Nėštumo laikotarpiu daugelis moterų patiria įvairius, kartais net labai keistus, maisto įgeidžius. Didžioji dalis nėščiųjų susiduria su įvairiais maisto produktų įnoriais: vienos negali gyventi be raugintų agurkėlių, o kitos kibirais kerta braškes.

Mokslininkai tiksliai nežino, kaip paaiškinti šį procesą. Vis dėlto, yra keletas teorijų, kodėl nėštumo metu kyla keistų mitybos norų.
Hormonų poveikis yra viena iš pagrindinių priežasčių. Nėštumo metu vyksta hormoniniai pokyčiai, ypač pirmame nėštumo trečdalyje. Hormonai keičia uoslę (kas anksčiau kvepėjo, dabar skleidžia nemalonų kvapą), paveikia nuotaiką ir tai lemia, kokio maisto jūs labiausiai norite. Kvapai ne tik keičiasi, bet ir užuodžiami stipriau. Todėl maistas su stipriu ir aštriu kvapu gali tapti nevalgomas nėštumo metu. Tuo tarpu švelnus kvapas jį gali padaryti jūsų trokštamu maistu.

Progesteronas lėtina virškinimo procesus, dėl to sutrinka skrandžio veikla ar prasideda vidurių užkietėjimas. Dėl hormonų poveikio sumažėja vožtuvo, esančio tarp stemplės ir skrandžio, tonusas. Nėštumui einant į pabaigą gimda kelia skrandį, jo turinys užsibūna ilgiau, gaminasi daugiau skrandžio sulčių. Skrandžio sultys ir turinys atpilami į stemplę ir ją dirgina. Tai gali paveikti, kokio maisto moteris pageidauja.
Bene dažniausiai manoma, kad maisto pomėgiai pakinta, nes mamos ar vaisiaus organizmas siunčia signalus apie trūkstamas maisto medžiagas. Populiariausios hipotezės yra tokios, kad įvairius maisto produktų įgeidžius lemia padidėjęs kalorijų ir tam tikrų medžiagų poreikis. Nėščiosioms padidėjęs poreikis tam tikrų maisto medžiagų (geležies, kalcio), todėl traukia maisto produktai, kurie turi daug šių medžiagų. Pavyzdžiui, sūraus maisto poreikį nėštumo metu galima paaiškinti tuo, kad druska (tiksliau josje esantys natrio jonai) yra reikalingi didėjant kraujo tūriui ir intensyvėjant širdies darbui.
Panaši situacija ir su papildomų kalorijų poreikiu: nėštumo metu. Kalorijų poreikis išauga palyginti nedaug ir tik nuo antro trimestro, tad daug riebalų ir angliavandenių turinčio maisto (ypač nesveiko) neturėtų norėtis. Tačiau šios hipotezės ne visada atitinka faktines aplinkybes.
Įtakos pakitusiems maisto poreikiams gali turėti ir psichologiniai faktoriai. Pavyzdžiui, jei anksčiau moteris save varžė ir nevartojo greitojo maisto, nėštumo metu noras suvalgyti mėsainį gali virsti net savotišku apsėdimu, o realizuotas noras - suteikti pasitenkinimą ir net pakelti nuotaiką. Vienos nėščiųjų įgeidžių analizės išvados rodo, kad moterims, kurios dažnai iki nėštumo laikydavosi dietos siekdamos numesti svorio, nėštumo metu dažniau norisi „nesveiko“ kaloringo maisto, pavyzdžiui, picos, ledų ar šokolado. Pastebėta, kad skirtingų šalių moteris nori valgyti skirtingus produktus (amerikietės šokoladą, japonės ryžius). Kad ir kiek tų teorijų, visos jos priklauso nuo hormonų pokyčių nėštumo metu.
Nėštumo metu dažnai užsimanoma labai įvairių skonių. Štai keletas pavyzdžių iš asmeninių patirčių:
Yra paplitusių „bobučių paistalų“ apie maisto norų ir vaikelio lyties sąsajas.
