Nėščia moteris: psichologiniai, fiziologiniai ir socialiniai aspektai
Nėštumas - tai ypatingas ir sudėtingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas fizinių ir emocinių pokyčių. Nėščios moters organizmas intensyviai dirba, ruošdamasis naujam gyvybės etapui. Šis procesas apima ne tik fiziologinius vaisiaus vystymosi pokyčius, bet ir gilius psichologinius, socialinius bei dvasinius virsmus.
Daugelis moterų svajoja apie dieną, kai nėštumo testas parodys teigiamą rezultatą. Tačiau tuo pat metu viskas gali apsiversti, nes netrukus jis... palieka. Bet kodėl? Taip, širdį skauda, nes jūs pasitikėjote ir tikėjote, kad jis visą laiką bus šalia ir prisiims atsakomybę, bus tėvas savo vaikui. Taigi kodėl. Šiandien jaučiuosi gerai, bet pradžia buvo labai sunki. Viskas pasimiršta... aš nebijau viena auginti vaikelio, puikiai tvarkausi pati. Labai norečiau suprasti, kodėl taip viskas įvyko, gal kada ir sužinosiu, nes dabar tai tikrai nesuprantu... Kam tada reikėjo planuoti ir laukti, sapalioti, kaip vesis vaiką žaisti futbolo ir t. t...
Deja, yra vyrų, kurie yra taip apimti savanaudiškų troškimų, kad yra pasirengę leistis į kompromisus su visais moralės ir etikos principais, kad gautų tai, ko nori. Tai sunku suprasti, bet jei vyras nenori kūdikio, jis išeis, kai būsite nėščia. Vaikas vyro nepririš. Žmonės nesikeičia ir nesitransformuoja, nebent patys to nori. Galite suteikti vyrui kuo daugiau išorinės motyvacijos tai padaryti, bet tikimybė, kad jis pasikeis, - labai menka. Vyras, kuris bijo įsipareigojimų, neįveikia šių baimių, net kai įsimyli. Tai gražus įvykis poros gyvenime, tačiau neretai vyras leidžia pokyčiams jį užvaldyti, ir jis nesusitvarko. Vaiko gimimas pareikalaus daug aukų. Tam tikra prasme reikės nustumti save į šoną ir rūpintis kūdikiu. Kitaip tariant, vyras jausis likęs antroje vietoje. Tai gali būti sunku suprasti žmogui, kuris visada norėjo būti tėvu. Visgi yra vyrų, kurie tiesiog nenori būti tėvais. Dėl vienos ar kitos priežasties vyras pasirenka nematyti savęs šitame vaidmenyje. Jis gali jaustis nesubrendęs, mirtinai išsigandęs arba traumuotas dėl savo praeities. Yra vyrų, kurie „patys sau gražūs“. Tai narcizai, kurie išeis, kai pastosite, nes jiems „grės“ kūdikis. Vyras narcizas nori būti dėmesio centre. Jis nori jaustis viską kontroliuojantis ir piktinasi, kad bet kam kitam yra „antrinėje padėtyje“. Narcizas gali nesugebėti su tuo susitvarkyti ir, užuot laikęsis kaip vyras, išeiti ieškoti „kito savo tikslo“. Jis nemąsto apie tai, kas yra teisinga ir kas neteisinga visuomenės ir šeimos atžvilgiu.
Nėštumo metu moters organizmas patiria didžiulius pokyčius. Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3 mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja gyvybė vadinama gemalu, o vėliau - vaisiumi. Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui nešamos reikalingos maisto medžiagos, deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus apykaitos produktai. Pirmieji trys mėnesiai yra ypač svarbūs, kadangi bręsta gemalas ir formuojasi audiniai bei organai. Susidarius placentai, prasideda vaisiaus periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20 nėštumo savaitę motina dažniausiai pajunta vaisiaus judesius (pirmieji judesiai kartais juntami jau nuo 15 savaitės). 22 savaičių vaisiaus susiformavę visi organai, jis sveria apie 500 g, ūgis - apie 25 cm.
Nėštumas diagnozuojamas remiantis tam tikrais požymiais ar laboratoriniais tyrimais. Tikrieji nėštumo požymiai yra vaisiaus širdies veikla (stetoskopu girdimi nuo 17-20 nėštumo savaitės), vaisiaus judesiai ir ultragarsinės apžiūros metu matomas gemalas (ultragarsu nėštumą galima diagnozuoti jau nuo 5-osios savaitės). Apytikriai nėštumo požymiai yra šie: padidėjusi pilvo apimtis, pasikeitę gimdos forma ir dydis, gimdos kaklelio pokyčiai, apčiuopiamas vaisius, išnykusios mėnesinės, krūtų pokyčiai. Subjektyvūs nėštumo požymiai: pykinimas ir vėmimas.
