Kada ir kaip laipsniškai retinti kūdikio maitinimą
Dažnai mamos galvoja, kad jei nesigauna žindyti, tai iškart kūdikis valgys mišinuką. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą. Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti. Tačiau ateina laikas, kai nusprendžiama pradėti retinti maitinimą krūtimi arba jį nutraukti.
Kai sumanysite atjunkyti kūdikį, prisiminkite, kad tai daugialaipsnis procesas, kuriam reikia daug kantrybės ir supratimo. Pasitaiko atvejų, kad kūdikiai ar vaikai savaime atsisako motinos pieno, bet tokie atvejai - ypač reti. Kur kas dažniau abi pusės - tiek žindomas kūdikis, tiek ir mama - neišvengiamai patiria stresą. Vienas didžiausių šeimoms tenkančių iššūkių - nuspręsti, kada vaikui jau tinkamas metas atsisveikinti su mamos pienu.
Kada pradėti retinti maitinimą ir atjunkyti?
Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja kūdikį krūtimi maitinti iki 6 mėnesių. Kol vaikui sukaks 1 metai, jis turėtų būti maitinamas ir motinos pienu, ir neskystu maistu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. ir ilgiau. Galima žindymą nutraukti anksčiau, tačiau reikėtų žinoti, kad iki 12 mėn. amžiaus vaiko mitybos pagrindą sudaro mamos pienas arba pieno mišinys (nepaisant to, kad kūdikio primaitinimas prasideda maždaug 6 mėn. amžiaus).
Kai kurie ekspertai teigia, kad geriausias metas atpratinti kūdikį nuo krūties yra sukakus 1 metams, kadangi tuomet vaikas labiausiai pasiruošęs pokyčiams ir adaptacijai. 1 metų vaikas valgo įvairų maistą, todėl jam nebe taip rūpi motinos pienas. Be to, šis metas tinkamas ir mamai, kadangi sumažėja pieno. Tačiau ekspertai sutinka, kad jei kūdikis atrodo dar nepasiruošęs atprasti, jo nereikėtų versti.
Nors daugelis vaikų žinda tol, kol mamos juos imasi atjunkyti, kai kurie pradeda patys rodyti, kad jau pasiruošę. Davus krūtį jie gali likti abejingi, suirzti arba žįsti trumpiau nei anksčiau. Jei norite atjunkyti jaunesnį bei 1 metų kūdikį, jums trūksta pieno ar jūs tiesiog nebenorite ilgiau maitinti, pasikalbėkite su vaiko gydytoju, kuris pasiūlys tinkamiausią variantą jums ir vaikui.
Ženklai, rodantys, kad jūsų vaikas pasiruošęs valgyti kietesnį maistą:
- Ar išnyko jūsų kūdikio refleksas instinktyviai liežuviu viską išstumti iš burnytės? Jei jis dar neišnyko, o vaikas maitinamas „guguoja“, tai ženklas, kad atjunkyti dar per anksti.
- Ar jūsų vaikas gali sėdėti ir nulaikyti galvą? Jei taip, jį bus nesunku maitinti sėdintį.
- Ar jūsų vaikas reaguoja į maistą ir stengiasi jį pagriebti? Jei vaikui įdomu, kas guli jūsų lėkštėje, greičiausiai jis pasiruošęs įgyti naujus maitinimosi įpročius.
Dalis ekspertų teigia, kad nieko blogo maitinti vaikus net iki darželinio amžiaus, jei tai abiem priimtina. Prisiminkite, kad vyresnio nei 1 metų vaiko motinos pienas nebeaprūpina visomis naudingomis medžiagomis, reikalingoms augančiam organizmui. Taip pat žinokite, kad emociškai ir psichologiškai žalinga žindyti vaiką, kai jis to nebenori.
Laipsniškas atjunkymo procesas: bendrieji principai
Tam, kad mama ir kūdikis emociškai ir psichologiškai prisitaikytų prie pokyčių, atjunkymas turi būti laipsniškas procesas. Galima pradėti atjunkyti kūdikį kas savaitę vieną maitinimo krūtimi sesiją pakeičiant kitu maistu, kol vaikas pradės normaliai valgyti įvairų maistą. Šis žindymo nutraukimo metodas tinka, kai vaikas jau yra ūgtelėjęs ir mamai nėra skubu nutraukti žindymą, t. y. nereikia skubiai grįžti į darbą, išvykti, vartoti medikamentus ir t. t.
