorija Navickienė. Tai gali būti gimdymo skausmai, pogimdyminė depresija, konkretaus maisto netoleravimas arba stiprus troškimas ir seksualiniai tabu. Gimdymo skausmo simptomas žinomas kaip empatinis arba atjautos skausmas. Medicininis terminas šiam skausmui nusakyti, kuvados sindromas buvo sukurtas 1865 m., tačiau rašytojai ir istorikai šį fenomeną aprašė dar prieš šimtus metų. Kai kurių šalių kultūrose besilaukiančių moterų partneriai atlikdavo tam tikrus ritualus prieš žmonos gimdymą ir jo metu. Graikijoje, Tailande, Kinijoje, Ispanijos baskų krašte bei daugumoje Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnų genčių būsimieji tėčiai turėdavo atsikirti nuo kitų kaimo gyventojų, imituoti gimdymo skausmus arba netgi apsimesti sergančiais, o jų žmonos turėdavo juos slaugyti. Būtent šiems keistiems artėjančios tėvystės ritualams nusakyti pirmą kartą buvo pavartotas terminas couvade, kilęs iš prancūziško žodžio couver, kuris reiškia perėti. Moderniose visuomenėse šio ritualo nebesilaikoma, o terminas kuvados sindromas vartojamas nusakyti diagnozei, kai vyrai patiria nėštumo simptomus, tokius kaip rytinis pykinimas, stiprus tam tikro maisto troškimas, kojų skausmas, nuotaikų kaita, depresija ir apetito stoka, kaip ir jų žmonos.

Kuvados sindromo priežastys: medicininė būklė ar psichosomatiniai veiksniai?

Medikų bendruomenėje kyla daug diskusijų apie tai, kas iš tiesų yra kuvados sindromas. Ši diagnozė neįtraukta nei į DSM-IV klasifikaciją (psichiatrinių sutrikimų diagnostikos žinynas), nei į Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją. Statistiniai duomenys, parodantys, kiek vyrų patiria kuvados simptomus, svyruoja nuo 16 proc. iki 90 proc. (taip teigiama viename CNN atliktame tyrime). Kai kurie vyrai minėtus požymius patiria nėštumo pradžioje, kiti - nėštumui besibaigiant. Kai kurie vyrai jaučia tik nestiprų pykinimą ar šiek tiek priauga svorio, o kiti žmonai gimdant patys jaučia tikrus pilvo skausmus. Dėl tokios prieštaringos statistikos ir svarių įrodymų stokos profesionalai svarsto, ar kuvada yra medicininė, ar psichiatrinė būsena. Kai kurie psichiatrai, ypač tie, kurie specializuojasi psichoanalizėje, teigia, kad kuvados sindromas pasireiškia kaip vyro nerimas ir prieštaringi jausmai dėl partnerės nėštumo. Jie mano, kad tokiu būdu vyrai galbūt viešai demonstruoja tėvystę, bando išlaisvinti pavydą dėl jų pačių negebėjimo išnešioti kūdikį arba siekia susilaukti teigiamo dėmesio tuo metu, kai jaučiasi apleisti, atsidūrę antrame plane. Nemažai specialistų mano, kad kuvada yra reakcija į modernų požiūrį į tėvystę, kai iš šiuolaikinių tėčių reikalaujama daug daugiau pastangų ir dėmesio nei ankstesniais laikais. Ar yra geresnis būdas vyrui parodyti, kad jis moka palaikyti ir vertinti savo partnerę, nei pačiam patirti visus nemalonius nėštumo požymius?

