Šuns nepageidaujamo nėštumo prevencija ir priežiūra

Nepageidaujamas nėštumas - viena iš dažnesnių ginekologinių problemų, dėl kurios gyvūnų savininkai kreipiasi į veterinarijos gydytojus. Ši situacija dažniausiai užklumpa netikėtai ir neplanuotai, kai rujojanti kalė pabėga arba nepavyksta jos apginti nuo įkyraus gerbėjo, kai nėra galimybių auginti šuniukus, kai veislinė kalė susikergia su beveisliu patinu arba kai turėti palikuonių kalė negali dėl sveikatos sutrikimų. Spręsti šias bėdas nėra malonu nei šeimininkams, nei veterinarams. Be to, nesterilizuotoms kalėms gali pasireikšti ir netikras nėštumas - būklė, kai organizmas „mano“, kad laukiasi, nors iš tikrųjų taip nėra.

Šiame straipsnyje apžvelgsime nepageidaujamo nėštumo valdymo galimybes, netikro nėštumo ypatumus ir svarbiausius patarimus, kaip tinkamai prižiūrėti besilaukiančią kalę, siekiant užtikrinti jos ir būsimų šuniukų gerovę.

Nepageidaujamo nėštumo nustatymas ir sprendimai

Pirmiausia - nereikia laukti, kadangi nutraukti nepageidaujamą nėštumą medikamentais galima tik pirmomis dienomis. Jeigu praeis daugiau laiko, beliks tik arba laukti, kol kalė šuniuosis, arba ją sterilizuoti.

Nustatyti, ar kalė tikrai apsivaisino, anksčiausiai įmanoma tik nuo 21 iki 27 nėštumo dienos atliekant ultragarsinį tyrimą. Šis tyrimas yra patikimas, nesukelia diskomforto kalei ir neturi šalutinio poveikio. Dėl kalių lytinio ciklo ypatumų neįmanoma nustatyti nėštumo tiriant kraują ar šlapimą.

Nutraukti nėštumą galima medikamentiniu būdu (naudojant vaistus) arba chirurginiu būdu (šalinant gimdą ir kiaušides, kitaip sakant - kalė sterilizuojant).

Medikamentinis nėštumo nutraukimas ir jo rizika

Hormonai naudojami tik pačioje nėštumo pradžioje - dažniausiai jie leidžiami 3, 5 ir 7 parą po susikergimo. Šie preparatai turi labai stiprų šalutinį poveikį. Nutraukimas šunims medikamentiniu būdu gali baigtis gimdos uždegimu - pyometra, tai rimtas susirgimas, dažniausiai reikalaujantis gimdos šalinimo. Apie 50% kalių po estrogenų naudojimo suserga gimdos uždegimu. Gali prasidėti kraujavimas iš gimdos, įvairūs hormoniniai sutrikimai, kiaušidžių cistos, kalėms gali būti sunkiau pastoti bei išnešioti jauniklius ateityje, gali išsivystyti nevaisingumas.

Todėl prieš naudojant šiuos preparatus kalės savininkas turi rimtai apsvarstyti motyvus ir atsakyti į šiuos veterinarijos gydytojo klausimus:

• Kada prasidėjo ruja ir ar kalė tikrai rujoja? Itin retai, tačiau pasitaiko atvejų, kad patinai sukergia nerujojančias kales, ypač jei jos serga makšties gleivinės uždegimais, kurių metu išskiria patinus viliojantį kvapą. Taip pat gali būti, kad kalė buvo sukergta rujos metu, tačiau ne vaisingomis dienomis.
• Ar tikrai kalė susikergė? Jei kalė rujos metu dingo kelioms valandoms, gali būti, kad ji nespėjo susikergti. Tačiau net jei taksė pabėgo su senbernaru, negalima atmesti galimybės, kad ji taps šuninga. Šunys mus dažnai stebina savo sugebėjimais prisitaikyti.
• Ar kalę planuojama vėliau veisti? Nutraukiant nėštumą hormonais visada išlieka didelis gimdos uždegimo, o tuo pačiu ir nevaisingumo pavojus. Tokiu atveju reiktų apsvarstyti galimybę leisti kalei atsivesti neveislinius šuniukus, tam kad vėliau ją galima būtų dar kartą sukergti.
• Ar buvo planuojama kalę sterilizuoti? Jei taip, tikslinga būtų nenaudoti estrogenų, palaukti 25 dienas, atlikti tyrimą ultragarsu ir, jei kalė šuninga, sterilizuoti ją nėštumo metu, jei ne - palaukti dar 1-1,5 mėnesio ir tada sterilizuoti neprasidėjus kitai rujai.

Gydymo hormonais geriau netaikyti pagyvenusioms, sergančioms kitomis lėtinėmis ligomis kalėms. Jei vis tik šis gydymo būdas yra pasirenkamas, jo metu ir keletą savaičių po to reikalinga gydytojo priežiūra, tai padės laiku pastebėti vaistų šalutinį poveikį.

Netikras nėštumas: priežastys, simptomai ir gydymas

Netikras nėštumas, taip pat žinomas kaip iliuzinis nėštumas ar pseudo-nėštumas, yra šunų ir rečiau kačių būklė, kuri pasireiškia nesterilizuotoms patelėms (nepriklausomai nuo to, ar jos buvo sukergtos, ar ne) pasireiškiant kai kuriems arba visiems tipiškiems nėštumo požymiams, kuomet jos tikrai yra nevaikingos. Šis reiškinys gali pasireikšti kelis kartus per metus, dažniausiai kelių savaičių bėgyje arba iškart po rujos. Simptomai paprastai pasireiškia maždaug 1 ar 2 mėnesių po rujos pabaigos, t. y. praėjus 50-80 dienų po rujos.

Priežastys ir evoliucinė reikšmė

Kalėms lytinio ciklo slopinimo stadijos metu sumažėjus progesterono (nėštumo hormono) kiekiui kraujyje sukeliamas žymus prolaktino (hormono, atsakingo už pieno gamybą) padidėjimas. Po rujos, patelių kiaušidės natūraliai gamina daugiau šių hormonų, kad gimda ir kūnas būtų pasirengę nėštumui tuo atveju, jei įvyks apvaisinimas. Jei nėštumas gimdoje yra atpažįstamas (jei yra embrionai) hormonai ir toliau bus gaminami, siekiant išlaikyti nėštumą. Pseudonėštumas tai problema, kuri gali kilti nesterilizuotoms kalėms. Įsivaizduojamas nėštumas nėra liga, o fiziologinė būklė, susijusi su kilme. Tai ir lemia pieno atsiradimą porujo metu. Šiame periode krenta progesterono kiekis, tačiau gausėja prolaktino - to rezultatas ir yra pokyčiai, vadinami pseudonėštumu. Taip pavadinti jie todėl, kad tas pats pastebima ir šuningumo pradžioje - lyg ir nėštumas, bet netikras.

Pseudonėštumai gali kankinti 50-75 proc. kalių. Tam įtakos turi amžius, aplinkos faktoriai, netgi veislė. Netikras nėštumas nesikerta su kalės vaisingumu ar galimybe susilaukti palikuonių. Šunų iliuzinis nėštumas yra nepageidaujamas reiškinys - nors vilkams jis atlieka labai svarbias funkcijas, naminių šunų patelėms jis gali kelti daug rūpesčių.