Daugeliui motinų patogiausia atsisakyti vidurdienio maitinimo krūtimi, kadangi tai patogiausia, ypač dirbančioms mamoms. Daugelis motinų vėliausiai atsisako maitinimo prieš miegą, nes tai labai svarbi tarpusavio ryšio patirtis. Jūsų vaikas taip pat gali būti labiausiai prie jo prisirišęs. Kitas būdas - atjunkymo laiką leisti nuspręsti pačiam kūdikiui. Kai jis pradeda valgyti įvairius maistą tris kartus per dieną ir užkandžiauja, maitinkite krūtimi tik paprašytos. Galite pastebėti, kad dėl sumažėjusio poreikio smarkiai sumažės ir pieno. Jei kūdikio maitinimą palaipsniui mažinsite vienu žindymu per savaitę, jūsų organizmas turės laiko įprasti gaminti mažiau pieno. Taip išvengsite situacijų, kai krūtys per daug pritvinksta arba iš jų ima tekėti pienas. Tai taip pat reiškia, kad kūdikio nereikėtų maitinti anksčiau, nei nustatytas naujas maitinimo langas, net jei kūdikis atsibunda anksčiau. Jei kūdikis labai nerimastingas, pirmiausia patikrinkite, ar jis tikrai alkanas, ar galbūt verkia dėl kitų priežasčių (pvz., per šilta, per šalta, dygsta dantys).
Tik nuo jūsų sprendimo priklauso, kada kūdikį maitinsite krūtimi, o kada iš buteliuko, tačiau svarbiausia šiuo atveju - nuoseklumas. Taip jūsų organizmas galės prisitaikyti prie naujo maitinimo režimo. Atminkite, kad geriausia prie naujų įpročių pereiti pamažu ir duoti savo kūnui laiko prisitaikyti. Jūsų mažyliui taip pat gali prireikti laiko priprasti prie pokyčių.
Teisingo krūties apžiojimo požymiai
Pagalba atjunkymo procese
Daugeliui motinų atjunkymas sukelia prieštaringų emocijų. Viena vertus, jis suteikia moteriai daugiau laisvės bei pasididžiavimo mažyte kūdikio pergale. Kita vertus, maitinimas krūtimi - nepaprastai intymus užsiėmimas, ir moterims sunku jo atsisakyti. Daugeliui motinų tai nauja patirtis, kad vaikas daugiau niekada nuo jų taip smarkiai nebepriklausys. Pripažinkite savo emocijas ir žinokite, kad kūdikis taip pat gali jaustis sutrikęs. Tačiau taip pat prisiminkite, kad turite dar daugybę metų kurti artimus ir gražius santykius.
- Venkite sėdėti įprastinėse žindymo vietose ir dėvėti tuos pačius drabužius.
- Žindymą atidėkite, jei tuo metu kūdikis bando priprasti prie kitų pasikeitimų, pavyzdžiui, auklės ar besikalančių dantukų.
- Įrodykite vaikui, kad jūsų meilė tęsiasi ir pasibaigus maitinimui. Stenkitės praleisti daugiau laiko kartu, skaitykite knygeles, žaiskite, dūkite.
- Sakykite vaikui, kad jis jau didelis ir kad moka tiek daug naujų dalykų. Padrąsinti visada naudinga.
- Vietoj savo pieno duokite vaikui mėgstamą užkandį.
- Jei vaikas įgyja raminantį įprotį, pavyzdžiui, pradeda čiulpti nykštį, nebarkite jo. Tai jo būdas prisitaikyti prie emocinių pokyčių.
- Kalbėkitės su vaiku, emociškai paruoškite vaiką žindymo nutraukimui.
- Nustatykite žindymo taisykles. Greičiau nutraukti žindymą padės tam tikrų taisyklių sukūrimas.
- Į procesą įtraukite tėtį, broliukus ir sesutes, kitus namiškius.
