Socialinė globa yra sudėtinė socialinės apsaugos sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo.

Visuomenei senstant, globos poreikis didėja, o socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Senyvo amžiaus asmuo - sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekęs gebėjimo savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Lietuvoje socialinės globos namų veiklą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, apimantys tiek bendruosius socialinės apsaugos principus, tiek specifinius reikalavimus, taikomus tokioms įstaigoms. Svarbiausias teisės aktas yra Socialinių paslaugų įstatymas, nustatantis socialinių paslaugų sistemą, įskaitant globos organizavimą ir teikimą. Socialinės globos norma - Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo suaugusiems asmenims su negalia bei senyvo amžiaus asmenims principai ir charakteristikos.
Socialinės globos normos nustato reikalavimus personalui, patalpoms, inventoriui, paslaugų teikimo procesui ir kitiems svarbiems aspektams. Šis įsakymas buvo keistas daugybę kartų, siekiant atnaujinti ir patobulinti socialinės globos standartus, atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius ir geriausią praktiką.
Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę. Šios paslaugos sudėtis pateikiama žemiau esančioje lentelėje:
| Paslaugos tipas | Paskirtis |
|---|---|
| Dienos globa | Kompleksinė pagalba dienos metu, reikalaujanti nuolatinės specialistų priežiūros. |
| Trumpalaikė globa | "Atokvėpio" paslaugos, kai artimieji laikinai negali prižiūrėti asmens. |
| Ilgalaikė globa | Neterminuota kompleksinė pagalba stacionariose įstaigose visiškai nesavarankiškiems asmenims. |

Jeigu socialinė globa teikiama ne asmens namuose, tai priklausomai nuo senyvo amžiaus asmens poreikių ji gali būti teikiama stacionariose arba nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose. Stacionarios globos įstaigos skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui, kai jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga.
Globos normų įsivertinimas atliekamas tiek gyvenamosios globos, tiek dienos socialinės globos srityse. Dokumentuose aprašomi paslaugų teikimo procesai, specialistų darbo organizavimas bei užtikrinama asmens gerovė. Atliekant vertinimą ir įsivertinimą, naudojami klientų, jų tėvų, globėjų bei centro personalo atsiliepimai.
Socialinės globos paslaugų struktūros kokybės vertinimo kriterijai apima:
Nepaisant griežto teisinio reglamentavimo, socialinės globos namai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, personalo stoka, senėjanti infrastruktūra ir augantys gyventojų poreikiai. Siekiant didinti globos įstaigos veiklos efektyvumą, nuolat pabrėžiama būtinybė decentralizuoti globos įstaigas, priartinant jas prie gyvenamųjų vietų ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje.