Negimdinis nėštumas: rizika, simptomai ir gydymas
Nėštumas moters gyvenime atneša ne tik džiaugsmo, bet ir nerimo dėl galimų komplikacijų. Viena iš tokių komplikacijų yra negimdinis nėštumas. Tai būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuoja ne gimdoje, o kitose vietose, dažniausiai kiaušintakyje. Ši patologija pasitaiko 2-3 proc. pastojusių moterų ir sudaro apie 2 % visų nėštumų. 98 % negimdinių nėštumų vystosi kiaušintakyje, 1,4 % - pilvo ertmėje, o kiaušidėje ir gimdos kaklelyje - po 0,2 %.
Negimdinis nėštumas yra rimta medicininė būklė, kuri gali kelti pavojų moters sveikatai ir gyvybei. Tai tokia būklė, kai apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina ne gimdos gleivinėje, kaip įprasta, o kiaušintakyje (>95% negimdinio nėštumo atvejų), gimdos kaklelyje, kiaušidėje ar pilvo ertmėje. Besivystantis neįprastoje vietoje embrionas neišgyvena, o augantys placentos audiniai gali pažeisti moters organų, kuriuose vystosi nėštumas, vientisumą. Pavyzdžiui, kiaušintakinio nėštumo atveju, kiaušintakis tempiamas ir plyšta. Moteris gali stipriai nukraujuoti į pilvo ertmę. Ši liga tiesiogiai susijusi su moters reprodukcine sistema, ypač su kiaušintakiais, kurie yra vamzdiniai organai, jungiantys kiaušides su gimda. Normaliu atveju apvaisintas kiaušinėlis keliauja per kiaušintakį į gimdą, tačiau negimdinio nėštumo atveju šis procesas sutrinka, o kiaušinėlis gali įsitvirtinti kiaušintakyje, kiaušidėje ar pilvo ertmėje. Negimdinis nėštumas yra svarbus ne tik dėl fizinių pavojų, bet ir dėl emocinės naštos, su kuria susiduria moterys, patiriančios šią situaciją.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ektopinį nėštumą dažniausiai sukelia būklės, dėl kurių sulėtėja apvaisintos kiaušialąstės judėjimas kiaušintakiu į gimdos ertmę. Tai gali būti randai kiaušintakiuose, persirgti uždegimai, chirurginės intervencijos kiaušintakiuose ar buvęs ektopinis nėštumas. Kai kuriais atvejais ektopinis nėštumas gali vystytis dėl įgimtų kiaušintakių defektų, endometriozės, perforavusio apendicito ar buvusių mažojo dubens operacijų. Vartojant hormonus, ypač estrogenus ir progesteroną (kontraceptines piliules), gali sulėtėti normalus apvaisinto kiaušinėlio judėjimas kiaušintakiais ir tai gali būti ektopinio nėštumo priežastis.
Yra įvairių rizikos veiksnių, kurie didina negimdinio nėštumo tikimybę:
- Dubens uždegiminė liga (DUL). Tai gimdos, kiaušintakių ir aplinkinių audinių uždegimas, „pakilęs“ iš makšties arba gimdos kaklelio. Dažniausiai šį uždegimą sukelia lytiškai plintančios ligos, pavyzdžiui, chlamidiozė, gonorėja.
- Endometriozė (liga, kurios metu gimdos gleivinės randama neįprastose vietose, pvz., kiaušintakiuose, ant pilvaplėvės, gimdos raiščių).
- Vyresnis nei 35 metai amžius.
- Buvęs negimdinis nėštumas.
- Buvusi kiaušintakių, dubens organų operacija.
- Kontraceptinės spiralės naudojimas ar vien tik progesteroninių kontraceptinių tablečių vartojimas.
- Apvaisinimas in vitro (mėgintuvėlyje).
- Rūkymas.
- Ankstyvi lytiniai santykiai ir didelė partnerių kaita.
Visgi svarbu pabrėžti, kad 30-50 % moterų, kurioms diagnozuojamas negimdinis nėštumas, jokių rizikos veiksnių neturėjo.
Simptomai ir požymiai
Negimdinis nėštumas ne visuomet skiriasi nuo normaliai besivystančio nėštumo pradžioje. Kai kurie požymiai iš pradžių primena normalaus nėštumo požymius (menstruacijų nebuvimas, pykinimas, krūtų jautrumas). Tačiau laikui bėgant atsiranda būdingi negimdinio nėštumo simptomai:
- Menstruacijų pranykimas ar vėlavimas esant teigiamam nėštumo testui.
- Krūtų jautrumas.
- Pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas.
- Nenormalus kraujavimas iš makšties; kraujingos ar rusvos išskyros iš makšties.
- Skausmas pilvo apačioje; neintensyvus spazminis skausmas vienoje dubens pusėje. Skausmas gali būti įvairaus intensyvumo. Dažniausiai jis būna toje pilvo pusėje, kuriame kiaušintakyje yra negimdinis nėštumas, tačiau gali pasireikšti ir visame pilvo plote. Progresuojant, skausmas stiprėja.