Siaip as esu girdejusi visai priesingai, kad jei visa nestuma norisi rugstaus maisto, tai tikimybe, kad gims mergaite, o jei saldaus- berniukas. Bet cia tik speliones ir siaip bobuciu ismislai. Nelabai linkus tiketi tuom. Taigi, pabaigai reikėtų paneigti mitą, kad vaikelio lytis lemia kokį maistą renkatės. Dažnai girdime: jei nori saldaus maisto - bus mergaitė, traukia sūrus maistas laukiatės berniuko. Tyrimai nerodo, kad maisto pasirinkimą lemia lytis.
Koks maistas dažniausiai traukia nėštukes?
Stiprių keistų norų įprastai būna pačioje nėštumo pradžioje, o vėliau jie arba išnyksta, arba sumažėja. Dažniausiai [noras] pirmo nėštumo trečdalio pabaigoje. Stipriausiai pasireiškia antrame trečdalyje ir sumažėja trečiame. Bet tai gali tęstis ir po gimdymo. Taigi staigus noras valgyti tam tikrą maistą gali tęstis visą nėštumą ir po gimdymo.

„Nėštumas - ne liga“ dažnai kartoja aplinkiniai, tad jo metu reikėtų pirmiausia įsiklausyti į savo kūną ir išgirsti jo poreikius. Nėra vienos tiesos, kaip maitintis nėštumo metu, bet, natūralu, visavertė mityba turi įtakos ne tik vaisiaus, bet ir vėliau naujagimio, kūdikio ir vaiko normaliam vystymuisi, darniam augimui, bendrai sveikatai bei imunitetui.
Nerekomenduojama pirmajame trimestre kardinaliai keisti įprastų mitybos įpročių (tai galioja ir ne tik mitybai). Organizmas neturi patirti šoko, viskas turi vykti darniai ir sklandžiai. Be to, ir organizmas nieko ypatingo nėštumo pradžioje nereikalauja. Vėliau vitaminų ir mineralų poreikis didėja, todėl besilaukiančioji ima jausti, jog apetitas kyla. Visgi neverta pulti skaičiuoti kalorijų, pakanka vadovautis organizmo siunčiamais signalais. Tiesa, geriausias draugas turėtų būti saikas, nevertėtų persivalgyti produkto, kurio staiga užsigeidėte. Paragaukite, skanaukite, tačiau „neperdozuokite.“
Puiku, jeigu naują gyvybę po širdimi nešiojančios moters maisto racione vyrauja sudėtiniai angliavandeniai, kuriuose gausu krakmolo: ankštiniai produktai, grūdinės kultūros ir, žinoma, bulvės. Sudėtiniai angliavandeniai sudaro skaidulines medžiagas, kurios padeda išvengti vidurių užkietėjimo ar hemorojaus. Dar vienas privalumas - iš avižinių dribsnių, kviečių, burnočių ir grikių organizmas nesunkiai pasisavina skaidulas.
Antrąjį trimestrą patartina atkreipti dėmesį į suvartojamų baltymų kiekį, nes jie yra svarbūs šiuo etapu itin sparčiai augančiai placentai ir vaisiui. Baltymais turtingi produktai - riešutai, kiaušiniai, mėsa, žuvis. Nėščiosioms rekomenduojama mėsos valgyti keturis kartus per savaitę. Vieną dieną tai gali būti paukštiena, kitą - žuvis.
Riebalai ir cholesterolis labai svarbūs nėščiajai ir besiformuojančiam vaisiui. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti didžiąją dalį maisto raciono, tačiau į jį svarbu įtraukti ir gyvulinės kilmės riebalų - sviesto, o ypač riebios žuvies (skumbrės, silkės, lašišos, menkės, upėtakio, sardinės), pageidautina - ekologiškos. Labai svarbios ir nėštumo, ir žindymo metu - polinesočiosios rūgštys, ypač omega-3 riebalų rūgštys, todėl jų privalu gauti su maistu. Tai itin svarbu vystantis vaisiaus, o vėliau naujagimio smegenų nervinei sistemai. Beje, nėštumo metu smegenys intensyviausiai auga trečiąjį nėštumo trimestrą, o gimus - ankstyvojoje vaikystėje. Puikus omega-3 rūgščių šaltinis - riebi žuvis, rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejai.
