Viskas apie kūdikių pleiskanų luobelę ir jos priežiūrą aliejumi

Mamos, pamačiusios ant kūdikėlio galvos luobelę, dažnai sunerimsta - ar tai normalus reiškinys, o gal kūdikio pleiskanų luobelė byloja apie sutrikimą? Ar reikia ją šalinti, ar palikti? Savo patarimais ir surinkta informacija apie kūdikio pleiskanų luobelę dalinasi viena iš „Kelionės su vaikais” įkūrėjų Agnė.

Kas yra kūdikio pleiskanų luobelė?

Kūdikio pleiskanų luobelė visiškai normalus reiškinys. Iš esmės pleiskanų luobelė yra vertinama kaip labai dažna būklė, pasitaikanti apytiksliai 50 procentų visų kūdikių. Maždaug pusė kūdikių arba gimsta su pleiskanų luobele ant galvos, kuri dar vadinama lopšio kepure, arba ji susiformuoja pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

Pleiskanų luobelė (kūdikių seborėjinis dermatitas) apibūdinama kaip geltonų ar rusvų pleiskanų atsiradimas daugiausiai ant viršugalvio. Plotas, padengtas luobele, gali būti labai įvairus, tai priklauso nuo individualių kūdikio organizmo sąlygų. Ji atrodo neestetiškai, tačiau mažyliui dažniausiai jos nei skauda, nei nieži.

Manoma, kad pleiskanų luobelę sukelia perteklinis riebalų išsiskyrimas (riebalinėse liaukose). Gali prisidėti ir grybelinė infekcija - natūraliai ant odos gyvenantis mieliagrybis, kurio augimo terpė - odos riebalai, esant jų pertekliui jis gali smarkiai išplisti. Susiformuoja dideli pleiskanojantys odos lopai, iš pradžių jie gali būti atskiri, o vėliau susijungti į luobelę.

SVARBU! Pleiskanų luobelė NESUSIDARO (kaip dažnai yra manoma) dėl prastos higienos ar alergijų!

Kūdikio pleiskanų luobelės šalinimo būdai

Yra keletas būdų, kaip galima bandyti pašalinti kūdikio galvos luobelę. Pleiskanų luobelės gydyti nereikia, tačiau tėvai turi žinoti, kaip tinkamai ją prižiūrėti.

Štai pagrindiniai metodai, kurie gali padėti:

Įprastas kasdienis šukavimas

Daugeliu atvejų tai gali padėti suminkštinti pleiskanas ir paskatinti jas greičiau pasišalinti. Plaunant galvą galima švelniai pamasažuoti tą vietą, kurią dengia pleiskanų sluoksnis. Labai svarbu pasirinkti tinkamas šukas. Jų dantukai turėtų būti užapvalintais galiukais arba turėti rutuliukus galuose. Be to, pravartu turėti šepetį su minkštais, natūralios sudėties šereliais. Juo itin patogu šukuoti trumpus plaukučius, nėra rizikos pažeisti galvos odelę. Šukuoti reikėtų 2-3 kartus per dieną.

Tepimas aliejumi ir šukavimas

Jei po kurio laiko pleiskanų luobelė atsinaujins, pakartokite procedūrą. Tėvai ar kiti vaikelį prižiūrintys suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, jei pleiskanomis pasidengia didesnis odos plotas, ne tik galva, bet ir oda aplinkui ausis, ant kaklo, kitose kūno vietose.

1. Likus maždaug valandai iki maudynių, ištepkite pleiskanotą kūdikio galvos vietą aliejumi.
2. Jei turite specialaus aliejuko kūdikiams - gerai, jei ne - irgi ne bėda. Tinka bet koks natūralus aliejus (būtinai nerafinuotas, neparfumuotas), pavyzdžiui, grynas alyvuogių aliejus.
3. Ištepkite galvytės luobelę gana riebiai.
4. Prieš plaunant galima patepti luobelę kūdikių aliejumi, ar tam skirtu losjonu ir palaikyti kelias minutes.
5. Maudynių metu sušlapinkite plaukučius ir atsargiai šukuokite šukomis su apvalintais dantukais. Svarbu nešukuoti sausos, nesudrėkintos galvelės - taip galite pažeisti mažylio odą.
6. Plaunant galvą ir šią procedūrą baigus galima lengvai pašukuoti plaukus vaikišku šepetėliu ar šukomis, kad suminkštėjusios ir atšokusios pleiskanos pasišalintų. Kartais pakanka šiek tiek patrinti luobelę rankšluosčiu.
7. Po išmaudymo kaskart šukuojant luobelė pamažu išsišukuoja. Deja, vieno ar kelių kartų gali neužtekti.

