Aukštas kraujospūdis nėštumo metu, ypač gestacinė hipertenzija ir preeklampsija, yra rimtos medicininės būklės, kurios gali turėti įtakos tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHg. Jei bent vienas rodiklis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Šis sutrikimas gali būti diagnozuotas sveikai moteriai, kurios spaudimas iki nėštumo buvo visiškai normalus ar netgi žemas.
Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas.
Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą. Visi išvardinti simptomai ir kūno dalių tinimas signalizuoja ir kitą rimtą susirgimą, susijusį su aukštu arteriniu kraujo spaudimu, - tai preeklampsija.

Gestacinė hipertenzija yra būklė, kuria serga nėščios moterys, kurioms būdingas aukštas kraujospūdis, išsivystantis po 20-osios nėštumo savaitės. Tai reikšminga, nes netinkamai gydant gali kilti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui. Gestacinė hipertenzija apibrėžiama kaip aukštas kraujospūdis, atsirandantis nėštumo metu, ypač po 20-osios savaitės. Ji diagnozuojama, kai moters kraujospūdis yra 140/90 mmHg ar didesnis. Skirtingai nuo lėtinės hipertenzijos, kuri yra prieš nėštumą, gestacinė hipertenzija paprastai išnyksta po gimdymo. Ne, gestacinė hipertenzija pasižymi aukštu kraujospūdžiu be baltymų šlapime ar kitų organų disfunkcijos požymių.
Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas. Moteris neturėtų laukti, kol kraujospūdis sumažės savaime - šis susirgimas gydomas ligoninėje.
Preeklampsija gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai).
Nors tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu.
Nors tiksli gestacinės hipertenzijos priežastis nėra iki galo suprantama, tam tikri infekciniai agentai ir aplinkos veiksniai gali atlikti tam tikrą vaidmenį. Pavyzdžiui, infekcijos, sukeliančios uždegimą organizme, gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio. Genetinis polinkis taip pat gali būti gestacinės hipertenzijos veiksnys. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai daro didelę įtaką kraujospūdžiui. Tokie veiksniai kaip nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas, didelis natrio ir mažas kalio vartojimas gali prisidėti prie hipertenzijos išsivystymo.
Rizikos veiksniai, didinantys aukšto kraujospūdžio nėštumo metu tikimybę, apima:

Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Gestacinė hipertenzija gali pasireikšti padidėjusiu kraujospūdžiu, rankų ir kojų patinimu, stipriais galvos skausmais ir regėjimo pokyčiais.
Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima:
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių - tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Taip nutinka, kai kraujyje trūksta kalio arba moteris yra turėjusi širdies ligų.
Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu. Gestacinės hipertenzijos diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant visus ankstesnius padidėjusio kraujospūdžio atvejus, šeimos anamnezę ir dabartinius simptomus. Labai svarbu atskirti gestacinę hipertenziją nuo kitų ligų, tokių kaip lėtinė hipertenzija, preeklampsija ir gestacinis diabetas.
Diagnozė apima kraujospūdžio matavimą prenatalinių vizitų metu, kartu su ligos istorijos peržiūra ir fizine apžiūra. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje. Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Taip pat turėtų būti paskirti tyrimai dėl kepenų ir inkstų veiklos, atliktas bendras kraujo tyrimas, parodantis, ar nesumažėjo trombocitų kiekis kraujyje.
Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos. Gydytojas turi įvertinti jūsų būklę, paskirti tokius vaistus ir jų dozes, kurios būtų tinkamiausios individualiai. Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujospūdį jis yra aukštesnis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį.
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Ji turi reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją, kuris stebėtų jos būklę. Jei spaudimas yra pakilęs tik šiek tiek, moters ir vaisiaus būklė yra normali, skiriamas nemedikamentinis gydymas, t.y. rekomenduojama daugiau ilsėtis, valgyti subalansuotą maistą, gerti pakankamai vandens, kartais apribojamas druskos suvartojimas.
Jeigu spaudimas yra pakilęs daugiau, jis nenukrenta daugiau ilsintis, moters ir/arba vaisiaus būklė kelia nerimą, taikomas medikamentinis gydymas. Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau. Tuo pačiu atidžiai stebima mamos būklė, kad neįvyktų sunkios komplikacijos.
Gydymo galimybės apima antihipertenzinius vaistus kraujospūdžiui mažinti, reguliarų stebėjimą ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip dieta ir mankšta. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali rekomenduoti skiepus, higienos praktiką ir mitybos pakeitimus, kad palaikytų bendrą sveikatą nėštumo metu.
Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas. Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga tiek jums, tiek vaisiui.
Preeklampsija gali turėti didelį poveikį nėščios moters fizinei ir emocinei būklei. Aukštas kraujospūdis, patinimas ir kiti simptomai riboja kasdienę veiklą, pvz., darbą, fizinį aktyvumą ar net poilsį. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o tai sukelia stresą ir atskiria moterį nuo šeimos.
Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti. Jei placenta atšoka mažiau, vaisius gali išgyventi, tačiau atsiranda moters gyvybei pavojingas kraujavimas.
Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę. Ši būklė pavojinga ir vaisiui, nes traukulių metu jis negauna deguonies, retėja vaisiaus širdies ritmas.
Trumpalaikės komplikacijos gali būti stiprūs galvos skausmai, regėjimo pokyčiai ir ūminis inkstų pažeidimas.
Informuotumas apie būklę, reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti komplikacijų riziką. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip sveikesnė mityba, fizinis aktyvumas ar mažos dozės aspirino vartojimas, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat reguliariai lankykite prenatalinius patikrinimus ir stebėkite kraujospūdį, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu.

Nors preeklampsija gali sukelti fizinį ir emocinį stresą, bendradarbiavimas su gydytojais, sveikas gyvenimo būdas ir artimųjų palaikymas padeda sumažinti jos poveikį ir užtikrinti saugų nėštumą.
Dažniausiai po gimdymo motinos kraujo spaudimas sumažėja ir tampa normalus, t.y. toks, kol buvo iki gimdymo (su sąlyga, kad iki nėštumo jis buvo normalus).
Taip, daugelis moterų, kurios sirgo gestacine hipertenzija, ateityje pagimdo sveiką kūdikį.
tags: #nestumas #pakiles #kraujosudis