Vis dėlto yra įrodymų, kad kuvados šaknys yra fiziologinės. Kai kurie tyrimai parodė, kad vyrų, kurių partnerės laukiasi, organizme padidėja moteriškų hormonų, tokių kaip estradiolas. Nors tyrimui trūksta svarių išvadų, vis dėlto jis parodo, kad ruošiantis kūdikio atėjimui, organizme išsiskiria hormonai, kurie padeda sukurti stipresnį tėvo ir vaiko ryšį. Nėštumo metu ne tik moters organizme vyksta hormonų audros: vyrams gali atsirasti testosterono sumažėjimas ir prolaktino bei kortizolio padidėjimas. Žinoma, kuvada gali būti tiesiog fizinė problema. Nėščios moterys paprastai daugiau valgo, o jų vyrai gali sekti jų pavyzdžiu ir dėl to priauga svorio, juos ima kankinti nuotaikų kaita bei nemiga. Trumpalaikiai emociniai simptomai, tokie kaip depresija, dirglumas ir nuotaikų kaita, taip pat laikomi normaliu elgesiu, bet partnerės nėštumo metu jie gali sustiprėti, labiau kelti nerimą ir paskatinti vyrą kreiptis pagalbos. Pirmieji požymiai gali pasireikšti vos sužinojus apie partnerės nėštumą ir dingti iškart po gimdymo. Pats gimdymas taip pat gali stipriai paveikti vyrą - retais atvejais jis gali netgi jausti sąrėmių skausmus. Kai moteris ima patirti pirmuosius sąrėmius, vyras yra taip smarkiai įsijautęs ir toks empatiškas partnerei, kad iš tiesų pradeda jausti tai, ką jaučia ji. Tėčiui besijaučiant nepatogiai dėl naujo socialinio statuso gali netgi prasidėti pogimdyvinė depresija.

Kuvados sindromo simptomai

„Iš viso yra skaičiuojami 35 šiam sindromui būdingi simptomai. Atsiranda fiziniai pokyčiai: nuolatinis arba protarpinis pykinimas, kartais net vėmimas. Valgymo sutrikimus galima priskirti ir prie fizinių požymių - vyrui gali atsirasti apetito padidėjimas arba visiškas jo išnykimas, polinkis neįprastiems maisto produktams, kuris dažniau tapatinamas su besilaukiančiomis moterimis. Deriniai dažnai stebina - žmogus gali staiga panorėti bananų su kečupu ar šokolado su raugintais agurkėliais. Aišku, dėl visų valgymo pokyčių gali atsirasti ženklus svorio padidėjimas arba nukritimas“, - pasakoja gydytoja. Kai kuriems vyrams gali formuotis ir kur kas akivaizdesni simptomai - daliai atsiranda pakitimų krūtų srityje. „Gana dažnas reiškinys yra skrandžio, galvos ir nugaros skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, retais atvejais - aknė ir panašios odos problemos. Pribloškia tai, kad kai kuriais atvejais vyrams atsiranda krūtų padidėjimas, speneliai gali jaustis ir atrodyti stangresni. Reikia paminėti ir šlapinimosi sutrikimus bei kraujavimą iš nosies - pastarojo atsiradimą paaiškinti gana sudėtinga“, - komentuoja V.Navickienė.

Kaip padėti sau ir aplinkiniams?

Geriausia, ką gali padaryti aplinkiniai - paklausti, kaip naujam tėčiui sekasi, gal jam ko nors reikia, pasiūlyti pagalbą. Deja, daugeliui vyrų mintis apie pogimdyminę depresiją sukelia kreivą šypsenėlę. Ir net jei jie sutinka, kad tokio tipo depresija egzistuoja, vis tiek gali nepripažinti, kad patys susirgo depresija ir jiems reikia pagalbos. Tačiau kreiptis jos - jokia ne gėda. „Savo praktikoje vyrų, turinčių šį sindromą, nesutikau. Tai gali būti dėl to, kad mūsų visuomenė yra stigmatizuota. Vyras, pradėjęs jausti požymius, viešai apie tai tikrai nepasakos.“ Terapija. Medikamentinis gydymas. Sunkesniais atvejais gali prireikti ir vaistų. Pagalbinės priemonės. Gydant vyrų depresiją puikiai tinka joga, įvairių rūšių meditacija, sąmoningumo praktikos, sportas ir t. t. Rizikingų veiklų atsisakymas. Pokalbiai apie savijautą. Duokite sau laiko - atmikite, kad prisitaikymas prie kūdikio, pakitusio gyvenimo ritmo užtrunka.

