Gimstamumo mažėjimas Lietuvoje: priežastys ir pasekmės

Lietuva susiduria su itin gilia demografine krize - gimstamumas šalyje pasiekė istoriškai žemą lygį. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujausius duomenis vadina demografine savižudybe.

2025 m. Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. vaikų, kai prieš dešimtmetį šis skaičius siekė 30 tūkst., o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0. Gimstamumas mažėja visose šalies vietovėse, tačiau ryškiausias nuosmukis fiksuojamas kaimiškose teritorijose. Dar prieš dešimtmetį kaime gimstamumo rodiklis buvo pakilęs iki 1,8, o Žemaitijos regionuose - Tauragės ir Telšių apskrityse - siekė beveik 1,9, tačiau per pastaruosius penkerius metus smuko iki 1,0.

Situaciją dar labiau paaštrina jaunų žmonių migracija į didmiesčius, dėl kurios mažesnėse savivaldybėse sparčiai mažėja potencialių tėvų, o gimusių vaikų skaičius kai kur per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei perpus.

Paradoksas: Vilniuje jaunų ir pasiturinčių daug, bet gimstamumas krito

Nerimą kelia ir didžiųjų miestų padėtis, ypač Vilnius. Sostinėje, kur gyvena daugiausia jaunų ir finansiškai stipresnių žmonių, gimstamumo rodiklis per dešimtmetį taip pat sumažėjo nuo 1,5 iki 1,0. Ekonomistas Ž. Mauricas svarsto, kodėl net ir palankesnėmis sąlygomis gyvenantys gyventojai vis rečiau ryžtasi turėti vaikų - galimą įtaką gali daryti brangus būstas, vaikų ugdymo įstaigų trūkumas, pasikeitę prioritetai ar didėjantis nesaugumo jausmas.

Pasaulinė tendencija ir Lietuvos pasirinkimai

Pasak Ž. Maurico, gimstamumo mažėjimas yra pasaulinė tendencija - rodikliai sparčiai krenta tiek Europoje, tiek Azijoje, o dėl to pasaulio gyventojų skaičius šiame šimtmetyje gali pradėti mažėti. Lietuvai, ekonomisto teigimu, teks rinktis tarp mažėjančio gyventojų skaičiaus, didėjančios imigracijos arba bandyti rasti subalansuotą sprendimą. Todėl jau dabar būtina kurti aiškią ir tvarią imigracijos bei demografinę strategiją, kad ateityje būtų išvengta ekonominės stagnacijos ir visuomenės senėjimo naštos.

Demografinė situacija Lietuvoje 2025 m.

Savo ruožtu 77.lt kreipėsi į Valstybinę duomenų agentūrą (VDA) su prašymu pateikti 2025 metų duomenis apie gimstamumą, mirtingumą, santuokų bei skyrybų skaičių Lietuvoje. Pateikti išankstiniai duomenys tikrai nenudžiugino - mat vien per pernai metus gimė 17 460 gyvų kūdikių, tačiau mirė dvigubai daugiau - net 36 869 asmenys. Santuokų skaičius taipogi neprivertė nusiteikti optimistiškai - skaičiuojama vos 13 157 sudarytų santuokų. Tuo tarpu santuokų skaičius kaipmat sumenko prieš skyrybų, kurių, išankstiniais duomenimis, 2025-aisiais buvo net 7 291.

Ant plauko - ir Lietuvos ekonominė ateitis?

Lietuvos ekonomikos augimą vis labiau riboja ne investicijų ar idėjų stoka, o mažėjantis žmonių skaičius. Lietuvos ekonomikos potencialo tyrimo pirmojoje sesijoje skirtingų sričių lyderiai pabrėžė, kad darbo jėgos trūkumas, emigracija ir senėjanti visuomenė tampa esminėmis kliūtimis šalies raidai. Advokatų kontoros „Tegos“ vykdomasis partneris Vilius Bernatonis atkreipė dėmesį, jog prognozuojama, kad 2050 metais Lietuvoje gyvens apie 2,2 mln. žmonių, o tai reiškia, kad ateityje gali nebebūti kam kurti ir prižiūrėti net pažangiausių technologijų, paslaugų ar socialinės infrastruktūros.

Diskusijų dalyviai sutarė, kad tradicinis ekonomikos augimo modelis, paremtas pigia darbo jėga ar ilgesnėmis darbo valandomis, Lietuvai nebeveikia. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas pabrėžė, jog optimistinės šalies ateities vizijos susiduria su demografine krize, geopolitinėmis rizikomis ir mažėjančiu produktyvumu, todėl būtina ieškoti naujų sprendimų.

Veiksnių paletė, lemianti gimstamumo mažėjimą

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos socialinių mokslų centro Demografinių ir šeimos tyrimų skyriaus vadovė Aušra Maslauskaitė (toliau - A. M.) ir Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka (toliau - R. L.) išskiria kelias pagrindines veiksnių grupes, darančias įtaką gimstamumui:

• Geopolitiniai veiksniai: pasaulinio masto politinės tvarkos pokyčiai, karo Ukrainoje situacija ir pandemija.
• Socialinės medijos: jaunimo kartos, kurios sąmoningas gyvenimas susijęs su socialinėmis medijomis, pasaulėžiūros formavimas.
• Ekonominiai ir struktūriniai veiksniai: būsto prieinamumo problema, jaunimo įsiliejimo į darbo rinką sunkumai, universitetinio išsilavinimo turinčių žmonių perteklius kai kuriose šalyse.
• Kultūriniai ir pasaulėžiūriniai veiksniai: jaunimo prioritetų kaita, kai vaikai ir šeima nurodomi sąrašo gale, o didesnė svarba teikiama finansinei nepriklausomybei, sveikatai, karjerai ir būstui.

Taip pat pastebima didėjanti takoskyra tarp jaunų moterų, kurios tampa vis liberalesnės, ir jaunų vyrų, kurie vis dažniau laikosi konservatyvesnių pažiūrų.

Valstybės vaidmuo ir politikos kryptys

A. M. teigia, kad didžiausias akcentas turėtų būti skiriamas demografinei politikai, kuri turėtų apimti trumpalaikę ir ilgalaikę perspektyvas bei būti grindžiama mokslu, o ne vien nuomonėmis. Ji pabrėžia, kad demografiniai klausimai Lietuvoje yra fragmentuoti ir liečia ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, bet ir kitas viešojo sektoriaus sritis. Taip pat svarbu suprasti, kad gimstamumas yra tik vienas iš komponentų, lemiančių gyventojų skaičių, o didžiausią įtaką daro migracija.

R. L. pripažįsta, kad tradicinės priemonės, tokios kaip vaiko pinigai ar papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, akivaizdžiai nepadidina gimstamumo. Vis dėlto, jis pabrėžia, kad šios priemonės yra būtinos, siekiant užtikrinti geras gyvenimo sąlygas gimusiems vaikams.

Iššūkiai ir ateities perspektyvos

Nors valdžia bando skatinti gimstamumą finansinėmis išmokomis ir kitomis socialinėmis priemonėmis, statistika rodo, kad šios priemonės neveikia. Pastaruosius penkerius metus Lietuvoje gimsta vidutiniškai pusantro tūkstančio mažiau vaikų nei metais prieš tai. Jeigu toks gimstamumas išliks, vidutiniškai viena moteris turės tik vieną vaiką, kai populiacijos stabilumui užtikrinti reikia 2,1 vaiko.

Gyventojų skaičius šalyje išlieka stabilus tik dėl atvykstančių imigrantų. Tačiau ekonomistai abejoja, ar pavyks pritraukti pakankamai kvalifikuotų specialistų, kad jie atsvertų neigiamą natūralią gyventojų kaitą.

Pasak demografų, bene dažniausias veiksnys, dėl ko poros atidėlioja šeimos planavimą, tai nesaugumas, susijęs su geopolitine situacija, finansiniais iššūkiais ir jaunimo noru gyventi patogiai, be rūpesčių. Taip pat naujosios kartos atstovai turi kiek kitokį požiūrį į šeimos kūrimą - nenori iššūkių, nori daugiau laiko skirti sau, kelionėms, siekti karjeros.

Vidutinis amžius, kada moteris nusprendžia susilaukti vaiko Lietuvoje, siekia 30-imt metų. Tai rodo tam tikrą pasaulėžiūrinį pokytį, kuris kol kas apčiuopiamas tik miglotai, tačiau indikacijų jau yra.

tags: #bvv #vaiku #gimstamumas

• ką daryti, kai vaikui skauda pilvą
• Daugiau apie pėdkelnes su snaigėmis vaikams
• Didelės šeimos vertybės pagal Beatą Nicholson
• Šiluma ir jaukumas pirmajai kūdikio kelionei
• Ką būtina įsigyti naujagimiui: pilnas kraitelio sąrašas