Dilgėlinė ir Angioedema: Išsamus Vadovas apie Odos Patinimus ir Niežulį

Jei kada teko prisiliesti prie dilgėlės, tikrai žinote, kad tai nėra pats maloniausias jausmas - po kontakto su augalu atsiranda odos paburkimai, oda parausta, dega ir niežti. O įsivaizduokite, kaip jaučiasi žmogus, kuriam šie visi nemalonūs simptomai pasireiškia net nebuvus arti dilgėlių? Taip jaučiasi žmonės, sergantys dilgėline - odos liga, kuri vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia apie 20% žmonijos.

Dilgėlinė (lot. urticaria) - tai staigi odos ir (ar) poodžio reakcija, kuriai būdingi laikinos iškilusios pūkšlės ir intensyvus niežulys. Nors jos simptomai panašūs į kai kurių vabzdžių įkandimus, dilgėlinę galima atskirti keliais būdais. Bėrimai dažnu atveju būna trumpalaikiai ir išnyksta per 1-24 valandas, tačiau tuo pačiu metu gali atsirasti naujų pūkšlių kitose vietose.

Kas yra dilgėlinė?

Pasak gydytojų alergologų, dilgėlinė (lot. urticaria) - tai odos liga, kurios metu vystosi įvairaus dydžio bei formos niežtintis bėrimas pūslėmis ir/arba angioedema. Pūkšlės susidaro dėl putliųjų ląstelių (mastocitų) ir bazofilų išskiriamų mediatorių, ypač histamino, kurie plečia smulkias kraujagysles ir didina jų pralaidumą - todėl odoje greitai atsiranda paraudimas ir patinimas. Šie odos paburkimai yra raudoni dariniai su aiškiais krašteliais. Jų dydis svyruoja nuo smeigtuko galvutės iki delno dydžio, jie gali būti pavieniai ar daugybiniai, susiliejančios.

Dilgėlinė gali būti dviejų tipų:

• Trumpalaikė (ūminė): simptomai išnyksta per 6 savaites. Dažnai turi aiškesnį provokuojantį veiksnį.
• Ilgalaikė (lėtinė): tęsiasi ilgiau nei 6 savaites, gali kartotis bangomis, o priežastis ne visada būna lengvai identifikuojama. Lėtinė dilgėlinė pasireiškia kone kasdien, išlieka daugiau nei šešias savaites ir paprastai pasižymi niežuliu. Kiekvienas dilgėlinės paburkimas atskirai trunka mažiau nei 24 valandas.

Dilgėlinės simptomai

Dilgėlinės niežulys gali būti lengvas arba sunkus, tačiau kasymasis, alkoholinio vartojimas, sportas bei emocinis stresas gali niežėjimą sustiprinti. Dažniausiai pasitaikantys dilgėlinės požymiai yra šie:

• Bėrimai (pūkšlės), kurie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Bėrimai gali būti raudoni, violetiniai arba odos spalvos, priklausomai nuo jūsų odos spalvos. Jie skiriasi dydžiu, keičia formą ir nuolat atsiranda ar išnyksta.
• Niežulys, kuris gali būti intensyvus ir ypač nemalonus.
• Skausmingas patinimas aplink akis, skruostus ar lūpas (angioedema).
• Paūmėjimai, kuriuos sukelia karštis, mankšta ar stresas.

Angioedema (Kvinkės edema)

Kartais vietoje ar kartu su pūkšlėmis pasireiškia gilesnių audinių patinimas - angioedema, dažniausiai lūpų, vokų, veido ar liežuvio srityje. Angioneurozinė edema - tai paodiniai patinimai, kurie gali būti klaidingai diagnozuojami, maišomi su dilgėline. Angioedema - tai staigus gilesnių odos sluoksnių, poodžio, gleivinių paburkimas, dažnai skausmingas, praeinantis per 72 valandas. Įvairių atliktų tyrimų duomenimis, nuo 40 iki 85 % pacientų dilgėlinę alergiją lydi angioedemos.

Speciali dilgėlinės forma yra angioedema - Kvinkės edema. Jai būdingi staigūs lūpų arba vokų patinimai. Vietiniai patinimai gali būti ir kitose kūno dalyse bei gleivinėse. Jaučiamas nedidelis skausmingumas ar deginimas, niežėjimo beveik nebūna.

Svarbu! Kvinkės edema gali būti pavojinga gyvybei, jeigu prasideda burnos gleivinėje arba gerklose, nes tuomet įkvepiamas oras sunkiai patenka į kvėpavimo takus, ligonis gali uždusti. Mediciniškai reikšmingiausia komplikacija yra gilesnių audinių patinimas. Nors daugeliu atvejų jis praeina savaime, pavojinga situacija yra tuomet, kai patinimas apima kvėpavimo takus ir atsiranda užkimimas, dusulys, švokštimas ar rijimo sutrikimas - tuomet reikia skubios medicininės pagalbos.

Dilgėlinės priežastys

Dilgėlinė gali pasireikšti labai ūmiai ir netikėtai net ir visiškai sveikam žmogui, todėl iš anksto nuspėti, kas gali sukelti ligą, galimybės nėra. Mokslininkams pavyko nustatyti daugelį (tačiau ne visus) veiksnių, kurie gali sukelti dilgėlinę. Tai apima maistą ir kitas medžiagas, su kuriais susiduriame ar vartojame, pavyzdžiui, vaistai. Be to, dilgėlinę gali sukelti ir kitos ligos. Pagrindinis mechanizmas dažniausiai susijęs su putliųjų ląstelių (mastocitų) aktyvacija odoje: jos išskiria histaminą ir kitus mediatorius, dėl kurių išsiplečia smulkios kraujagyslės, padidėja jų pralaidumas, susiformuoja pūkšlės ir atsiranda niežėjimas. Šią reakciją gali sukelti tiek alerginiai, tiek nealerginiai veiksniai.

Dažniausi provokuojantys veiksniai:

• Alerginiai veiksniai: Maistas, vabzdžių įgėlimai, lateksas, gyvūnų pleiskanos, žiedadulkės, kai kurie augalai (pvz., nuodingasis ąžuolas ir nuodingoji gebenė). Tokiais atvejais reakcija dažniau būna staigi, pasireiškia netrukus po kontakto ir gali būti lydima kitų alergijos požymių - tuomet labiau tikėtina alerginė dilgėlinė.
  • Maisto produktai: Ypač žemės ir kiti riešutai, kiaušiniai, vėžiagyviai, braškės, pienas, pupos, vaisiai ir grūdų produktai. Vaikams ūminę dilgėlinę dažnai sukelia maistas (iki 15% atvejų). Suaugusiųjų - žemės riešutai, jūros gėrybės. Lėtinės dilgėlinės priežastys gali būti maisto priedai: konservantai, įvairūs dažai.
• Vaistai: Antibiotikai (ypač penicilinas ir sulfonamidas), aspirinas, ibuprofenas, hormonai ir kt. Daliai žmonių dilgėlinę provokuoja nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Svarbu, kad reakcija gali pasireikšti tiek alerginiu mechanizmu, tiek pseudoalergiškai (be specifinių IgE antikūnų).
• Infekcijos: Bakterinės infekcijos (įskaitant šlapimo takų ir gerklės infekcijas), virusinės infekcijos (įskaitant peršalimą, infekcinę mononukleozę ir hepatitą). Vaikams ūminiai epizodai dažnai sutampa su infekcijomis, net jei jos būna lengvos.
• Fiziniai dirgikliai (fizinė dilgėlinė):
  • Šaltis: Šaltas vanduo, stiprus vėjas, aukštai temperatūrai pasikeitus į žemą. Jeigu visa kūno temperatūra staiga atvėsta (pvz., panėrus į baseiną), ši dilgėlinės forma gali būti pavojinga gyvybei.
  • Karštis: Cholinerginė (arba šilumos) dilgėlinė pasireiškia kūno temperatūrai staiga pakilus dėl prakaitavimo, mankštinimosi, karšto dušo ir/ar nerimo padidėjimo.
  • Saulės spinduliai: Saulės šviesos dilgėlinė pasireiškia per kelias minutes tik apšvitintoje vietoje.
  • Slėgis ar spaudimas: Lėtinė slėgio dilgėlinė gali atsirasti praėjus 6-8 valandoms nuo įvykio (diržų ar drabužių nuospaudos) ir pasireikšti raudonu patinimu.
  • Trynimas ar kasimasis: Simptomai atsiranda per keletą minučių toje vietoje, kuri buvo trinama ar kasoma, ir paprastai trunka mažiau nei valandą.
  • Fizinis krūvis, prakaitavimas, vibracija.
• Kiti veiksniai: Kraujo perpylimas, organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai, emocinis stresas. Dilgėlinė nuo streso yra realus reiškinys: ilgalaikė įtampa keičia imuninės sistemos reguliaciją, didina uždegiminį foną ir gali „nuleisti“ reakcijos slenkstį.