Partnerio vaidmuo ir abipusis palaikymas

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Neretai vis dar visuomenėje klaidingai manoma, jog moteris viską gali įveikti viena - tiek emocijų chaosą, tiek fizinius negalavimus, juk ši dovana jai natūraliai duota. Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos. Koks yra būsimo vaiko tėčio vaidmuo nėštumo metu? Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Manau, šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų. „Vyrams labai svarbu, ypač kai jie turi sunkumų, kad žmona juos pripažintų ir vertintų. Kitaip tariant, jiems labai svarbus išorinis vertinimas ir palaikymas. Kitiems svarbu, kad būtų šilta ir patogu: namai sutvarkyti, valgyti padaryta, o jei dar žmona jį pavargusį palieka ramybėje, neišreiškia jokių savo norų, visai tobula. Kai kuriems vyrams reikia tiesiog mamos, kad jais rūpintųsi, besąlygiškai juos priimtų. Tokiais atvejais vyras prisiima vaiko vaidmenį, o žmonai tenka jį nuolat kontroliuoti, kad jis atliktų, ko prašomas. Tokiu atveju būna sunku ir jam pačiam, ir žmonai, kuri tikisi iš vyro savarankiškų veiksmų, bet kuo labiau jis įkrenta į bejėgio vaiko poziciją, tuo labiau moteris tampa kontroliuojančia, nors ši funkcija jai nėra maloni. Šie vyrai, kol žmona juos stumia, kažką daro, tačiau patys parodyti iniciatyvos nesugeba. Dar viena problema, kad vyrai ne visada linkę dalintis savo problemomis su šeima. Kažkas vyksta jo darbe ar versle, o žmona net nežino, kad, pavyzdžiui, gresia bankrotas. Pasak psichologo, vyrai turėtų suvokti, kad nešti pinigus nėra vienintelė vyro funkcija šeimoje. Jis gali prisidėti ir prie emocinės šeimos atmosferos, pasirūpinti vaikais. Juolab kad šiais laikais ir moterys dažnai būna aktyvios, verslios ir joms nereikia tik pinigus nešančio vyro, nes ir pačios moka užsidirbti.

Tyrimai rodo, kad partnerio įsitraukimas dar nėštumo metu (kursų lankymas kartu, domėjimasis vaiko priežiūra iki gimdymo) turi teigiamos įtakos mamos emocinei būklei pagimdžius. Psichiatrė G. Germanavičienė ragina šeimos narius suteikti mamai jausmą, kad ji ne viena: „Nėštumas ir ypač pirmieji mėnesiai po gimdymo moteriai yra ypatingo jautrumo ir svarbos laikotarpiai, kai ji gali pasijusti palikta viena su jai neįveikiamomis užduotimis.“ Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Žinoma, gyvenime visko nutinka, tačiau sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje. „Anksčiau vaikų auginimas būdavo tik mamos reikalas, tačiau mūsų visuomenė tobulėja visomis prasmėmis, todėl ir vyrų įsitraukimas tampa didesnis. Reikia neužmiršti, kad tėčiai neturi tik padėti auginti vaiko, jie jį augina kartu. Vyras nėra tik pagalbininkas. Tėtis, kuris leidžia mamai pailsėti pats migdydamas vaikus nėra silpnuolis ar po moters padu.“

Pagalba ir prevencija

Jei nėščioji gauna tinkamą gydymą ir pagalbą, simptomus įprastai galima suvaldyti, nors tai gali ir užtrukti. Gydytojas gali rekomenduoti lankytis psichoterapijos seansuose arba kognityvinę elgesio terapiją. Ypač sunkiais atvejais netgi kyla grėsmė moters ir vaikelio gyvybei. Ką galima padaryti, siekiant sumažinti riziką susirgti depresija? Visų pirma jau nėštumo metu atkreipti dėmesį į savo savijautą (40 proc. depresijos po gimdymo atvejų galima užfiksuoti jau nėštumo metu) ir ieškoti pagalbos. Nenurašyti visko hormonams ir nelaukti, kad „po gimdymo viskas bus kitaip“. Kitas svarbus aspektas - stebėti savo santykius su vyru. Gimus vaikeliui reikės būti vieningiems, vienam kitą gerbti, gebėti spręsti konfliktus, o ne emociškai pribaigti vienas kitą. Ir trečias dalykas - palaikyti artimus santykius su geromis draugėmis, vaikų turinčiomis moterimis. Pratęsdama prieš tai išsakytą mintį, noriu pasakyti, kad moterims labai svarbus tas normalizavimas. Mes gyvename motinas kaltinančioje kultūroje, pasigavusioje iliuziją, kad labai pasistengus vaikus galima auginti idealiai, kad mūsų jausmai priklauso nuo mūsų (jei peršalau, tai sergu, o jei man liūdna ar sunku, tai jau esu kalta ir privalau atsikratyti to). Bendraudamos su kitomis moterimis pajuntame tą gilią per motinystę, supratimą ir rūpinimąsi viena kita ateinančią bendrystę, galime priimti savo žmogiškumą, netobulumą, ribotumą ir pamatyti grožį, prasmę, išmokti mylėti save ir savo gyvenimą.

Pagalbos priemonės ir kontaktai

Jei įtariate, kad Jūs ar Jūsų artimasis serga pogimdymine depresija, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Štai kelios institucijos, galinčios suteikti pagalbą:

• Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse.
• Mamos linija - anoniminė emocinė parama el. paštu ir telefonu.
• Pogimdyminės depresijos centras (VŠĮ „Mediapressa) - specifiškas konsultavimas, atsižvelgiant į motinystės laikotarpį, asmenines nėštumo, gimdymo, partnerystės, perinatologinių netekčių patirtis, ypatingus rizikos faktorius.
• Nacionalinis psichikos sveikatos portalas „Pagalba sau“ - daugiau informacijos apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes.
• Antakalnio g. (Vilnius) psichikos sveikatos centras - konsultacijos darbo dienomis.
• Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Pogimdyminės depresijos prevencija ir pagalba.

Ką patartumėte moterims, artėjant gimdymui? Nesvarbu, ar tai būtų pirmas, ar antras nėštumas, visada moterys jaudinasi, nerimauja ir tie devyni kūdikio laukimo mėnesiai kaskart yra kitokie. Aš visuomet raminu, kad akušerijoje niekas neįvyksta staiga. Žinoma, yra tam tikrų situacijų, kai būtina skubiai vykti į gimdymo įstaigą, t.y. staiga atsiradęs kraujavimas iš gimdymo takų arba nubėgę žali vaisiaus vandenys. Dar būsimi tėvai klausia, ar būtina kviesti greitąją, ar galima vykti savo automobiliu ir net nėščiajai vairuoti. Žinoma, galima ir savarankiškai vykti, jei jaučiatės gerai. Svarbiausia atlikti „namų darbus“, t.y. sužinoti, kur gimdysite, kaip atvykti, ar gimdyme dalyvaus vyras ir pan.

Kaip palengvinti pogimdyminę depresiją?

Pogimdyminė depresija gali būti gydoma taikant skirtingus metodus - tiek psichologinę pagalbą, tiek medikamentinį gydymą. Medicinos psichologė teigia, kad tinkamai parinktas ir laiku suteiktas gydymas gali padėti tiek susivokti, kas vyksta susidūrus su nauju vaidmeniu, tiek padėti atrasti ryšį su kūdikiu ir pačiu savimi. Be minėtų pagalbos būdų, taip pat naudinga praturtinti mitybą Omega-3 rūgštimis, leisti laiką natūralioje dienos šviesoje, kelis kartus per savaitę išeiti pasivaikščioti. Taip pat svarbu skirti laiko kokybiškam poilsiui, kasdien miegoti rekomenduojamas 8 val. Jei nepavyksta naktį, nepraleisti progos nusnausti dieną. Svarbiausia, nekelti neįgyvendinamų reikalavimų ir priimti aplinkinių pagalbą. Judėjimas. Išlikite fiziškai aktyvi: daugiau vaikščiokite gryname ore, lankykite nėščiųjų mankštas, atlikite nėščiųjų jogą, plaukiokite baseine ir kt. Šviesos terapija. Ji efektyviai gydo ne tik sezoninę, bet ir nėščiųjų depresiją. Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas. Nėštumo metu itin svarbu gauti pakankamai omega-3 riebiųjų rūgščių. Tinkama mityba. Rinkitės tik sveikus produktus, ypač tuos, kurie kelia nuotaiką. Tai - bananai, riešutai, linų sėmenų aliejus ir kt. Savivoka. Nėštumo metu pasireiškusi depresija - laikinas reiškinys.