Gyvybei pavojingos būklės simptomai
Plyšus kiaušintakiui gali išsivystyti gyvybei pavojinga būklė, todėl būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą. Ligos simptomai yra susiję su greitu dideliu vidiniu kraujavimu:
- Aštrus apatinės pilvo dalies skausmas, apalpimas, sąmonės netekimas.
- Pykinimas, prakaitavimas, blyški oda, šaltas prakaitas.
- Padažnėjęs pulsas, dažnas kvėpavimas, krenta arterinis kraujospūdis.
- Pacientė gali jausti dusulį, netekti sąmonės.
Šie simptomai būdingi kiaušintakiniam persileidimui. Kai prasideda gausus kraujavimas į pilvo ertmę, atsiranda hemoraginiam šokui būdingi simptomai. Kartais pacientė netenka net kelių litrų kraujo, jai pasireiškia ryški anemija, tuomet reikalingas ir kraujo perpylimas. Neretai esant masyviam kraujavimui į pilvo ertmę, vos atvykusi į Skubios pagalbos skyrių pacientė gali būti skubiai operuojama.
Ligos diagnostika
Negimdinis nėštumas įtariamas tada, kai esant teigiamam nėštumo testui ir būdingiems simptomams ultragarso tyrimo metu nėštumas nėra matomas gimdoje arba matomas už gimdos ribų, pavyzdžiui, gimdos priedų srityje. Reikia prisiminti, kad nėštumas gimdoje anksčiausiai gali būti matomas nuo 5-6 nėštumo savaitės, todėl ypač svarbu, kad moteris žinotų savo paskutinių normalių menstruacijų datą, kad galėtume preliminariai nustatyti nėštumo laiką. Tokiu atveju atliekami papildomi kraujo tyrimai, nustatantys žmogaus chorioninio gonadotropino (HCG) hormoną, kuris svarbus nėštumo stebėjimui. Nustačius negimdinį nėštumą paprastai atliekama laparoskopija.
Ligos gydymas
Apvaisinta kiaušialąstė negali normaliai vystytis ne gimdoje. Gydymo metodas pasirenkamas individualiai kiekvienoje situacijoje: gali būti taikomas konservatyvus būklės stebėjimas, chirurginis gydymas ir gydymas medikamentais. Gydytojų įsikišimas reikalingas visada, nes net jeigu neatliekama chirurginė intervencija, reikalingas nuoseklus pacientės būklės stebėjimas.
Jeigu pasirenkamas konservatyvus gydymo metodas, laukiama, kol nėštumas rezorbuosis savaime. Jeigu pasirenkamas medikamentinis gydymas, skiriami vaistai (paprastai metotreksatas), kurie slopina nėštumo vystymąsi ir apvaisintas kiaušinėlis yra reabsorbuojamas moters organizmo. Šis būdas naudojamas rečiau ir taikomas tik ankstyvo negimdinio nėštumo atvejais, kai nėra kraujavimo ir paciento būklė stabili.
Jeigu pacientei reikalingas chirurginis gydymas, atliekama minimaliai invazyvi laparoskopinė operacija, kurios metu pašalinamas arba visas kiaušintakis su nėštuminiais audiniais, arba kiaušintakis įpjaunamas ir iš jo pašalinami nėštuminiai audiniai. Šiuolaikinės gydymo galimybės taip pat apima laparoskopiją, kuri yra minimaliai invazyvus metodas, leidžiantis gydytojams pašalinti negimdinį nėštumą su mažesniu traumavimu. Jeigu prasidėjo vidinis kraujavimas, operacija atliekama skubos tvarka, o jos apimtis dažniausiai priklauso nuo to, kaip stipriai pažeistas kiaušintakis. Kartais tenka pašalinti kiaušintakį (salpingektomija arba tubektomija).
Ligos profilaktika
Konkrečių priemonių negimdiniam nėštumui išvengti nėra, tačiau reikėtų vengti rizikos veiksnių. Svarbu laiku gydyti lytiškai plintančias ligas, dubens organų uždegimą, endometriozę. Rekomenduojama bent kartą per metus lankytis pas ginekologą, kad laiku būtų diagnozuotos kitos ginekologinės ligos, jos gydomos ir taikoma prevencija. Jei yra buvęs negimdinis nėštumas, derėtų konsultuotis su gydytoju prieš kitą pastojimą.
Moterims, kurios turėjo negimdinį nėštumą, išlieka didesnė pakartotinio negimdinio nėštumo rizika. Negimdininio nėštumo pasikartojimo rizika yra 8-14 %, kai negimdinis nėštumas praeityje buvo vieną kartą, bei 25-30 %, kai buvo du kartus. Moteris gali vėl pastoti, tikimybė svyruoja nuo 60 iki 89 procentų. Bandyti pastoti reikėtų atsižvelgus į konkrečią situaciją ir gydytojo rekomendacijas. Jeigu negimdinis nėštumas buvo nutraukiamas medikamentų pagalba, dažniausiai rekomenduojama palaukti bent 3 mėn.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
