Kodėl kai kurioms poroms nepavyksta susilaukti vaikų ir kaip to išvengti
Nėštumas yra keistas, sudėtingas ir, nepaisant to, kur gyvenate, neįtikėtinai brangus dalykas. Yra tiek daug klaidingų nuomonių apie tai, tiek daug neatsakytų klausimų, kuriuos bando išspręsti tyrėjai. Vis dėlto elementariausi mechanizmai, kuriuos žmonėms reikia naudoti norint susilaukti vaikų, šiuo klausimu yra taip kruopščiai aprašyti, tačiau kai kuriems vis dar išlieka neaiškūs. Yra įvairių sunkumų, susijusių su pastojimu, tačiau pats pirmasis žingsnis yra visos įmanomos informacijos susirinkimas ir susipažinimas su pagrindais.
Kaip pastebėjo portalas „Metro“, informacijos trūkumas gali tapti rimta kliūtimi. Viena pora iš Kinijos ketverius metus nesuprato, ką daro blogai, ir niekaip negalėjo suprasti, kodėl jiems nepavyksta susilaukti vaikų. Atlikus apžiūrą, akušerė sužinojo, kad pora visą laiką užsiiminėjo analiniu seksu, klaidingai laikydami vieną angą kita. Ši istorija primena, kad net patys paprasčiausi faktai apie žmogaus reprodukciją gali būti klaidingai suprasti.
Kas yra nevaisingumas ir kada reikėtų sunerimti?
Nevaisingumas - tai tokia būklė, kai moteris negali pastoti arba pastojusi išnešioti ir pagimdyti kūdikio. Nevaisingumą galima įtarti, jei nepavyksta pastoti per vienerius metus reguliarių lytinių santykių nenaudojant jokių apsisaugojimo priemonių. Jeigu moteris yra 35 metų amžiaus arba vyresnė, tyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti ankščiau - jei nepavyksta pastoti 6 mėnesius, o 40-ies ir vyresnėms - po 3 mėnesių.
Remiantis statistika, nevaisingumas paliečia apie 10-15 proc. porų arba maždaug kas šeštą porą. Svarbu suprasti, kad atsakomybė tenka abiem partneriams:
- Vyrų sveikatos problemos lemia 20-30 proc. atvejų.
- Moterų sveikatos problemos - 20-35 proc. atvejų.
- Abiejų partnerių sveikatos būklė - 25-40 proc. visų vaisingumo sutrikimų.
- Neaiškios kilmės nevaisingumas sudaro 10-20 proc.
Paplitę mitai apie lytinius santykius ir vaisingumą
Visuomenėje sklando daug mitų apie tai, kaip padidinti nėštumo tikimybę. Vienas jų - įsitikinimas, kad vyras turėtų „taupyti“ savo spermą. Kažkada klaidingai buvo tikima, kad dažni lytiniai santykiai gali išeikvoti spermos atsargas. Šiuolaikinis medicinos mokslas paneigė šią „riboto ejakuliacijų skaičiaus teoriją“. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susilaikymas nuo lytinių santykių spermos rodiklius ne gerina, o dažniau - blogina.
Kitas dažnas mitas - vaisingų dienų skaičiavimas. Vaisingų dienų skaičiavimas pasitelkiant įvairius ovuliacinius testus ar matuojant bazinę kūno temperatūrą moteriai pastoti nepadeda. Bandymas suplanuoti lytinius santykius tik „vaisingomis“ dienomis tikimybę pastoti netgi mažina, nes kyla papildoma įtampa ir stresas. Geriausia, kai pastojama be jokių skaičiavimų, tiesiog mylintis reguliariai.
Hormoninė kontracepcija ir abortai
Daug moterų nerimauja, ar vartoti hormoniniai kontraceptikai neturės įtakos jų ateities vaisingumui. Tai mitas - hormoninė kontracepcija tikrai neturi jokio blogo poveikio nei vaisingumui, nei būsimam nėštumui. Priešingai, ji mažina kai kurių ligų, pavyzdžiui, endometriozės ar dubens uždegiminių ligų, riziką. Taip pat kvalifikuoto specialisto atliktas nėštumo nutraukimas, jei nebuvo komplikacijų, pavojaus naujam nėštumui nesukelia.
Svorio ir gyvenimo būdo įtaka pastojimui
Kad kiaušidžių veikla būtų gera, turi būti tinkamas kūno svoris. Kūno svoris yra apytiksliai apibrėžiamas kūno masės indeksu (KMI). Jei jis mažesnis nei 19 ar didesnis nei 29, mėnesinės linkusios išsiderinti, o kiaušidžių funkcija - sutrikti.
Toliau pateikiama lentelė su tikimybe pastoti po vieno IVF ciklo, priklausomai nuo moters amžiaus:
| Moters amžius | Gyvo kūdikio gimimo tikimybė (po 1 IVF ciklo) |
|---|---|
| 23-35 metai | 20 proc. arba didesnė |
| 36-38 metai | 15 proc. |
| 39 metai | 10 proc. |
| 40 metų | 6 proc. |
| 42 metai ir daugiau | 3 proc. |
Vaisingumui didelę įtaką turi ir žalingi įpročiai. Dažnai vartojant kavą (daugiau nei 5 puodeliai per dieną) nevaisingumo rizika padidėja 45 proc. Tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas taip pat mažina moterų vaisingumą bei blogina vyrų spermos kokybę.
Šeimos planavimas ir pasiruošimas nėštumui
Kiekviena moteris, planuojanti nėštumą, kurį laiką turėtų vartoti vitaminus, o svarbiausia - folio rūgštį (vitaminą B9). Moksliniais tyrimais nustatyta, kad jei bent mėnesį iki pastojimo ir tris pirmus nėštumo mėnesius moteris vartoja 0,4 mg folio rūgšties per parą, tai iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų riziką.
Taip pat rekomenduojama:
- Pasiskiepyti nuo raudoniukės (jei nesirgote).
- Pasiskiepyti nuo gripo, nes gripo virusas gali sukelti persileidimą ar vaisiaus apsigimimą.
- Atsisakyti lubrikantų naudojimo, nes kai kurie jų mažina spermatozoidų gyvybingumą ir judrumą.
Psichologiniai aspektai: stresas ir nevaisingumo krizė
Dauguma su nevaisingumu susidūrusių porų patiria didžiulį stresą, įtampą ir net depresiją. Įrodyta, kad 40 proc. nevaisingumo priežasčių gali būti psichogeninės kilmės. Stresas smegenyse išskiria medžiagas, kurios blogai veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumą. Psichoterapiją išbandžiusių porų pastojimo tikimybė yra dvigubai didesnė nei tų, kurios to neišbandė.
Vyrų atveju nevaisingumas dažnai suvokiamas kaip vyriškumo pažeidimas. Vyrai linkę slopinti savo emocijas, jausdami kaltę prieš žmoną, tačiau būtent atviras bendravimas ir specialistų pagalba gali padėti įveikti šią krizę. Svarbu suprasti, kad vaikai į šeimą dažnai ateina tada, kai žmonės išmoksta „paleisti“ situaciją ir atsipalaiduoti.
Net ir susidūrus su dideliais sunkumais, medicina ir psichologija siūlo įvairių būdų. Svarbiausia - nedelsti, ieškoti profesionalios pagalbos ir nepamiršti pasirūpinti savo emocine sveikata, kuri yra ne mažiau svarbi nei fizinė.
tags: #neigalei #porai #uzkirstas #kelias #susilaukti #vaiku
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