Daugelis moterų nėštumo metu patiria daugybę emocijų ir išgyvenimų. Moksliniame darbe „Kai tavo kūnas tiesiog išprotėja: įkūnytas nėštumo patyrimas“ A. Matulaitė tyrė šešias pirmojo kūdikio besilaukiančias moteris iš Lietuvos ir Anglijos. Tyrimas atliktas remiantis fenomenologine tradicija. Viena iš fenomenologijos pradininkų Edmundas Husserlis bandė suvokti, kas yra esmė dalykų, kuriuos jis mato, bando apčiuopti. Suprasdamas, kad negali į šį klausimą atsakyti neįsivaizduodamas įvairių variantų, jis bandė įsivaizduoti vyšnaitę labai skirtingose situacijose. Tokiu būdu, net ir pasirinkę labai nedaug objektų, mes galime prieiti prie esmės. To buvo siekiama psichologiniu tyrimu, tik, žinoma, tai jau buvo daroma su konkrečiais žmonėmis.
Antrąjį nėštumo trimestrą kūnas dažnai suvokiamas kaip nekontroliuojamas. Moterims atrodo, kad jos praktiškai nebeturi jokios kontrolės. Kūnas tarsi įjungia savieigos režimą, o moteriai belieka stebėti. Labai dažnai moterys kūną suvokia kaip prastėjantį, senstantį, storėjantį. Ypač neigiamai vertinami tie pokyčiai, kurie neatrodo tiesiogiai susiję su kūdikio augimu. Taip pat kūnas atrodo susvetimėjęs ir moterys linkusios sakyti, kad tai ne jų kūnas, tokio kūno jos neatpažįsta ir nori savojo, koks buvo iki nėštumo, prašo jį grąžinti. Kita tema - „Kūnas - mano mokytojas“. Kai kurios moterys sugeba mokytis iš kūno. Jos sako supratusios, kad nuovargis yra signalas sustoti. Taip pat jos išmoksta būti jautresnės, išmoksta pusiausvyros ar subtiliau vertinti kūno norus.
Antrasis trimestras taip pat yra laikas, kai moterys pirmą kartą fiziškai savyje pajunta savo kūdikį. Dažnai toks jutimas nėra toks aiškus, kaip atrodo. Moterys sako, kad nesupranta, ar čia žarnos gurgteli, ar kūdikis juda, ar skrandį skauda, ar kūdikis spiria. Tampa neaišku, „kur baigiuosi aš, kur prasideda kūdikis“. Taip pat neaiškios ir išorinės ribos. Moterys nustemba, kad jos imamos suvokti kaip inkubatoriai, kaip vaikščiojančios mašinos, kad medikai jas vertina kaip funkcines kitos kartos gamintojas, kūdikis tampa figūra, o moteris lieka tik fonas. Jos tarsi išnyksta iš to lauko, kur reikėtų su jomis tartis, ir moterys retoriškai manęs klausia (klaustų ir medikų), kieno gi tai kūnas. Labai intensyviai moteris stebi ir partnerio reakcijas, žiūri, kaip partneris vertina jos kūną: ji stebi savo partnerį, stebintį jos kūną. Kitaip tariant, tam, kad susiformuotų kūno tapatumas, pasitelkiami kiti žmonės.
Psichoanalitinė teorija teigia, kad moterys nėštumo metu bręsta, tai jas brandinantis patyrimas. Tyrimas parodė, kad nebūtinai taip yra ir bręsta ne visos. Kartais šis patyrimas kaip tik mažina pasitikėjimą savimi, skatina kuo greičiau užmiršti, norisi jį išbraukti, grįžti prie ankstesnio turėto individualumo ir ankstesnio kūniškumo. Psichoanalitikai besilaukiančias moteris linkę skirstyti į grupes: pozityviai, negatyviai arba ambivalentiškai vertinančias savo santykius su būsimu kūdikiu. Mano tyrimas parodė, kad jei su moterimis gana ilgai kalbėsi apie jų patyrimą, paaiškės, kad absoliučiai visos per visą laikotarpį su kūdikiu turi ambivalentišką santykį. T. y. net ir trečią nėštumo trimestrą, prieš pat kūdikio gimimą, vienu metu moteris gali pasakoti, kad jai labai rūpi, kaip kūdikis jaučiasi, ar jis telpa, kad jai labai norisi suteikti jam daugiau vietos, ji atsistoja tam tikra poza, kad jis galėtų pakvėpuoti, pailsėti. Tačiau tuo pačiu metu jos gali pasakyti, kad nėra tikros, ar čia jų kūdikis, jos jaučia, lyg čia būtų kažkieno kito kūdikis. Vis dėlto tai nebūtinai negatyvu - sveika ambivalencija yra sveikas dalykas.