Kai kuriais atvejais dilgėlinės priežastys lieka neaiškios. Jei dilgėlinės priežastys nenustatomos net ir po išsamios diagnostikos, tokia būklė vadinama lėtine idiopatine dilgėline („idiopatinė“ reiškia „nežinomas“). Apie pusė šių atvejų yra susiję su kai kuriais imuniniais mechanizmais.

Kas serga dilgėline?

Dilgėline dažniau serga moterys. Lėtine dilgėline dažniausiai serga suaugusieji, o tik 3-5 % vaikų, kuriems liga pasireiškia po persirgtų infekcijų, tam tikro maisto ir pan. Vaikišką dilgėlinę galima išaugti, nes laikui bėgant vaikų jautrumas maistui ir kitiems alergenams sumažėja.

Ar dilgėlinė užkrečiama? Ne, odos dilgėlinė nėra užkrečiama, nes tai organizmo reakcija, o ne infekcija, perduodama kontaktu.

Dilgėlinės diagnostika

Diagnozuojant ligą labai svarbu rasti ją sukėlusią priežastį. Jei dilgėlinė trunka ilgiau nei mėnesį arba laikui bėgant kartojasi, reikėtų kreiptis į gydytoją alergologą, kuris įvertintų ligos istoriją bei fiziškai apžiūrėtų dilgėlinės paburkimus. Alergologai diagnozuoja ir gydo tiek dilgėlinę, tiek angioneurozinę edemą.

Diagnostika pirmiausia remiasi klinikiniu vaizdu ir išsamia ligos istorija. Gydytojui svarbu įvertinti, kada bėrimas prasidėjo, kiek laiko trunka pavienės pūkšlės, ar jos kartojasi, ar yra angioedemos (gilesnio patinimo) epizodų. Taip pat klausiama apie galimus provokuojančius veiksnius:

• naujai pradėtus vaistus ar papildus;
• neseniai persirgtas infekcijas;
• galimą ryšį su maistu ar vabzdžių įgėlimais;
• patirtą stresą;
• ar simptomus išprovokuoja fiziniai dirgikliai (šaltis, saulė, spaudimas, karštis, prakaitavimas, fizinis krūvis).

Siekiant nustatyti odos paburkimų priežastis, konsultacijų metu gydytojas alergologas gali paskirti odos, kraujo ar net šlapimo tyrimus. Jei kyla įtarimas, jog simptomus sukelia alergija konkrečiam maistui, o jūs alergijos tyrimų dar nebūsite daręsi, specialistas gali paprašyti pasidaryti odos dūrio mėginį ar kraujo tyrimą, siekiant patvirtinti diagnozę. Retais atvejais įtardamas, jog simptomus sukelia alergija maistui, gydytojas alergologas gali rekomenduoti pasidaryti provokacinį maisto testą, kurio metu duodamas tam tikras kiekis įtariamo maisto bei stebima reakcija jo suvalgius.

Praktinis metodas: 1-2 savaites fiksuoti, kada atsiranda bėrimas ir kas vyko prieš tai (ką valgėte, kokius vaistus ar papildus vartojote, ar sirgote, ar buvo fizinis krūvis, prakaitavimas, šaltis, saulė, emocinė įtampa, kontaktas su naujomis priemonėmis). Toks dienoraštis dažnai suteikia daugiau aiškumo nei bandymas prisiminti detales „iš atminties“.

Dilgėlinės gydymas ir valdymas

Pagrindinis gydymo tikslas - sumažinti intensyvų odos niežulį ir užkirsti kelią patinimui. Jei dilgėlinės priežastis nustatoma, geriausias gydymas yra priežasties išvengimas arba pašalinimas. Jei įtariama alerginė dilgėlinė, prioritetas - identifikuoti ir vengti alergeno. Tad jeigu alergenų tyrimai leido nustatyti tikslius šios ligos sukėlėjus, patys galėsite imtis tam tikrų prevencinių veiksmų.