Specialios kosmetinės priemonės luobelei šalinti

Jei įprasti naminiai būdai nepadeda arba tiesiog labiau pasitikite specializuotomis priemonėmis, tai tikrai galite rasti saugią, švelnią kosmetinę alternatyvą, kuri padės lengviau ir dažnu atveju net greičiau pašalinti luobelę. Veikimo principas dažniausiai panašus kaip aliejuko - prieš maudynes užtepti, o po to švelniai iššukuoti. Yra ir tokių, kurias reikia tiesiog kasdien tepti/purkšti.

Nors su pirmagimiais abi naudojome paprasčiausią naminę priemonę - tepimą prieš maudynes kūdikių aliejuku - tačiau su antraisiais vaikais norėjosi išbandyti ir kosmetines priemones, kurios mūsų abiejų šeimų atveju pasirodė efektyvesnės nei aliejukai.

„KidsClin® Cradle Cap“ serumas

Mūsų naujausias atradimas, kurį išbandėme su jauniausiąja Paule - „KidsClin® Cradle Cap“ serumas kūdikių pleiskanų luobelės šalinimo rinkinys 3IN1. Tai ne tik natūrali kosmetinė priemonė (beje, labai veiksminga), bet ir naudojimą palengvinantys dalykėliai. „KidsClin®“ serumas įsigeria į odą ir tiesiog švelniai tirpdo lipnų sausų riebalų sluoksnį. Ši priemonė papildomai sumažina drėgmės netekimą per odą ir atkuria odos apsauginio barjero funkciją, taip užkirsdama kelią pakartotiniam luobelės atsiradimui.

• Naudojimas: Tepkite „KidsClin®“ serumo kiekvieną rytą ir vakarą, kol pleiskanų luobelė išnyks. Jeigu pleiskanų luobelės sritis didelė, pvz., galvos oda, pakartokite.
• Šalinimas: Norėdami pašalinti lipnias odos pleiskanas naudokite šepetėlio pusę su kempinėle, LABAI ATSARGIAI masažuokite galvos odą ir pašalinkite pleiskanas šiurkščia šepetėlio puse. Šukos naudojamos ATSARGIAI pleiskanoms pašalinti vaikui iš plaukų.
• Prie akių: Jeigu pleiskanų luobelė susidariusi kūdikiui aplink akis, „KidsClin®“ galima užpurkšti ant vatos diskelio, kad būtų lengviau patepti reikiamą sritį ir išvengti priemonės patekimo kūdikiui į akis.

Uriage Baby Soin Croutes De Lait kremas

Uriage Baby Soin Croutes De Lait kremas skirtas pleiskanų luobelei šalinti. Lengvos, neriebios tekstūros kremo sudėtyje esantys Uriage terminis vanduo, švelnios valomosios medžiagos ir patentuotas sudirgimą mažinantis kompleksas švelniai pašalina ant galvytės susidariusią pleiskanų luobelę bei padeda palaikyti normalią galvos odos būklę. Tinka naujagimiams. 94% natūralios kilmės ingredientų. Veidui ir galvai.

• Naudojimas: Ištepkite ant galvos susidariusią pleiskanų luobelę, švelniai įmasažuokite ir palikite per naktį, ryte nuplaukite.
• Sudėtis: Aqua/eau uriage. Glycerin. Octyldodecanol. Butylene glycol. Butyrospermum parkii butter. Sodium Polyacrylate. Pentylene glycol. Polysorbate 60. Piroctone olamine. Xanthan gum. 1,2-Hexanediol. Caprylyl glycol. Dimethicone. Phytosphingosine. Citric acid.

Kiti kūdikių aliejai ir priežiūros priemonės

Vieni iš produktų, kurių pagalba galėtume padėti mažyliams jaustis gerai, yra paprasčiausi vaikiški aliejai. Vaikiškus aliejukus galime išskirti į dvi grupes: eterinius bei kūno aliejus.

Kūno aliejus kūdikiams bei vaikams

Kūno aliejus kūdikiams bei vaikams poveikio aromaterapijai neturi, nes jo paskirtis visai kitokia: tai - puiki priemonė norint mažylio odelę apsaugoti nuo išsausėjimo, išlaikyti jos elastingumą. Šios rūšies vaikiškas aliejus puikiai tinka mažyliui atliekant masažus, taip pat gali būti naudojamas maudynių metu. Lygiai taip pat lengvai Jus gali pasiekti ir mažylių kūno aliejus.