Įdomi ir moterų savijauta atliekant echoskopinį tyrimą. Viena vertus, moterys labai laukia susitikimo su savo kūdikiu, kita vertus, atliekant tyrimą, jos jaučia didesnį susvetimėjimą su savo kūnu - jos sunkiai suvokia, kad tai, kas matoma ekrane, vyksta jų pilve. Taip pat labai įdomu, kad nors moterys galvoja, jog nėštumas yra jas prastinantis patyrimas, pajunta palengvėjimą, kai jų būsena tampa akivaizdi ir svetimiems žmonėms: tada ateina atsipalaidavimas, moteris labiau priima savo išvaizdą ir išorinius, fizinius pokyčius.
Neitikėtina, kad nėštumas taip susijęs su mirties išgyvenimais. Visos moterys kalba apie mirties išgyvenimus, neišvengiamą būties kitimą, savo tėvų mirtį, ligas. Galbūt taip yra todėl, kad kūnas parodo, kas yra visiška savieiga, kad iš esmės kontrolė tėra iliuzija, nes mes negalime to reikšmingo momento valdyti, negalime tapti nemirtingi. Taip yra ir laukiantis, pvz., mes negalime sakyti „Kūne, tu nustok keistis, aš nebenoriu būti nėščia, aš persigalvojau“. Buvo galvota, kad tik tris pirmus nėštumo mėnesius moterys baiminasi persileisti. Tyrimas parodė, kad absoliučiai visą nėštumą jos kalba apie baimę persileisti, apie per greitą baigtį. Netgi trečią nėštumo trimestrą moterys kūdikiui sako „pabūk dar čia“, pasakoja, kad iki šiol eidamos į tualetą baiminasi, kad kažkas įvyks ne taip.
Svarbu suprasti, kad visų patyrimas yra unikalus ir skirtingas. Labai svarbu klausti, o kaipgi yra būtent jums. Kadangi ir pati esu mama, tyrimo metu moterys sakydavo: „Bet jūs suprantate, kaip yra.“ Todėl būdavo labai svarbu atsakyti, kad man ypač svarbu, kaip yra būtent joms, kaip jos tai patiria. Kitaip kalbant, kartais mes net nesuprantame, kad nesigiliname į kitų patirtį, visiems viskas atrodo suprantama. Tačiau tuomet mes bendraujame paviršutiniškai. Jeigu moterys jaustų, kad domimasi jų patirtimi, jos tikrai galėtų daug ką papasakoti. Mes visi, profesionalai, dirbantys su moterimis, turime labai daug ką sužinoti ir parodyti, kad jomis tikrai domimasi, kad tikrai suprantame sielos ir kūno vienovę.
Dar vienas svarbus darbo teiginys - negalima atskirti sielos nuo kūno ir labai svarbu suvokti, kad keičiasi ne tik kūnas, bet ir siela. Šiuo metu mes turime unikalią galimybę tai, kas negatyvu, gąsdina, paversti labai pozityviu, teigiamu patyrimu, užmegzti gilesnį ryšį, paskatinti ir ištiesti ranką tokiu reikšmingu moteriai laikotarpiu, nepalikti jos vienos ir leisti kalbėti apie tai, kas jai taip svarbu.
Besilaukiant vaikelio, nešioti vis didėjantį pilvuką nėra lengva. Būsimos mamytės priaugti kilogramai ypač slegia kaulus, sąnarius ir raumenis. Nuo tos akimirkos, kai sužinai apie būsimą mažylį, tavo mintys nepaliaujamai sukasi apie jį. Nėščios moters organizmas dirba intensyviau, todėl kai kurių vitaminų ir mineralų šiuo periodu prireikia daugiau. Nėščiai moteriai labai svarbu pakankamai gauti naudingųjų medžiagų. Stiprus organizmas lengviau atsistatys po gimdymo ir mama bus pasiruošusi sėkmingam kūdikio žindymui. Magnis vadinamas svarbiausiu gyvybės elementu. Pagrindinė jo funkcija - nervų sistemos apsauga nuo stresų. Su magnio trūkumu susijęs ir populiarus lėtinio nuovargio sindromas.
Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz., kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo ertmėje. Tai negimdinis nėštumas. Gemalas negali normaliai augti, gali prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Pirmasis trimestras yra ypatingai svarbus ir jautrus laikotarpis. Pirmieji trys nėštumo mėnesiai yra ypač svarbūs, kadangi bręsta gemalas ir formuojasi audiniai bei organai. Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius fiziologinių priežasčių riboti lytinį gyvenimą nėra, išskyrus tuos atvejus, kai moteris yra ypač jautri ir jau anksčiau patyrė vieną ar kelis persileidimus. 4-6 mėnesiais apribojimų išvis nėra.
Sekso poreikis nėštumo metu moterims pasireiškia nevienodai. Kai kurioms lytinis potraukis stipriai padidėja, visų pirma dėl pradingusios baimės pastoti. Gali padidėti lytinis jaudrumas, padažnėti erotiniai sapnai, multiorgazmas ir kt.
Kai kalba pasisuka apie nėštumą, patarimai pirmiausia dalijami moteriai. Visi skuba pamokyti, ką ji turi valgyti, ką daryti, ko - ne; kiek miegoti, kiek vaikščioti ir panašiai. O kaip su vyrais? Pirmiausia kiekvienas vyras turi žinoti, kad nėštumas truks 280 dienų, per kurias reikės apsišarvuoti kantrybe. Planuojant nėštumą mylimoji kas tris dienas darysis testą, o vyras girdės frazes: “Brangusis, aš turbūt nėščia”. Į tokius teiginius nieko nereikia atsakinėti, tik svarbu laiku ištarti atitinkamus žodžius: “O, tikrai?”. Nereikia pulti dalinti patarimų, tuo labiau pasakoti, ką ji turėtų daryti arba ką darė Petro žmona ar mama. Nėštumas - ne liga, kelianti pavojų moters sveikatai. Sužinoję, kad nėštumo testas teigiamas, nepamirškite savo moteriai atnešti gėlių ar kokią dovanėlę. Be to, reikia žinoti, kad pirmus kelis mėnesius galbūt reiks susilaikyti nuo lytinių santykių.
Pastojusios moters organizme pradeda siautėti hormonai, atsiranda pykinimas, šleikštulys, žinoma, ir begalės kitų pojūčių, kurie ne visada būna malonūs. Todėl per dieną bent tris kartus reikia pasiteirauti, kaip mylimoji jaučiasi, gal ko nors norėtų ir panašiai. Žinoma, nereikia perlenkti lazdos, nes per didelis dėmesys gali varginti. Būtinai raskite laiko nueiti kartu pasivaikščioti. Nes nėštukėms tai labai sveika, o ir apetitas pagerėja. Jei pykina, moteriai geriau negaminti maisto. Apsilankymas pas ginekologą kartu turi stebuklingų galių. Moteriai šiuo metu reikalingas palaikymas, o tai, kad ji atėjo ne viena, įgyja ypatingą svarbą. Be to, daugeliu atveju ir vyrams kyla klausimų, kaip reikėtų elgtis.
Nėštumo metu moterims sustiprėja pavydo jausmas bei lizdo sukimo sindromas. Todėl vyras visuomet turi pranešti, kur yra. “Užsiregistravęs” išvengsite konfliktų. Apie penktą mėnesį moteris pajunta pirmuosius kūdikio judesius. Kasdien teirautis, ar jauti, nereikia, nes perdėtas dėmesys vargina. Reikėtų karts nuo karto pasiteirauti: “Kaip ten mūsų mažylis?”. Besilaukiančiai moteriai labai svarbus fizinis kontaktas - apkabinimai, bučiniai, prisiglaudimai. Pilvo glostymas, vaiko judesių skaičiavimas. Antrame trimestre labai svarbi svorio korekcija. Sveika mityba ir normalus svorio priaugimas turi įtakos ir vaiko, ir moters sveikatai, kuri ypač svarbi gimdymo metu. Svarbu, kad vyras taip pat rūpintųsi sveika mityba, padėtų moteriai nepriaugti daug svorio, ragintų ją kasdien svertis.