Kokia pseudonėštumo nauda? Šunų pasaulyje pseudonėštumas - įprastas dalykas. Šiuos gyvūnus bei jų protėvius tokia „būklė“ lydėjo daugybę evoliucijos metų. Laukinėje gamtoje visos vilkės rujoja panašiu metu. Tačiau, kaip žinia, paprastai vados susilaukia tik viena - svarbiausia - gaujos narė. Iš pradžių jauniklius ji laiko atskirai nuo kitų gentainių, tačiau vėliau jai prireikia pagalbos rūpinantis neklaužadomis. Kitos vilkės tuo metu gamina pieną ir jos (ar kuri nors viena „išrinktoji“) padeda rūpintis vilkiukais. Tokia papildomų žindyvių praktika padidina atžalų galimybes išgyventi.

Netikro nėštumo simptomai ir diagnostika

Pseudonėštumas būdingesnis jautraus charakterio kalėms ir gali būti susijęs su jų nervų sistemos ypatumais. Kartais simptomai būna tokie nežymūs, kad šeimininkas gali jų visai nepastebėti. Kokie yra dažniausi įsivaizduojamo šuns nėštumo simptomai? Simptomai iš tikrųjų gali būti panašūs į tikrą nėštumą. Jie gali skirtis priklausomai nuo kalytės prigimties.

Dažniausi netikro nėštumo požymiai:

• Elgesio pokyčiai: neramumas, apetito praradimas ar - atvirkščiai - jis kaip tik padidėja. Gali sumažėti aktyvumo lygis arba gyvūnas yra būna mažiau linkęs žaisti / bėgioti.
• Guolio kūrimas: kalė gali pradėti kurti "lizdą", ieškodama patogiausios ir šilčiausios vietos guoliui, kuriame gali ilsėtis. Gali išsitiesti antklodę, atsinešti į lovą įvairių daiktų, žaislų ar talismanų.
• Motiniškas instinktas: stipresnis motiniškas instinktas, agresija kitiems šunims. Kalė gali "globoti" savo žaisliukus.
• Fiziniai pokyčiai: Kai kurioms kalėms išsivysto padidėjusi pieno liauka. Kartais paspaudus spenelį, iš jo gali tekėti pienas. Kalė gali priaugti svorio, jai atsiranda pieno (ar bent padidėja pieno liaukos). Tai gali lydėti ir komplikacijos, kaip mastitas, pieno dermatitas, tačiau jos nėra dažnos.

Netikras nėštumas yra greitai diagnozuojamas, kadangi atliekant echoskopiją neaptinkama vaisių gimdoje. Apsilankymas pas veterinarą padės užtikrinti, kad bet kokios galimos komplikacijos būtų kuo anksčiau pastebėtos.

Netikro nėštumo gydymas ir valdymas

Daugumai šunų pagerės ir jie grįš į normalią būseną per dvi-tris savaites nuo simptomų atsiradimo. Pseudonėštumo požymiai prarastai išnyksta per kelias savaites, tačiau gali kartotis po kiekvienos rujos (kartais netgi po kiekvienos rujos vis stipriau). Pirmą kartą rujojančioms kalėms pieno liaukų pabrinkimas paprastai trunka ilgiau.

Jei veterinarijos gydytojas neaptinka jokios patologinės būklės, lemiančios atsiradusius simptomus, įprastai tuomet nereikia jokių drastiškų intervencijų.

Konservatyvus gydymas ir valdymas namuose:

• Neleiskite susikurti lizdo ir kaupti jame daiktų. Rekomenduojami dažnesni pasivaikščiojimai, reikėtų šiuo laikotarpiu atimti žaisliukus.
• Šiuo laikotarpiu nerodykite savo kalei per daug dėmesio - kai kurios kalės yra labiau linkusios būti glostomos. Suteikite galimybę savo šuniui daugiau judėti ir žaisti. Fizinis krūvis taip pat greičiau sutvarko šias problemas.
• Pasiteiraukite veterinarijos gydytojo apie mitybos pokyčius (mažiau baltymų racione gali sutrumpinti rujos trukmę). Taip pat galima sumažinti vandens ir maisto kiekį, gaunamą per dieną, tai pristabdo pieno gamybą. Atrodo, porai dienų leidus šuniui visiškai pabadauti, pseudonėštumas praeina dar greičiau.
• Jokiu būdu nelieskite kalės spenelių - tai tik paskatins pieno gamybą. Jei augintinė juos pradėjo laižyti, neleiskite jai to daryti (galbūt net teks uždėti specialią po operacijų naudojamą apykaklę). Kartais naudojami kompresai - pvz., per pusę vandeniu skiestas obuolių actas, nors jų poveikis nėra vienareikšmis.

Medikamentinis gydymas:

Esant pažengusiems pseudoneštumo simptomams, būtinas farmakologinis gydymas. Sunkesniais atvejais, gresiant pieno liaukų mastitams, skiriami prolaktino inhibitoriai kaip kabergolinas. Labiau pažengusiems šuns įsivaizduojamo nėštumo simptomams gydyti gerai veikia kabergolinas. Kabergolinas yra ergolino darinys, pasižymintis stipriu, selektyviu ir ilgalaikiu prolaktino sekreciją slopinančiu poveikiu. Prolaktinas yra pagrindinis hormonas, dalyvaujantis laktogenezėje ir atsakingas už laktacijos pradžią ir palaikymą po gimimo. Didžiausias prolaktiną slopinantis poveikis pasiekiamas po 4-8 valandų ir išlieka kelias dienas, priklausomai nuo dozės. Šalutinis šio vaisto poveikis gali būti vėmimas.

Taip pat gali būti naudojami ir augaliniai preparatai:

• Immaculata vulgaris ekstraktas turi antiprolaktininį poveikį, nes jo sudėtyje esančios veikliosios medžiagos (diterpenai) jungiasi prie dopamino receptorių ir taip slopina prolaktino, t. y. hormono, skatinančio laktaciją, išsiskyrimą.
• Petražolių ekstraktas pasižymi diuretiniu poveikiu. Vandens pasišalinimo iš organizmo skatinimas naudingas kalėms, kurioms prasideda rujos, nes sumažina pieno liaukų patinimą ir stabdo laktaciją.
• Kiaulpienių lapų ekstraktas taip pat pasižymi diuretiniu poveikiu. Taip yra daugiausia dėl didelio kalio ir kitų mineralų kiekio, kuriuos inkstai išskiria kartu su padidėjusiu vandens išsiskyrimu.
• Hawkweed, labai plačiai medicinoje naudojamas augalas, taip pat dažnai naudojamas pseudonėštumui stabdyti. Lapų ekstraktuose yra umbiliferono (7-hidroksikumarino), pasižyminčio antieduktominėmis savybėmis. Šias savybes sustiprina juose esantys flavonoidai, ypač luteolinas ir apigeninas.

Jei jūsų augintinis serga ar fiziškai blogai jaučiasi ir jei bet kokie elgsenos pokyčiai yra pakankamai stiprūs, kad keltų susirūpinimą, tada gali prireikti medicininio gydymo, pvz., antibiotikais, vaistais nuo uždegimo, raminančiais vaistais arba diuretikais. Vaistus gyvūnui gali skirti tik veterinarijos gydytojas.

Tinkama nėščios kalės priežiūra ir pagalba gimdymo metu

Apsilankymas pas veterinarą padės užtikrinti, kad vaikinga patelė yra pakankamai sveika, jog nėštumas gerai vystytųsi ir kad bet kokios galimos komplikacijos būtų kuo anksčiau pastebėtos. Šunų nėštumas vidutiniškai trunka 64 dienas, diapazone nuo 58 iki 65 dienų.

Mityba nėštumo metu

Dabar, kai jūsų kalytė laukiasi, labai svarbu, kad ji ir jos laukiami jaunikliai turėtų geriausias įmanomas naujos pradžios sąlygas. Nėščioms kalytėms pritaikyta mityba nėštumo metu gali turėti reikšmingos įtakos būsimų jauniklių gerovei. Nėštumo pradžioje kalytė gali laikinai prarasti apetitą. Turint tai omenyje, pakeisti maitinimo grafiką pagal jos pakitusį apetitą gali atrodyti viliojanti mintis. Vis dėlto pakeisti nėščios kalytės maitinimo grafiką tokiu būdu nėra gera mintis. Šis požiūris gali pakenkti kalytei ir jos būsimiems šuniukams, kadangi taip gali būti neužtikrinama tinkama ar nuosekli mityba, o tai gali sukelti komplikacijų, pvz., gimdymo sunkumų.

Šuniukams augant gimdoje, kalytei reikia daugiau maisto medžiagų, daugiau mineralų negu iki tol. Skaičiuojant nuo penktosios nėštumo savaitės, po kiekvienos mažylio vystymosi savaitės kalės energijos poreikis padidės 10 proc. Tuo pačiu metu jos fizinė transformacija gali apriboti gebėjimą valgyti ir ji gali neįsisavinti ar nesuvirškinti jai reikalingo maisto.

Todėl nuo antros nėštumo pusės (nuo 35 d.) būtina duoti kuo lengviau virškinamą, geriau įsisavinamą, kaloringą maistą. Tai reiškia, kad gyvūną reikia šerti pašaru, kuriame yra bent 60 proc. mėsos. Paskutiniame kalytės nėštumo trimestre, po 42 dienų, galite pilnai pereiti prie didelės energetinės vertės maisto, kad ji turėtų jėgų paskutiniame nėštumo etape. Lengviausiai virškinami ir įsisavinami yra jauniems šuniukams skirti sausi pašarai, todėl dažnai savininkai jį ir renkasi.

Būtent kalcis kartu su fosforu palaiko reikiamą raumenų tonusą bei skatina pieno liaukos veiklą. Nėštumo metu papildžius racioną tokiais, kalcio turinčiais papildais, gimdos raumenų susitraukimai (stangos) bus stiprūs ir nenusilps gimdymo pabaigoje, taip pat pieno liauka sekretuos pakankamą pieno kiekį. Turėkite omenyje, kad duodant mitybos požiūriu subalansuotą maistą nėščiai kalytei nereikės vartoti jokių papildų, išskyrus tuos, kuriuos rekomendavo veterinaras.

Svorio kontrolė ir galimos komplikacijos

Natūralu, kad kalė, laukdamasi šuniukų, priaugs svorio nėštumo metu. Tačiau, siekiant užtikrinti jos sveikatą ir sklandų šuniukų atsivedimą, svarbu, kad ji nepriaugtų per daug svorio. Atsižvelgiant į šuns dydį ir veislę, nėštumo metu ji neturėtų priaugti daugiau nei 25-30% savo įprasto svorio.

Aktualiausios šuningų kalyčių problemos yra: silpnos stangos gimdymo metu; agalaktija (pieno nebuvimas); eklampsija. Pirmą mėnesį vienintelis šuniukų maistas yra kalytės pienas, kuo labiau jie auga, tuo daugiau jiems jo reikia. Taip kalytei gali imti trūkti kalcio ir pasireikšti eklampsija (traukuliai, parezė), todėl kaloringą maistą ir kalcio turinčius papildus būtina duoti nuo 35-tos nėštumo dienos ir mėnesį po atsivedimo.

Jei kalytė atsivedė daug šuniukų, jiems maisto pradės trūkti anksčiau, nepaisant to, kad pieno liaukos pilnos. Patariu kasdien sverti šuniukus ir stebėti jų svorio prieaugį, jam sumažėjus pradėti juos primaitinti specialiais pieno mišinukais, kuriuos galima duoti ir kalytei, kad padidėtų pieno kiekis. Tinkamai prižiūrint kalytę, galima išvengti tokių problemų. Taip maitinant šuningą kalytę nebus problemų atsivedimo metu bei po jo.