Artimųjų paramos svarba

Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Kaip moteriai nepamesti savęs? Taip, dažniausiai mes linkę kalbėti apie tris nėštumo trimestrus, į šoną nustumdami pogimdyvinį periodą. Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius. Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė. Aplinkinių parama gali būti be galo reikalinga. Jeigu turite artimųjų, neseniai tapusių tėvais, viena pagrindinių Jūsų užduočių - domėtis, kaip jie jaučiasi, ir pasiūlyti pagalbą - nuo buities darbų iki kūdikio priežiūros. Būkite jautrūs ir jokiu būdu nelyginkite motinystės patirčių. Psichikos sveikatos specialistė primena, kad kartais šeima nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų, todėl svarbu būti budriems - prireikus paskatinti kreiptis pagalbos. Artimųjų pagalba išvien naudinga šeimos emocinei būklei. Jei nėra sąlygų gyvai aplankyti būsimos mamos arba neseniai pagimdžiusios moters, parašykite jai. Projekto „Mama mums rūpi“ kūrėjai akcentuoja, kad laiškas - tai lyg apkabinimas, palaikymas naujiems tėvams. Pasidalykite laiške savo tėvystės ar mamystės patirtimi - tai jaunai šeimai suteiks pasitikėjimo savo jėgomis. Artimieji, pastebėję, kad mama pirmuosius mėnesius po gimdymo išgyvena depresines nuotaikas ir yra prislėgta ilgiau nei dvi savaites, nemiega, turėtų paskatinti kreiptis pagalbos. Kuriama bendruomenė prieš pogimdyvinę depresiją Depresijos gydymo centras kartu su žinomomis moterimis Asta Petraitiene („Asta Foto“) ir Nida Vildžiūnaite („Nėštumo kalendorius“) pristato socialinį projektą „Mama mums rūpi“, skirtą pogimdyvinei depresijai - pirmiausiai moterų, bet taip pat ir vyrų. Manoma, jog net apie 70 proc. moterų, gimus kūdikiui, išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus, o 10-15 proc. mamų patiria pogimdyvinę depresiją. Kaip teigiama, ši iniciatyva gimė iš poreikio paskatinti besilaukiančią ar neseniai pagimdžiusią moterį supančius artimus žmones - vyrą, mamą, sesę, anytą, draugus - jai padėti, palaikyti, pavaduoti buityje ar tiesiog nuoširdžiai paklausti „Kaip tu jautiesi?“ Laikotarpis po gimdymo - ypatingas ir jautrus metas, kuomet tiek mama, tiek naujagimis išgyvena daugybę emocinių ir fiziologinių pokyčių. Tai, kad mama gali atsiverti ir dalintis šiais išgyvenimais, mažina jos patiriamą nerimą ir padeda geriau prisitaikyti naujame vaidmenyje. Šio projekto tikslas - paskatinti ne tik artimos aplinkos žmones, bet ir specialistus bei paslaugų tiekėjus būti atidesnius bei supratingesnius besilaukiančiai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai. Palaikanti ir saugi aplinka, į kurią sugrįžtama po gimdymo, yra itin svarbi ir leidžia sušvelninti emocinį foną, kuris šiuo laikotarpiu gali būti kupinas tiek pakilių ir pozityvių, tiek melancholiškų emocijų. Tai tokia niša, kur drąsiai bus galima pasakyti: „man sunku“, „aš bijau“, „man reikia pagalbos“. Šis projektas stengsis suburti bendruomenę, kuri atjaus jauną mamą ir nedvejodama išties pagalbos ranką.