Vaistai

Dilgėlinei malšinti dažnai rekomenduojami antihistamininiai vaistai, kurių galima įsigyti be recepto. Šie vaistai blokuoja histamino išsiskyrimą odoje, kuris sukelia alergines reakcijas. Šiuo metu duomenys rodo, kad antros kartos antihistaminai yra pirmo pasirinkimo vaistai, skirti alergijos sukeltų simptomų malšinimui. Jie taip pat neturi slopinančio poveikio centrinei nervų sistemai ir neturi šalutinio poveikio širdžiai. Vienas iš tokių vaistų yra bilastinas, kuris gali būti vartojamas niežtinčių odos išbėrimų (pūkšlių arba dilgėlinės) gydymui.

Dilgėlinės simptomams palengvinti gydytojas alergologas gali rekomenduoti ir dviejų ar trijų antihistamininių vaistų derinį kartu su šaltais kompresais arba balzamais, kurie slopina niežulį. Tačiau sunkią epizodinę dilgėlinę gali tekti malšinti ir prednizonu, kortikosteroidiniais vaistais ar imuniniu moduliatoriumi.

Dėmesio! Jei tarp įprastų dilgėlinės simptomų pasitaiko lūpų, liežuvio patinimų ar pasunkėjusio kvėpavimo simptomų, tai gali įspėti apie galimą anafilaksijos šoką, sunkią alerginę reakciją, kuri gali baigtis mirtimi. Tokiu atveju gydytojas paskiria epinefrino (adrenalino) autoinjektorių, kurį privalu nešiotis su savimi. Tai vienintelis būdas išvengti rimtų pasekmių.

Prevencinės priemonės ir gyvenimo būdo korekcijos

Norint sumažinti dilgėlinės simptomus ir paūmėjimus, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:

• Maisto produktai: Nevalgykite maisto produktų, kurie sukelia simptomus. Jei įtarimai pasitvirtina, gydytojas patars vengti to maisto ar produktų, į kurių sudėtį jis įeina.
• Vengimas kasymosi ir odos dirginimo: Nenaudokite intensyvaus muilo ar prausiklio. Dažniau maudykitės, nes dažnas maudymasis gali sumažinti niežulį ir kasymąsi (pastarasis pablogina dilgėlinę). Vėsūs kompresai ar trumpas vėsus dušas taip pat gali sumažinti niežulį.
• Apranga: Venkite prigludusių drabužių, kurie trinasi į odą, ją dirgindami. Rinkitės laisvesnius, orui pralaidžius drabužius.
• Tinkama temperatūra: Jeigu dilgėlinę sukelia temperatūrų pokyčiai, pavyzdžiui, šaltis, venkite maudymosi šaltame vandenyje ir visada nešiokitės epinefrino autoinjektorių. Venkite kontakto su šaltu oru, o esant šaltajam periodui būdami lauke nosį ir burną pridenkite skarele ar šaliku, renkitės šiltais drabužiais. Venkite perkaitimo, nes šiluma bei prakaitavimas kai kuriems žmonėms sustiprina simptomus.
• Saulė: Dėvėkite apsauginius drabužius, nepraleidžiančius saulės spindulių.
• Vaistai: Nedelsdami informuokite gydytoją ar vaistininką, jei įtariate, jog paskirtas vaistas sukelia dilgėlinės simptomus.
• Odai skirtos priemonės: Odą tausojantys, bekvapiai prausikliai ir reguliarus drėkinimas padeda palaikyti odos barjerą.

Jei įprastinės priešalerginės priemonės nepadeda arba tiksliai nežinote, kas sukėlė dilgėlinę, kreipkitės į gydytoją alergologą. Jis atliks reikiamus testus ir pabandys išsiaiškinti susirgimo priežastį.

tags: #nesciuju #niezuline #ir #ploksteline #dilgeline

• kaip lavinti vaiko kalbą ankstyvame amžiuje
• Kaip vaikai išgyvena perėjimą į šeimą po globos institucijų?
• etninė kultūra Žemaitijos ikimokykliniame ugdyme
• Apie liaudies žaidimų ugdymą
• Teisinis gidas tėvams: vaiko globa ir paveldėjimas