Dauguma nėščiųjų baiminasi, kad piktnaudžiaujant saldumynais, būsimas mažylis bus linkęs į nutukimą. Besilaukiančios moterys turėtų žinoti, kad žalingi yra ne saldumynai, o per didelis kiekis baltymų. Tyrimais įrodyta, kad nutukę vaikai nevalgo daugiau saldumynų, nei nenutukę. Ir nieko blogo su tais saldumynais nėštumo metu nėra, jei jų itin norisi. Vėlgi juos reikėtų vartoti saikingai. Intuityviai jų užsigeidusi nėščioji drąsiai gali suvalgyti vieną kitą saldainį. Įprastai, jei būsima mama ko nors itin stipriai nori, tai organizmo signalas, kad jos maisto racione kažko trūksta. Atkreipkite dėmesį, kad saldumynų dažnai norite, kai esate pavargusi, neišsimiegojusi, ilgai nevalgiusi.
Atidžiau savo norus ir įgeidžius turėtų stebėti tos, kurioms norisi nesveiko maisto (saldumynų, bulvių traškučių, gazuotų gėrimų ir panašiai).
Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad esant įprastai nėštumo eigai vartoti papildų ir vitaminų nereikia. Vis dėlto akušeriai ginekologai sako, kad folio rūgštis būtina ne tik nėštumo metu, bet ir iki jo.
Yra paplitęs mitas, kad valgant pakankamai žalių daržovių, jokios folio rūgšties vartoti nereikės. Vis dėlto medikai sako, kad folio rūgšties reikia pakankamai daug ir ją organizmas geriau įsisavina iš papildų, o ne iš maisto. Folio rūgštis - vienas iš svarbiausių mikroelementų, kurį gydytojai rekomenduoja vartoti visoms moterims papildomai prieš pastojimą ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Nereikėtų jos pamiršti ir vėlesniais nėštumo periodais. Pagrindinė indikacija, kodėl gydytojai nėščioms moterims rekomenduoja folio rūgštį - vaisiaus nervinio vamzdelio sklaidos defektų profilaktika. Nereikėtų pamiršti folio rūgšties ir po gimdymo, nes ji padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją, kraujodarą, aminorūgščių sintezę, homocisteino apykaitą.
Nereikėtų užmiršti ir vitamino D. Mes nebūname saulėje tiek, kiek reikia, todėl papildomai visą nėštumą rekomenduojama vartoti vitaminą D. Jis padeda palaikyti normalią kaulų, dantų būklę, raumenų funkciją, pasisavinti organizmui kalcį, fosforą ir magnį. Vitaminas D yra svarbus vaisiaus skeleto vystymuisi bei rachito ir osteoporozės profilaktikai. Po gimimo jis yra svarbus nervų sistemai ir naujagimio imunitetui.
Omega-3 rūgštys - svarbios vaiko smegenų raidai. Visi kiti papildai vartojami tik tada, jeigu ko nors trūksta, ir būtinai pasitarus su gydytoju. Kiekvienos moters organizmas nėštumo metu turi unikalių ypatybių ir individualių poreikių, todėl prižiūrintis medikas nuolat atlikdamas ir vertindamas tyrimus, turėtų atsižvelgti į gyvybę nešiojančios moters poreikius ir skirti papildomus preparatus. Nors vitaminų kompleksų vaistinių lentynose yra begalės, nereikėtų suskubti jų pirkti ar pasiduoti akcijų ir reklamų vilionėms. Gali būti, kad jums jų visiškai neprireiks arba pagal poreikį daktaras paskirs atitinkamą preparatą.
Labiausiai bauginti turėtų termiškai neapdorotas, neaiškios kilmės maistas. Tačiau suvalgiusi porą traškučių ar gurkštelėjusi gazuoto gėrimo, vargu, ar nusinuodysite. Greičiausiai numalšinsite skrandžio „smalsumą“ ar ilgesį ir, tikėtina, likusį nėštumo laiką net neprisiminsite šio keisto noro. Svarbu tiesiog stebėti savijautą, jei nuo maisto jaučiatės blogai, geriau to maisto nėštumo metu vengti. Net ir tuo atveju, jei maistas labai sveikas. Reikėtų nepamiršti nėštumo metu maisto įvairovės svarbos. O štai jeigu jūsų močiutė pasakoja apie žalingą maistą, pagalvokite, ar apskritai žalingumo sąvoka yra tinkama kalbant apie maistą.