Štai kelių žmonių, kurie kreipėsi pagalbos, istorijos: „Noriu jums padėkoti už psichologinę pagalbą ir palaikymą. Neatvykau tada į konsultaciją, nes labai blogai buvo ir psichologiškai ir emociškai. Nenorėjau nei su kuo kalbėtis nei matytis. Labai sunkus emociškai ir psichologiškai buvo nėštumas pirmuosius mėnesius, bet po to vyras priprato, visi susitaikė ir prasidėjo taika mūsų šeimoje. Spalio 16 d. aš pagimdžiau savo nuostabų berniuką. Iki dabar žiūriu su ašarom į jį ir net negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be jo. Didelis AČIŪ jūsų psichologei ir jūsų centrui, kad padedat moterims likti moterimis!!! Vaikai - tai didžiausia laimė ir džiaugsmas gyvenime, o visi kiti sunkumai nesvarbūs 🙂“

Kita moteris dalijasi: „Sveiki, noriu jūsų visam kolektyvui, o ypač psichologei padėkoti už suteiktą psichologinę paramą praradus 2 savo vaikučius ir ypatingą palaikymą, įkvėpimą tikėti, kai nebebuvo vilties ir stebuklą, kurį pagaliau po 3 metų pastangų šiandien laikau savo rankose. Mūsų stebuklui jūsų dėka jau 2 dienos, didesnės meilės ir džiaugsmo gyvenime būti negali ?❤️? Ačiū už įkvėpimą ir viltį gyventi bei laikyti pačią tikriausią meilę savo rankose ? Džiaugiuosi, kad išdrįsau kreiptis pagalbos.“

Dar vienas pavyzdys: „Kreipiausi į KNC su pagalbos prašymu. Man iškart pasiūlė susitikti su psichologe, kuri mane lydėjo per visą nėštumą: guodė, padėjo susivokti ir išsaugoti sveiką nuovoką. Susitikimo su dula metu aptarėme pasiruošimą gimdymui ir vaikelio priežiūros pradžią, su ja tariausi sunkiausiais momentais jau gimus dukrytei. Centro darbuotoja Rūta padėjo surinkti kūdikio kraitelį. Džiaugiuosi, kad išdrįsau kreiptis pagalbos. Žinau, kad dukrelės laukimas be šių moterų pagalbos ir rūpesčio būtų kur kas sudėtingesnis.“

Sąmoningumas ir savęs pažinimas

„Jeigu žmogus gyvena sąmoningai, nuolat save stebi, visos krizės praeina švelniau. Deja, žmonės per mažai dėmesio skiria gilinimuisi į save ir savęs pažinimui. Ir tuomet ateina momentas, kai supranti, kad visi tie materialūs dalykai palengvina gyvenimą, bet daugiau laimės nesuteikia.“ Taip yra ir todėl, kad mums nuolat reikia objektyvių laimės kriterijų. Neužtenka dirbti mėgstamą darbą, reikia tame darbe būti sėkmingesniam už kitus, taip pat uždirbti daugiau už kaimyną, turėti geresnę mašiną ir pan. Mes nuolat lyginame save su kitais ir net nepaklausiame savęs, ar mums iš tiesų viso to, ko siekiame, reikia. Taigi svarbu domėtis savo psichine sveikata ir kreiptis pagalbos, jeigu atsiranda problemų. Ypač tai liečia vyrus. Užstrigęs savo problemose, vyras turėtų nulipti nuo savo pjedestalo ir ieškotų problemos sprendimų ir pagalbos, užuot vartojęs alkoholį ar rizikingai vairavęs, nes tokiu būdu problemos nesprendžiamos. Esant lengvesnei depresijos formai dar galima padėtis sau - pavyzdžiui, per meditacijas, bendravimą, fizinį aktyvumą, mitybą, miego higieną, savęs pažinimą. Tačiau jeigu tikrai yra sunki depresija, pats žmogus, be pagalbos iš išorės, nesusitvarkys“, - ragino psichologas.

tags: #vyru #depresija #nestumo #metu

• Gimimo datos suderinamumas
• Kaip gauti tėvystės išmokas: tėčių gidas
• Riešės vaikų darželis: ugdymo ypatumai ir bendruomenės svarba
• Patikrinkite, ar kiaušinis tinkamas vartoti, su mūsų patarimais
• Nėštumo ir gimdymo aspektai