„Jozka Baby“ - tai kūdikiams skirta kosmetika, kurią rekomenduojama naudoti nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Kiekviena iš jų sukurta remiantis subtiliausiais, natūraliais ingredientais, tokiais kaip augalų ekstraktai, ekologiški aliejai ar patentuotas maitinamasis žolelių maceratas „Gift of Wrap“.

Vonios ir dušo aliejus:

Vaikų vonios ir dušo aliejus su medetkomis ir lancetinėmis našlaitėmis - 96 % natūralios kilmės ingredientų, veganiškas produktas, nebandytas su gyvūnais. Švelnus vonios ir dušo aliejus vaikams, praturtintas patentuotu apsauginiu aliejų kompleksu „Gift of Wrap“. Itin aksominė, turtinga tekstūra suteikia raminantį ir maitinantį pojūtį. Produkte nėra pridėtinių kvapiųjų medžiagų. Visiškai natūralių augalų ekstraktų ir šalto spaudimo aliejų mišinys lemia jam būdingą, malonų, žolelių kvapą.

• Veikliosios augalinės sudedamosios dalys: vištapienių penkialapių ekstraktas, platanų lapų ekstraktas, melisų lapų ekstraktas, arnikų žiedų ekstraktas, medetkų žiedų ekstraktas, rapsų aliejus, linų sėmenų aliejus, saulėgrąžų sėklų aliejus.
• Naudojimas: Įpilkite nedidelį kiekį aliejaus į vonią arba tepkite tiesiai ant odos ir švelniai masažuokite. Pabaigoje kruopščiai nuplaukite. Prieš naudojimą gerai suplakite.

Linimentas ir prausiklis

• Linimentas sukurtas taip, kad tarnautų kaip kasdienė kūdikio dupciuko priežiūra. Juo galima ir nuvalyti, ir patepti kaip apsauginį sluoksnį nuo iššutimų. 100% natūrali formulė: be konservantų, be kvapiklių. Idealiai tinka keičiant sauskelnes.
• Visiškai natūralus, priešuždegiminis ir saugus prausiklis 0+ - nesukelia alergijų, nekeičia odos PH. Stiprus drėkiklis skirtas luobelei sudrėkinti ir taip pašalinti. Nekeičia odos PH, ją drėkina ir padaro ypač minkštą ir švelnią. Nedirgina odos ir nesukelia alerginių reakcijų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Iš tikrųjų, prieš imantis bet kokių savigydos veiksmų, visuomet geriau pasitarti su savo vaikučio gydytoju. Nors pleiskanų luobelė dažniausiai išnyksta savaime, be jokio gydymo, iki 6 mėnesių - vienerių metų amžiaus, yra situacijų, kai būtina profesionalo pagalba.

Sunerimti reikia tuomet, kai mažylio galva ir pakaušis yra apaugęs storu baltu luobu, o pakėlus žvynelius - net matyti kraujas. Tai sunki seborėjinio dermatito forma. Kartais seborėjinis dermatitas būna kartu su atopiniu dermatitu.

Taip pat reikėtų stebėti, ar kūdikiui seborėjinio dermatito pažeistos odos nenieži, ar oda neparaudusi, nekraujuoja, neskauda, nėra suskilinėjusi, ar luobelė neskleidžia nemalonaus kvapo, ar neslenka plaukučiai. Jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją.

Paprastai seborėjinis dermatitas nepriklauso nuo sezono, bet gali paūmėti dėl šildomų patalpų oro. Jei pleiskanų luobelių atsiranda vyresniam nei trejų metų vaikui, reikia kreiptis į odos gydytoją. Šios pleiskanų luobelės gali būti ne tik seborėjinio dermatito, bet ir žvynelinės požymis. Retais atvejais pleiskanų luobelė ant kūdikių galvytės gali byloti apie imuninės sistemos sutrikimus.

Paūmėjus seborėjiniam dermatitui skiriamas gydymas, dažniausiai derinami priešgrybeliniai ir priešuždegiminiai preparatai. Galima pasitelkti pleiskanas tirpdantį poveikį turinčias kosmetikos priemones. Diagnozuoti seborėjinį dermatitą nėra lengva, nes ši liga dažnai painiojama su žvyneline, vaikų atopiniu dermatitu ar alergine reakcija.

Svarbu žinoti apie kūdikių odos priežiūrą

Kūdikio odelė nėra atspari. Tokia plonytė kūdikio odelė gali atlikti ypatingą kvėpavimo funkciją. Pirmaisiais mėnesiais mažylio odelė kvėpuoja 8-10 kartų intensyviau negu suaugusiojo. Kūdikio odoje yra daug vandens - 80- 90 proc. (suaugusiųjų - 65 - 67 proc.). Normaliam odos funkcionavimui toks vandens kiekis reikalingas nuolat. Bet kūdikio odelė gali greitai netekti vandens ir išsausėti, pavyzdžiui, kai pakyla aplinkos temperatūra.