Jei trauka atsiranda koloringiems produktams ir jų vartojimas neribojamas, tai gali sukelti didelį svorio augimą, nėštuminį diabetą ir kitas problemas. Kartais atsiranda noras valgyti ne maisto produktus: purvą, skalbimo miltelius, molį, pelenus. Nedaugeliui atsiranda potraukis alkoholiui, vaistams. Retkarčiais nėštumo metu pasireiškia alotriofagija arba kitaip - pikacizmas (angl. pica) - poreikis valgyti ne maisto produktus, t.y. Jeigu juntate nenumaldomą norą valgyti ne maisto produktus, reikėtų kreiptis į savo gydytoją. Tai jau yra problema, todėl apie tai reikia informuoti jus prižiūrintį specialistą.
Jei besilaukianti moteris jaučia poreikį nuolat užkandžiauti, nereikėtų jo slopinti, laukti pietų meto darbe ar vakarienės. Greitiesiems užkandžiams puikiai tiks morkų, paprikų, salierų šiaudeliai ar kitos šviežios daržovės. Pasiskaninti daržoves galite humusu ar gvakamolės padažu. Svarbu, kad viskas būtų šviežia ir nekiltų pavojaus apsinuodyti. Puikiai tiks švieži ar džiovinti vaisiai bei uogos - jie suteiks energijos. Be to, tai puikus skaidulinių medžiagų šaltinis. Riešutai bei sėklos, ryžių trapučiai, dribsnių batonėliai, duonos lazdelės, viso grūdo duonelės - turėtų būti ne tik jūsų darbo stalčiuje, bet ir rankinėje. Jie taps puikiu išsigelbėjimu pirmąjį nėštumo trimestrą, kai dažną besilaukiančiąją ištinka varginantis pykinimas. Jei norėsite rimtesnio užkandžio, visada naudinga - salotos. Jų įvairovei ribų nėra. Dar viena greita maisto idėja - sumuštiniai. Galima juos ruošti su riešutų sviestu, daržovėmis, humusu ar sūriu, keptos vištienos gabaliukais ir viskuo, kas tik šaus į galvą. Tik būtų gerai, jei jiems gaminti naudotumėte viso grūdo duoną: joje yra daugiau skaidulų, tad ilgiau jausite sotumą bei išvengsite vidurių užkietėjimo. Norite kažko įdomaus, pakeiskite duoną lavašu ir pasigaminkite tortilijas.

Taip [apetito stoka] irgi būna, ypač pirmojo nėštumo trimestro metu, jeigu vargina pykinimas ir vėmimas. Pirmenybę teikite tik tam tikriems maisto produktams. Jei negalite valgyti ar net pažiūrėti į tam tikrą maistą, rinkitės maisto produktus, kuriuos mėgstate, nuo kurių nekyla nemalonūs pojūčiai. Tai padės užtikrinti reikiamą maisto medžiagų kiekį tiek jums, tiek augančiam vaisiui. Dažnai nėštumo metu labai stipriai užsinorime valgyti tam tikrą maistą, kurio anksčiau nevalgėme ar net nemėgome.
Valgykite reguliariai ir nedidelėmis porcijomis (kas 2-3 val., suvalgomo maisto kiekis apie 300 g). Negerkite angliarūgštės prisotintų gėrimų, net ir gazuoto vandens. Suraskite kokį nors maisto produktą, kurį išgėrus ar užkandus, nemalonūs pojūčiai išnyksta. Bent vieną valandą po valgio nesilankstykite ir nesigulkite. Miegokite pakėlus galvūgalį 15 cm ar daugiau. Dažnai pajutus graužimą, moterys užsimaišo ir geria valgomosios sodos tirpalą. Jis yra šarminis ir greitai sureaguoja su rūgščiu skrandžio turiniu neutralizuodamas rūgštį skrandyje. Deja, palengvėjimas jaučiamas trumpai.