Baigiantis daržo ar gėlyno augalų sezonui ir nuimant jų derlių, po jų belieka išvargusi žemė. Palikti tuščią, neapsodintą žemę būtų nuodėmė, todėl dirvos užsėjimui „žaliosiomis trąšomis“ arba sideratiniais augalais labai veiksmingas ir pateisinamas būdas. Sideratai yra vienas paprasčiausių ir saugiausių būdų pagerinti dirvožemį, pasitelkiant natūralius gamtinius procesus.
Šie augalai ne tik padės atsigauti žemei ir ją natūraliai patręš, bet ir išvaikys kenkėjus ar sustabdys dirvos eroziją. Sideratiniai augalai - tai augalai, kurie skatina kitų kultūrinių augalų augimą ir/ar veikia kaip žalioji trąša.
Sideratinių augalų nauda dirvožemiui
Skirtingai nuo kitų dirvožemio savybių gerinimo metodų, sideracinis tręšimas turi nemažai privalumų:
- Dirvos purenimas: Dirvos purenimui skirtų augalų pagrindinis veikimo principas - plačiai išsišakojusi jų šaknų sistema, kuri leidžia gerai išpurenti apatinius dirvožemio sluoksnius.
- Azoto fiksacija: Reikalinga fiksuoti atmosferos azotą iš dirvožemio, o šį procesą atlieka gumbelinės bakterijos, gyvenančios ant ankštinių augalų šaknų.
- Mulčiavimas ir dirvos sutvirtinimas: Augalai, turintys storą žalią masę arba galingą šaknų sistemą, apsaugo dirvą nuo įvairių aplinkos poveikių, tokių kaip erozija, perkaitimas, užšalimas, sausra.
- Derlingumo didinimas: Kai kurie sideratai veikia kaip natūralus organinių medžiagų šaltinis, dar vadinami „žaliosiomis trąšomis“. Taip yra dėl to, kad augalus skaido tam tikri mikroorganizmai, o jų išskiriamos naudingos medžiagas didina dirvožemio derlingumą.
- Apsauga nuo kenkėjų: Nematodai, vabalai, vikšrai, kirminai, šliužai ir kiti kenkėjai yra žemės ūkio galvos skausmas, kuriuos kai kurie sideratai sėkmingai atbaido.
Kaip sėti ridikėlius - 3 paprasti būdai
Populiariausi sideratiniai augalai ir jų pasirinkimas
Prieš renkantis sideratus, reikia žinoti, kokią užduotį jiems skirsime, kitaip pasakius, kokią problemą jie turi išspręsti. Visų sideratų sėklos tolygiai paskleidžiamos žemės paviršiuje, o po to grėbliu ar akėčiomis atsargiai negiliai įterpiamos į dirvą.
Sideratų palyginimo lentelė
| Augalas | Pagrindinė nauda | Sėjos laikas |
|---|---|---|
| Lubinai | Prisotina dirvą azotu, purena gilius sluoksnius | Balandis arba rugpjūtis |
| Baltoji garstyčia | Slopina piktžoles, atbaido kenkėjus | Visą sezoną |
| Bitinė facelija | Gerina struktūrą, tinka sėjomainai | Nuo kovo iki rugpjūčio |
| Aliejiniai ridikai | Gausi žalioji masė, kovoja su nematodais | Nuo pavasario iki vasaros pabaigos |
| Žieminiai rugiai | Atsparūs šalčiui, praturtina organika | Rugsėjis |
Kaip ir kada sėti sideratus?
Žaliosios trąšos sėjamos nuo pavasario iki rudens. Pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje rekomenduojama apsėti nenaudojamus plotus arba skurdžius, nederlingus dirvožemius, o antroje vasaros pusėje trąšos sėjamos nuėmus ankstyvųjų daržovių derlių.
Svarbiausia žinoti, kokią žaliąją trąšą galima sodinti prieš kokius pasėlius. Taisyklė čia paprasta: negalima sodinti žaliosios trąšos ir tada pagrindinio pasėlio iš tos pačios šeimos. Pavyzdžiui, po baltųjų garstyčių negalima sodinti ropių, ridikėlių, kopūstų.
Žaliąsias trąšas į dirvą geriausia įterpti augalams pradėjus žydėti. Trąšos įterpiamos negiliai: lengvose (smėlingose) dirvose - 12-15 cm, sunkiose (molingose) - 6-8 cm gylyje. Tam, kad lengviau suirtų, augalus rekomenduojama prieš įterpiant į dirvą susmulkinti arba nupjautų augalų žaliąją masę apkasti kartu su šaknimis.