Paskutiniais nėštumo mėnesiais moteriai kyla pačių įvairiausių klausimų: kur gimdyti, kaip viskas bus ir panašiai. Todėl vyras turėtų padėti surinkti informaciją. Be to, labai naudinga lankyti kursus. Nes būna aibės įvairiausių simptomų, dėl kurių moterys panikuoja. Vyras tokias atvejais turi būti pasiruošęs nuraminti. Tarkim: “O žinai, brangioji, parašyta, kad tokie simptomai visai normalūs, mūsų mažiukas dabar yra tokio dydžio”. Prieš gimdymą svarbu kartu nuvažiuoti į ligoninę, kurioje gimdys, susipažinti su gydytojais. Be to, reikia numatyti, kiek laiko maždaug užtruks atvykimas iki ligoninės, kur pasistatyti mašiną, kur ateiti ir ką reikia atsinešti. Taip lemiamą akimirką išvengsite panikos ir blaškymosi. Pirmasis gimdymas trunka dažniausiai 8-12 valandų. Pakaktų laiko iki Niujorko nuskirsti. Todėl, prasidėjus sąrėmiams, nereikia nervintis ir verstis per galvą.
Norint suprasti, kaip jaučiasi mylimoji nešiodama kūdikį, paimkite penkių litrų butelį su vandeniu, įsidėkite jį į kuprinę ir pasikabinkite ant pilvo. Kad ir kur eitumėte tą dieną nenusiimkite jos iki vakaro. Norėdami suprasti, kaip jūsų moteris jaučiasi nėštumo pabaigoje, į kuprinę įsidėkite du butelius po 5 litrus. Prie kojų prisiriškite po 300 gramų svarelį. Aišku, taip pajusite tik fizinį sunkumą, o kur dar hormonų audros ir nuotaikų svyravimai.
Nėštumas keičia ir moters santykius su aplinka. Šiuo atveju ypatingos svarbos jai įgauna aplinkinių parama. Gana dažnai moteris apie savo nėštumą sužino ne iš karto. Net jeigu visi nėštumo reiškiniai akivaizdūs, jai dar tenka išgyventi pirmąjį etapą - savęs, kaip nėščios moters, įsisąmoninimo, pajautimo etapą. Būsimos mamos galvoje atsiranda daug klausimų, susijusių su atsakomybės baime, stresu dėl nelaukto nėštumo. Ar ne per anksti turėti vaiką? Ar ne vėlu? Kaip reikės gyventi? Šių klausimų sprendimui neretai susirenka visų artimųjų konsiliumas. Kartais šis procesas trunka ne vieną savaitę. Ir visą tą laiką mažytė širdelė susispaudžia nuo skausmo ir baimės. Visos moters instinktyvios baimės ir stresai suspėja stipriai paveikti mažylį įsčiose. Juk ląstelės, iš kurių vėliau formuosis vaiko smegenys, atsiranda jau praėjus kelioms valandoms po apsivaisinimo. Toks mažylis gali gimti su mirties baime ir gyvens su ja visą gyvenimą. Ir jeigu jau taip įvyko, būtina kasdien apsupti vaiką šiluma ir meile, nuolat įtikinti, jog jis šioje šeimoje yra laukiamas.
Nėštumo metu atsiranda įvairių stresų, kurių nepavyksta išvengti. Todėl jos gali sąmoningai užslopinti savyje visas nepageidaujamas emocijas: jos kalba su savo negimusiu vaiku, aiškina jam, kas vyksta, esant reikalui - jį ramina. Tuo metu ląstelių lygyje vaikas „užrašo“ informaciją apie tai, kad gyvenime yra pakilimų ir kritimų, kuriuos visada reikia nugalėti.