Kalės nėštumas gali būti sudėtinga, bet įdomi patirtis visiems. Kalės nėštumo metu svarbu stebėti jos būklę ir elgesį, nes tam tikri požymiai gali rodyti sveikatos problemas arba komplikacijas. Bet kokie iš šių požymių turėtų būti įvertinti veterinaro, kad būtų galima užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir užtikrinti kalės bei jos palikuonių sveikatą. Kai kuriais atvejais natūralus kalės gimdymas gali būti komplikuotas, ir tada būtinas cezario pjūvis. Jei jūsų kalė laukiasi arba pastebite galimo nėštumo požymius, nedelskite - registruokitės pas specialistus. Laiku suteikta profesionali pagalba gali išgelbėti jūsų augintinės ir jos šuniukų gyvybę.

Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją gimdymo metu?

Šuningumas trunka vidutiniškai 59-65 dienas, didesnių veislių kalytės šuniukus atsiveda anksčiau (58-61 dieną), mažesnių veislių vėliau. Savininkai dažnai klaidingai supranta, kad gimdymas gali trukti parą ir laukia pirmo šuniuko nuo stangų pradžios praėjus ir 3-ims, ir 4-ioms, ir 5-ioms, ir t.t. valandoms, tai ne visai tiesa. Taip gimdymas gali trukti apie parą, bet tik didelių veislių šunims, kurie veda po 10 ir daugiau šuniukų, kuomet kas pora valandų atvedama po šuniuką. Tai negalioja mažesnių veislių šunims.

Atminkite ir kitiems pasakykite, kad jei nuo stangų pradžios praėjus 2 valandoms kalytė neatsivedė šuniuko, BŪTINA kreiptis į veterinarą. Priešingu atveju rizikuojate kalytės ir šuniukų sveikata ar net gyvybe.

Sterilizacija: efektyviausia nepageidaujamo nėštumo ir pseudonėštumo prevencija

Daugelis žmonių svarsto, ar sterilizuoti savo šunį. Ar tai saugi procedūra? Ar po tokios operacijos pasikeičia augintinio charakteris? O gal reikia leisti kalei nors kartą susilaukti šuniukų ir tik tada ją sterilizuoti? Nebijokime sterilizuoti savo augintinių. Tai vienkartinė ir saugi procedūra.

Nepamirškime, kad šiais laikais sterilizacija iš esmės yra standartinė procedūra, atliekama kiekvienoje veterinarijos klinikoje, todėl neturėtume jos bijoti. Neturėtume be reikalo veisti šunų dėl savanaudiškų priežasčių. Netiesa, kad kalė turi bent kartą susilaukti šuniukų dėl savo psichinės sveikatos. Netiesa, kad po sterilizacijos jos charakteris pasikeis. Pernelyg didelis augintinio svorio augimas po sterilizacijos taip pat yra mitas - viskas priklauso nuo mūsų disciplinos.

Sterilizacija neabejotinai apsaugo nuo pseudonėštumo, kuris gali lemti fiziologinius endogeninius hormonų pokyčius, ir yra rekomenduojama, siekiant užtikrinti, kad šis stresą keliantis sindromas nesikartotų. Anksti sterilizuodami kales sumažiname pieno liaukų auglių riziką, taip pat išvengiame pavojingų ligų. Be to, sterilizacija sumažina pūlinių susidarymą ir lytinių organų vėžio riziką. Ramiau tampa ir kalei, ir šeimininkui.

Saugiausia sterilizuoti kales vadinamosios hormoninės ramybės metu, t. y. praėjus 2 mėnesiams po rujos pabaigos.

tags: #nepageidaujamas #suns #nestumas

• Ankstyvoji regos stimuliacija
• Bendradarbiavimas tarp priešmokyklinio ugdymo ir mokyklos
• ką reiškia, kai vaikas kaišioja liežuvį?
• Viskas apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą
• ugdydami vaikus per žaidimą