Bilirubinas - tai tulžies pigmentas, susidarantis natūralaus eritrocitų irimo metu organizme. Vėliau jis metabolizuojamas kepenyse ir šalinamas su tulžimi. Bilirubino kiekio kraujyje tyrimas yra svarbus rodiklis, leidžiantis įvertinti kepenų funkciją ir nustatyti galimas patologijas.
Bilirubinas yra tulžies komponentas, gaminamas kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Jis susidaro yrant eritrocitams. Normaliomis sąlygomis tiesioginis bilirubinas yra išskiriamas per virškinamąjį traktą, ir tik nedidelis jo kiekis aptinkamas kraujo srovėje.
Serume yra du bilirubinai - tiesioginis (konjuguotas) ir netiesioginis (nekonjuguotas). Laboratorijoje nustatoma jų suma vadinama bendru bilirubinu. Yra du pagrindiniai bilirubino tipai, kuriuos galima nustatyti kraujo tyrimu:
Laboratorijoje tik bendras ir tiesioginis bilirubinai nustatomi analizatoriumi. Tiesioginis (konjuguotas) bilirubinas aktyviai išskiriamas iš kepenų ląstelių į tulžies takus, po to - į žarnyną. Žarnyne jis virsta mezobilinogenu. Mezobilinogeno kiekis iš dalies turėtų koreliuoti su šlapime nustatomu urobilinogeno kiekiu. Jeigu padidėja vienas, neretai padidėja ir kitas.

Bendrojo bilirubino norma yra 0.3-1.0 mg/dl (5-17 µmol/l SI vienetai). Tiesioginio bilirubino norma svyruoja, pavyzdžiui, nuo 0 iki 3.4 µmol/l. Nėštumo metu svarbu stebėti šį rodiklį.
| Bilirubino Tipas | Apibūdinimas | Norma (orientacinės reikšmės) |
|---|---|---|
| Bendras (BIL-T) | Tiesioginio ir netiesioginio bilirubino suma | 0.3-1.0 mg/dl (5-17 µmol/l) |
| Tiesioginis (konjuguotas) | Kepenų apdorotas, paruoštas šalinimui | 0-3.4 µmol/l |
| Netiesioginis (nekonjuguotas) | Kepenų neapdorotas, apskaičiuojamas | Apskaičiuojamas iš bendro ir tiesioginio |
Bilirubino kiekis nustatomas atliekant biocheminį kraujo tyrimą spektrofotometriniu metodu. Tiriant bilirubiną, serumas negali stovėti ilgesnį laiką šviesoje ar neatskirtas nuo krešulio, nes šviesa, ypač ultravioletiniai spinduliai, greitai ardo bilirubiną. Jeigu serumas turi hemolizės požymių, jo tirti negalima. Nevalgius 36 valandas, bilirubino koncentracija kraujyje laipsniškai didėja.
Padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje vadinamas hiperbilirubinemija. Hiperbilirubinemijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo priežasties ir bilirubino kiekio padidėjimo laipsnio. Dažniausi simptomai:
Diagnozuojant hiperbilirubinemiją, svarbu nustatyti priežastį, dėl kurios padidėjo bilirubino kiekis. Kaip ir bendrojo bilirubino atveju tiesioginio bilirubino tyrimas atliekamas kartu su kitais tyrimais (ALT, AST, GGT, šarminės fosfatazės) kepenų funkcijai įvertinti. Jei konjuguoto (tiesioginio) bilirubino padidėjimas yra didesnis nei nekonjuguoto (netiesioginio), tai dažniausiai atsiranda dėl sutrikusio bilirubino pašalinimo iš kepenų ląstelių. Esant padidėjusiai tiesioginio bilirubino koncentracijai kraujyje, visuomet turėtų būti randama bilirubinurija.

Diferencinei kepenų ligų diagnostikai atlikti reikia nustatyti bendrą ir tiesioginį bilirubiną. Be to, papildomi laboratoriniai rodikliai labai praplečia bilirubino tyrimo interpretavimo galimybes.
Kepenys atlieka daugybę funkcijų, kurios yra svarbios organizmo homeostazei palaikyti. Jos dalyvauja visų rūšių medžiagų apykaitoje. Hepatocitų ultrastruktūros pažeidimai, be jų nekrozės, apima ir kepenų suriebėjimą nėštumo metu. Tulžies išskyrimo ir pasigaminimo sutrikimas pasireiškia gelta, kurios metu oda ir gleivinės nusidažo gelsva spalva ir organizmas yra apnuodijamas. Cholemija (padidėjęs tulžies rūgščių kiekis kraujyje) sukelia bendrą organizmo intoksikaciją, kuri gali pasireikšti odos niežėjimu, kraujospūdžio sumažėjimu, bradikardija.
Nėštumo metu atliekant kepenų tyrimus, įskaitant bilirubiną, kartais nustatomas padidėjęs tiesioginio bilirubino kiekis. Pavyzdžiui, nors tiesioginio bilirubino norma yra nuo 0 iki 3.4 µmol/l, pasitaiko atvejų, kai rodiklis siekia 4.7 µmol/l. Tokiais atvejais toliau atliekami tyrimai, siekiant nustatyti priežastį. Pacientės klausimas „Ar nėra taip, kad cholestazė diagnozuojama, jeigu TR (kaip pagrindinis rodiklis) > 6?“ rodo, kad tulžies rūgštys (TR) yra svarbus cholestazės diagnostikos rodiklis, kurio padidėjimas iki 6 ar daugiau gali rodyti šią būklę.

Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc. Tai gali turėti įtakos vaisiaus kepenų funkcijai. Raudonukės infekcija nėščiosioms labai pavojinga. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui gali išsivystyti kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas.
Padidėjęs bilirubino kiekis naujagimiams gali būti laikinas ir spontaniškai normalizuotis per kelias dienas ar dvi savaites. Tačiau, esant dideliam bilirubino kiekiui, gali būti reikalingas gydymas, siekiant išvengti komplikacijų, tokių kaip kernicterus (smegenų pažeidimas). Esant motinos ir vaisiaus Rh nesuderinamumui, būna didelio laipsnio naujagimių gelta, gali atsirasti kernicterus (naujagimio smegenų pažeidimas) dėl netiesioginio bilirubino toksinio poveikio. Hemolizinių geltų grupei priklauso naujagimių hemolizinė gelta.
tags: #nestumas #tiesioginis #bilirubinas