Nėščios moters reakcijas formuoja daug priežasčių. Tai gali būti fizinės priežasties (ekologija, trauma), emocinė disharmonija (praeityje neadekvatus auklėjimas, emocinės traumos, nepalankios gyvenimo aplinkybės), psichologinė disharmonija (savo galimybių nerealizacija, nesugebėjimas bendrauti su žmonėmis). Moteris, laukianti vaiko, dažnai gali sapnuoti košmarus. Nėštumo metu dažnai pasitaiko nemotyvuotų baimių, kai nerimas atsiranda nesant realaus pavojaus. Tokios baimės atsiranda dėl liguistų priežasčių ir su išorinio pasaulio įvykiais nieko bendro neturi. Nėštumo metu tipiškas pavyzdys gali būti skausmo, mirties baimė gimdant, vaiko mirties baimė ir t.t. Nėščios moterys instinktyviai ieško paramos, dažniausiai vyro. Labai svarbu, kad būtų žmogus, kuris galėtų suprasti ir padėti. Gana dažnai situaciją apsunkina medikų elgesys bendraujant su būsima mama. „Tai gali sukelti persileidimą“, „Greičiausiai bus daromas cezario pjūvis“, „Dubuo siauras - nepagimdysi“ ir pan. Geriausia, aišku, gali padėti profesionalus psichologas. Tai gali būti individualūs pokalbiai ar psichologinės paramos nėščiųjų grupės. Jos moko moterį valdyti savo jausmus ir raumenis, mažina komplikacijas. Tai labai svarbu, nes gimdymas, net ir visiškai be komplikacijų, yra moteriai didžiulis psichologinis krūvis.
Kiekviena moteris savaip supranta ir realizuoja motinystės vaidmenį. Suprasti nėščią moterį ir padėti jai nueiti sunkų kelią iki gimdymo - rimtas ir atsakingas uždavinys. Juk motina yra tarsi tiltas tarp išorinio pasaulio ir vaiko. Vaikas įsčiose nesuvokia pasaulio tiesiogiai. Nėščia moteris išgyvena dvasinio susikaupimo būseną, ji įsijaučia į savo vaikelį, jo vidinį pasaulį. Nėštumo metu moteriai atrodo, kad visas pasaulis aplink ją pasikeitė.
Literatūros duomenys rodo, jog gimdymo komplikacijų kur kas sumažėja, jeigu pasinaudojama žiniomis, suteikiančiomis galimybę moteriai rūpestingai pasiruošti gimdymui, sąmoningai motinystės pareigai. Nėštumo metu atsiranda įvairių stresų, kurių nepavyksta išvengti. Todėl moterys gali sąmoningai užslopinti savyje visas nepageidaujamas emocijas: jos kalba su savo negimusiu vaiku, aiškina jam, kas vyksta, esant reikalui - jį ramina.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Nėštumas, besitęsiantis devynis mėnesius, užvaldydamas moters kūną ir sielą, neužklumpa jos netikėtai, o palaipsniui ruošia motinystei. Pirmos savaitės - pačios paslaptingiausios: kažkur ten, pilvo apačioje, vyksta greitas ląstelių dalijimasis, auga organai, plaka mažytė širdelė. Tačiau pati moteris dar nejaučia savyje vaiko, nejaučia, kaip kasdien jis auga ir vystosi, nors hormoninė sistema dabar jau dirba už du. Tačiau laikini negalavimai ir netolygus elgesys turi ir teigiamų bruožų: lėtai, žingsnis po žingsnio, jie ugdo moters atsargumą sau ir vaikui. Moters sąmonėje daug ryškiau pradeda reikštis vaiko įvaizdis. Šis naujos gyvybės priėmimo savyje etapas baigiasi dėmesio perkėlimu nuo savęs į besivystančią mažą būtybę. Nuo to momento moteris kartu su savo vaiku išnešioja ir savo pasiruošimą tapti motina.
Kuo arčiau gimdymas, tuo geriau būsima mama supranta savo mažylį. Ji žino, kada jis miega, kokie garsai jį gąsdina. Ji pastebi, kaip gerai jis sugeba klausyti, kai su juo kalbasi. Moteris nekantriai laukia tos minutės, kai bus galima paimti vaiką į savo rankas! Bet jos džiaugsmą vėl aptemdo baimė: kaip pavyks gimdymas? Tačiau ir šis nerimas reikalingas būsimai motinai: jis ruošia ją minčiai, kad gimdymo metu ji gali susidurti su tuo, apie ką ji dabar neturi aiškaus supratimo. Todėl ji būsimų mamų mokykloje kaupia žinias ir ruošiasi sutikti šį nepaprastai atsakingą jai ir jos mažyliui įvykį.
Nėštumas - tai ne tik fizinis, bet ir dvasinis virsmas. Tiek moteriai, tiek jos partneriui svarbu suprasti ir palaikyti vienas kitą šiuo sudėtingu, bet kartu ir nuostabiu laikotarpiu.
tags: #nescia #moteris #apibrezimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