Naujagimių odelės PH (rūgštingumo rodiklis) neutralus - 6,5. Per pirmąjį gyvenimo mėnesį kūdikio odelės PH pasidaro toks, kaip ir suaugusiųjų - 5,5, bet ji išlieka labai jautri aplinkos dirgikliams. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais formuojasi hidrolipidinė plėvelė, kuri saugo sveiką odą. Jei kūdikis maudomas su netinkamo PH muilu, jo odelė nuolat sausėja, nes ardoma besiformuojanti apsauginė rūgštinė plėvelė. Sausesnė kūdikio odelė žiemą, šildymo metu. Odelę sausina netinkama kasdienė jos priežiūra ir netinkama kosmetika. Netinka kūdikio odelei suaugusiųjų kosmetika.

Kūdikio odelės problemas (iššutimą, bėrimus) dažnai sukelia per didelė šiluma. Mama turėtų pasirūpinti, kad kūdikis neperkaistų. Praustis kūdikiui bus malonu, jeigu kosmetika nedirgins odelės, burnos gleivinės bei akyčių. Geriausia rinktis švelnius valomuosius losjonus, muilus be šarmų, kurių sudėtyje yra augalinių aliejų, natūralių drėkinamųjų komponentų. Dauguma pediatrų nepataria kūdikio prausti antibakteriniu muilu, kuris gali pažeisti odelės mikroflorą. Kūdikio nedera prausti šarminio PH muilu. Jis gali suardyti apsauginį rūgštinį odos sluoksnį ir padidės infekcijų rizika. Kūdikio galvytę prauskite švelniu vaikišku šampūnu, kuris nedirgina mažylio akyčių. Toks šampūnas gerai ištrinks kūdikio galvytę ir nepašalins natūralių riebalų.

Eterinių aliejų naudojimas kūdikiams: perspėjimai

Mamos, užklupus ūmioms virusinėms ligoms, neretai stengiasi išvengti vaistų ir griebiasi, jų manymu, sveikesnių alternatyvų. Vieni populiariausių tokiu atveju - eteriniai aliejai ir jų mišiniai. „Aromaterapija nėra žaidimas“, - įspėja LRT.lt kalbintos gydytojos ir kviečia aklai nepasitikėti reklama. Valstybinė vartotojų teisių kontrolės tarnyba primena, jog eteriniai aliejai nėra vaistai, todėl jais nereikėtų gydyti peršalimo ir kitų virusinių ligų.

Kuo pavojingi eteriniai aliejai kūdikiams?

Nemaža dalis gamintojų eterinius aliejus pristato kaip sveiką ir natūralią gydomąjį poveikį turinčią priemonę, tinkamą net ir kūdikiams, nėščiosioms ar žindančioms moterims. Apie galimas alergines reakcijas įspėjama, taip pat kai kurių augalų eterinių aliejų nerekomenduojama naudoti minėtų rizikos grupių (mažiems vaikams, besilaukiančioms ir pan.) žmonėms. Tarp tokių esą visiškai saugių eterinių aliejų ir jų mišinių dažniausiai minimi arbatmedžio ir levandų.

Apie tai, jog toks eterinių aliejų naudojimas gali būti pavojingas kūdikiams, gamintojai neužsimena. „Dažniausiai eteriniai aliejai gali sukelti paveiktos odos reakcijų, jos gali būti alerginės arba nealerginės kilmės, gali pasireikšti sisteminių reakcijų. Tai tokios reakcijos, kurios prasideda, pavyzdžiui, vienoje odos vietoje (parausta, niežti), tačiau kartu pradeda reaguoti ir kvėpavimo ar virškinimo sistema (atsiranda dusulys, švokštimas, gali prasidėti pykinimas).“

Medikės teigimu, nemaža dalis pacientų nežino, kad yra alergiški tam tikriems augalams, todėl naudodami eterinius aliejus gali patirti ir stiprių alerginių reakcijų. Eterinių aliejų naudojimas gali išbalansuoti ir endokrininę sistemą, sako vaikų ligų ir neonatologijos gydytoja rezidentė Erika Žėkaitė-Vaišnienė. „Paprastai kalbant, eteriniai aliejai „apsimeta“ hormonais ir taip neigiamai veikia vaikų endokrininę sistemą. Mokslinėje literatūroje jau yra aprašytų krūtų audinio išvešėjimo atvejų kūdikiams, kai juos prižiūrint buvo naudoti eteriniai aliejai ir (ar) kosmetika su jais.“