- Venkite situacijų, kai vaikas rodo dar didesnį norą žįsti krūtį.
- Sutrumpinkite žindymo laiką. Kiek įmanoma trumpinkite žindymo periodus.
- Nedėvėkite itin atvirų drabužių dieną, o nakčiai rinkitės uždaresnes krūtis dengiančias pižamas. Atviros krūtys - papildomas dirgiklis.
Yra metodų, kurių reikėtų vengti. Pavyzdžiui, jei mama staiga išvyksta iš namų, vienu metu vaikas netenka ne tik pieno, bet ir artumo, galimybės nurimti ir jaustis saugiai. Vaikas patiria didelę emocinę traumą. Patiriamas ne tik emocinis, bet ir fizinis stresas: vaiko virškinimo sistema turi greitai persitvarkyti, ypač jei pienas ilgą laiką sudarė pagrindinę jo raciono dalį. Be to, galimos krūtų problemos: staiga nustojus žindyti užblokuojami pieno latakai, todėl gali prasidėti mastitas. Siekiant jo išvengti, tenka kurį laiką nusitraukti pieną. Taip pat nereikėtų pasinaudoti liaudiškais patarimais, kaip greičiau nutraukti žindymą. Iš vyresnių moterų neretai galime sulaukti patarimo krūtis patepti kokiais nors karčiais, aštriais ar kitokiais nemalonaus skonio tepalais, taip pat užklijuoti spenelius ar kitais būdais bandyti pergudrauti vaiką. Su vaiku šiuo sudėtingu gyvenimo periodu reikėtų elgtis švelniai, nevengiant fizinio kontakto.
Naktinių maitinimų retininimas ir nutraukimas
Maitinimas naktį yra vienas iš labiausiai paplitusių vaikučio nuraminimo ir užmigdymo būdų. Tačiau ateina laikas, kai mamos supranta, jog naktinius maitinimus reikia baigti. Labai svarbu žinoti, kad kai kūdikis priauga svorio, gerai jaučiasi ir yra maždaug 6 mėnesių (pasitarkite su gydytoju), dažniausiai jam nebereikia valgyti naktį vien tam, kad augtų. Tuo metu valgymas gali būti labiau susijęs su įpročiu nusiraminti nei su realiu alkio jausmu. Labai svarbu leisti vaikučiui suvokti, kad (buteliuku ar krūtimi) nėra pagalba užmigti ir tai atriboti net ir nuo pietų miegelių.
Naktinis žindymas neretai tampa dalimi įprastų miego asociacijų, todėl kūdikiui svarbu išmokti kitų, savęs nuraminimo įgūdžių. Kad šis procesas būtų sklandus, galite atkreipti dėmesį ir į bendras miego sąlygas: tinkamą kambario temperatūrą (apie 18-21 °C), ramų apšvietimą bei rutiną prieš miegą (pvz., rami lopšinė, trumpas masažas). Svarbiausia - nuoseklumas. Vis dėlto, svarbu stebėti, kada mažylis pats rodo pasirengimą - geba nusiraminti ir užmigti be buteliuko ar krūties.
Jei svarstote, ar rinktis staigų nutraukimą („cold turkey“), ar pamažu ilginti laiko tarpą tarp maitinimų, pagalvokite, kuris būdas jums abiem sukeltų mažiau stres. Jūsų kūdikis turėtų sugebėti nuvesti Jus naktinio nujunkymo keliu. Kai jis pats sugebės nusiraminti ir užmigti savarankiškai, jam nebereikės valgyti, kad užmigtų. Jeigu šiuo metu Jūsų kūdikio nemaitinimo laikas nuo užmigimo naktiniam miegeliui yra tarkim 4 valandos, tai laikui bėgant bus 5, 6 ir net 10 val. Trumpai tariant, stebėkite, kiek iš eilės valandų mažylis išmiega neprašydamas valgio. Svarbu nepamiršti, kad dienos metu mažylis turi gauti pakankamai maisto, kad kompensuotų tai, ką anksčiau suvalgydavo naktį. Kad mažylis iš tiesų suprastų, jog atėjo metas miegoti, o ne valgyti, stabili vakaro rutina labai padeda. Tam galite pasitelkti ramią muziką, lopšinę, trumpą pasaką (pagal amžių), šiltą vonelę.
Kai Jūsų kūdikis sugebės išmiegoti iki 5 val. ryto be maitinimo, patarimas būtų: visiškai atsisakyti maitinimo. Dauguma kūdikių, pabudusių pavalgyti po 5 val., negali tinkamai sugrįžti miegoti tomis ankstyvomis ryto valandomis ir pradeda skaidyti naktinį miegą (dažniau budintis), jiems sutrinka pietų miegelis. Geriausias būdas to išvengti, yra nutraukti naktinį maitinimą. Toks naktinio maitinimo nutraukimo procesas greičiausiai turėtų užtrukti mažiau nei mėnesį. Jei pastebėsite, kad Jūsų kūdikis pats nerodo noro tai baigti, gali tekti ir pastūmėti link to.
Jei Jūs ir Jūsų šeimos gydytojas manote, kad Jūsų kūdikis yra visiškai pasirengęs atsisakyti maitinimo naktį (jis vyresnis nei 6 mėnesiai, gerai priauga svorio, neturi sveikatos problemų ir pan.), tai nutraukti maitinimą galima staiga, per vieną naktį (angl. šis procesas vadinamas „cold turkey“). Nepamirškite, kad visiems kūdikiams (ir tėvams) gali reikėti laiko. Jei bandant vieniems stinga kantrybės ar jaučiatės pasimetę, kreipkitės į specialistus.
Maitinimas nutrauktu pienu - alternatyva arba pagalba
Dažnas specialistas, esant žindymo sunkumams ar mažam kūdikio svorio prieaugiui, taip pat pirmiausia siūlo pakeisti žindymą ar papildomai primaitinti mišinuku. Visi lyg ir pamiršta, kad mama gi gali nusitraukti ir papildomai duoti savo pieno! „Išties, pasitaiko daug įvairių situacijų ir jos labai skirtingos. Ir tikrai kartais vienintelė išeitis duoti vaikui mamos pieno yra jį nusitraukiant ir maitinant buteliuku. Ir tai nėra tik tos situacijos, kai mama nežinojo ar galbūt pasidavė aplinkos spaudimui, kad per ilgai „kabo” ant krūties. Ne, dažnai yra tokių situacijų, apie kurias mes nežinome ir net negalime įsivaizduoti: pavyzdžiui, būna burnos ar žandikaulio patologijos, kurios neleidžia mažyliui taisyklingai žysti. Tokiais atvejais nelieka kitos išeities kaip maitinti buteliuku. Tačiau galima pasirinkti ką į jį pilsime: adaptuotą mišinį ar nutrauktą mamos pieną,“ - pasakoja laktacijos specialistė Eglė Gurčinė. Tikrai galima ir įmanoma maitinti vaiką tik nutrauktu pienu, tik svarbu žinoti, kaip tą daryti teisingai, kaip dažnai traukti ir pan., kad pieno gamyba nemažėtų.
Laktacijos specialistė Eglė Gurčinė išskiria, jog vienas pagrindinių privalumų yra tas, kad esant reikalui, lengvai pamaitinti vaikelį galės ir kažkas kitas, ne tik mama. Kaip papildomas prie žindymo, šis būdas labiausiai pasiteisina, kai pavyzdžiui vaikelis gimsta anksčiau laiko, mažo svorio, vangesnis ar silpnesnis ir žįsti jam pačiam dar sudėtinga. Tada reguliariai išsitraukinėjant pieną, auginame pieno gamybą, stipriname vaikelį ir padedame iki kol jam pilnai pavyks pačiam pasisotinti tik iš krūties. Jei dėl kažkokių vaikelio sveikatos problemų maitinama tik nutrauktu pienu, tai mažylis gauna visas būtinas medžiagas, reikalingas augimui ir sveikimui. Vėliau, priklausomai nuo situacijos, galima bandyti sugrąžinti prie žindymo tik iš krūties arba jei nėra galimybės ir toliau tęsti maitinimą nutrauktu pienu.