„Neretai tenka matyti alergines reakcijas, susijusias su eterinių aliejų gaminių naudojimu vaikams. Ypač pavojingi tie gaminiai, kuriais rekomenduojama tepti kūdikių krūtinę. Visais atvejais eterinių aliejų gamintojai neprisiima atsakomybės ir netgi nepriima neigiamų komentarų, kai pamatę pasekmes tėvai nori įspėti kitus. Dažniausiai bandoma įrodyti, kad patys tėvai kalti: esą netinkamai naudojo eterinius aliejus, neatliko alerginio mėginio ant odos.“

Ji pabrėžė: tai, ką mato gydytojai, yra tik ledkalnio viršūnė. „Žinoma, kad eterinių aliejų gaminiai gali būti susiję su astmos paūmėjimais, įvairiais odos ir gleivinės pažeidimais. Mes nežinome, kokių ilgalaikių pasekmių tai gali turėti plaučių audiniui. Juk pats aliejus nėra tirpus vandenyje, todėl gali kauptis plaučių alveolių membranose.“

Reglamentavimas ir saugumas

Ausų, nosies ir gerklės gydytoja rezidentė Rimantė Surkevičienė komentuodama situaciją kategoriška: šiuo metu vartotojai yra klaidinami. „Saugu naudoti tas priemones, su kuriomis yra atlikti klinikiniai tyrimai. Primenu, kad klinikiniai tyrimai ir dermatologiniai tyrimai nėra tas pats. Dauguma eterinių aliejų mišinių registruoti kaip kosmetikos priemonės, todėl neturi tokių saugumo garantijų, kokias turi vaistai, t. y. nėra ištirtas veiksmingumas ir saugumas ligos sąlygomis nei su sveikais, nei su sergančiais žmonėmis ir tuo labiau kūdikiais, vaikais, nėščiosiomis bei žindyvėmis.“

Valstybinė vartotojų teisių kontrolės tarnyba (VVTKT) teigia, kad atvejai, kai reklamoje (kosmetikos, maisto, maisto papildų) minima itin daug teiginių apie įvairių žmogaus organizmo ligų gydymą ar profilaktiką, naudą nėščiųjų sveikatai, vaikų bei kūdikių sveikatos gerinimui, neturint tokių teiginių pagrindimų, nėra dažni. VVTKT atmintinėje primenama, kad eteriniai aliejai nėra vaistas, medicininė priemonė, maistas ar maisto papildas. „Jeigu nurodoma, kad gaminys turi gydomųjų ar profilaktinių savybių, tokiu atveju toks gaminys privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas ar medicinos prietaisas. Priešingu atveju tai gali būti traktuojama kaip klaidinanti reklama.“

„Žmonės nori natūraliau sveikatinti savo vaikus, tačiau nėra informuojami, kad natūralu nelygu saugu, o ir natūralumas, gaminant tokiais kiekiais produkciją, labai abejotinas. Pacientams kartojame, kad net ir natūralūs komponentai gali sukelti tokių ar panašių efektų organizmui, kaip ir bet kokie sintetiniai vaistai. Nes natūraliuose, iš gamtos gautuose augaluose aptinkama bioaktyvių medžiagų, kurios gali veikti įvairiai: antibakteriškai, stimuliuojančiai, citotoksiškai.“

Gydytojos klinikinės farmakologės E. Karinauskės teigimu, nebūtina visiškai atsisakyti eterinių aliejų ir jų mišinių. „Jei tai būtų laikoma alternatyvios medicinos dalimi, jiems galiotų griežtesni reikalavimai. „Dabar socialinėje erdvėje, panašu, likęs tik pozityvas (rekomendacijos naudoti, širdelės, džiaugsmo šūksniai). Na, o iš veikiančių produktų visada tikėtumėmės ir pasitaikančių ne tokių pozityvių reiškinių, kuriuos jau aptarėme anksčiau.“

„Rimtų“ vaistų baimė yra paveldas. Vaistų vartojimas yra apipintas mitais nuo „gadina organus“ iki „jau yra vaistai nuo vėžio, tik juos nuo mūsų slepia“. Tikrasis natūralumas yra nieko nevartojimas arba paprasti dalykai, tokie kaip skysčių vartojimas infekcijos metu ar nosies plovimas, kai sloga.“

tags: #aliejus #kudikio #galvytei

• „Nykštuko“ kavinės atgimimas
• Naujausi tyrimai apie akuseriją
• sužinokite daugiau apie Avento termoizoliacinius drabužius
• Darželio "Užupiukas" patirtys
• orus ir saugus senjorų gyvenimas