Pačioje pradžioje po gimdymo, jei nėra galimybės žįsti mažyliui, dažnas išsitraukinėjimas mums užtikrina, kad pieno gausės. Mūsų organizmas stimuliacijos nebuvimą supranta, kad pieno nereikia ir jo gamyba ima silpti. Tad kuo anksčiau po gimdymo, idealu per pirmas dvi valandas, pradėjus išsitraukinėti dar priešpienį ir tą darant reguliariai, bent kas 2-3 valandas visą parą, mes savo organizmui ir siunčiame signalą, kad vaikelis gimė, jam reikia maisto ir reikia gausinti pieno gamybą. Šitą dažnį, bent kas 2-3 val visą parą, kiekvienai krūčiai skiriant bent po 20 min ir turėtume palaikyti kol „užturbinsime” savo pieno gamybą. Taip pat, labai svarbu traukti ir naktį, nedaryti ilgų tarpų, nes būtent naktį geriausiai skiriasi hormonas prolaktinas, kuris ir yra atsakingas už pieno kiekį.
Pientraukio pasirinkimas čia taip pat reikėtų rinktis atsižvelgiant į individualius poreikius. Vienoms geriausiai sekasi tik rankomis, kitoms - visiškai nesvarbu kuo, bėga lengvai su visais pientraukiais. O dar kitoms bus reikalingas geras, galingas pientraukis, kuris vienu metu traukia dvi krūtis ir taip ne tik laiko prasme sutaupo mama poilsiui skirtą laiką, bet ir stipriau skatina pieno gamybą. Kai vienu metu iš abiejų krūtų traukiamas pienas, mamos organizmas supranta, kad tai dvynukai, tad reikia daugiau pieno!
Nutraukto pieno laikymas:
Kartais nutraukto pieno gali prireikti net jei ir įprastai esate žindanti mama. Vizitas pas gydytojus, darbo susitikimas ar kitos priežastys, dėl kurių gali tekti vaikelį palikti ilgesniam periodui, o su juo - ir pieno atsargų. Tokiose situacijose galimybė nusitraukti ir palikti savo pieną tikrai labai patogi opcija - mažyliui nereikia pratintis prie naujų skonių, jis patiria mažesnį stresą.
- Kambario temperatūroje nutrauktas pienas gali išbūti 4-6 valandas.
- Šaldytuve nutrauktas pienas gali būti laikomas iki trijų parų.
- Šaldiklyje pieną rekomenduojama laikyti iki 6 mėn.
- Jei pieną planuojate laikyti šaldiklyje, prieš sandariai uždarant talpą, pvz. maišelį, pasistenkite iš jo išstumti kuo daugiau oro - taip išvengsite oksidacijos ir pieno skonio pokyčio.
- Ne visų mamų pienas pakeičia skonį jį atšildžius, bet taip pasitaiko ir tame nėra nieko blogo.
- Vieną kartą pašildyto pieno pakartotinai šildyti nerekomenduojama, nes jis netenka dalies maistinių medžiagų, tačiau esant būtinybei - galima.
- Palankiausias būdas atšildymui - lėtai šaldytuve, bet esant poreikiui tą padaryti greitai - rekomenduojama šilto vandens vonelė.
Svarbu prisiminti
Pradėdamos atpratinti kūdikį nuo krūties, prisiminkite, kad jam reikia laiko priprasti prie lėkščių ir puodelių. Būkite kantrios, kai jis pradės tyrinėti maisto pasaulį - galiausiai jis supras, kad tai, ką mato - skanu. Kai kuriems kūdikiams reikia daugiau laiko priprasti prie buteliuko. Gali prireikti šiek tiek laiko, kol tiek jūs, tiek jūsų mažylis priprasite prie naujojo maitinimo režimo, todėl svarbiausia šiame etape - turėti kantrybės. Jei bandant vieniems stinga kantrybės ar jaučiatės pasimetę, kreipkitės į specialistus.
Pieną geriausia gaminti pagal paklausos ir pasiūlos dėsnį. Žindomam kūdikiui čiulptukas nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės.
Atminkite, kad jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka. Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežaščių, ne vien dėl to, kad nori valgyti. Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba. Supratimas apie kūdikio poreikius yra raktas į sklandų maitinimo retinimą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
