Nedarbingumo apmokėjimas nėštumo metu ir vaiko priežiūra

Lietuvoje teisės aktai numato įvairias socialinio draudimo išmokas, skirtas apsaugoti gyventojus ligos, motinystės ir vaiko priežiūros atvejais. Šiame straipsnyje detaliau aptarsime nedarbingumo apmokėjimą nėštumo ir gimdymo atostogų metu, taip pat ligos išmokas, susijusias su sergančių šeimos narių slauga, ypač vaikų priežiūra.

Ligos išmokos dydis ir skaičiavimas

Ligos išmoka iš „Sodros“ biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos ir yra lygi 65,94 % išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio darbo užmokesčio.

Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal žmogaus turėtas pajamas, nuo kurių mokamos „Sodros“ įmokos. Vertinamos 3 mėnesius paeiliui turėtos žmogaus pajamos, neskaičiuojant paskutinio mėnesio prieš susergant. Pavyzdžiui, susirgus sausio mėnesį, kompensuojamas uždarbis apskaičiuojamas pagal pajamas, gautas nuo rugsėjo 1 d.

Ligos išmoka prižiūrint vaiką sudaro 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Išmoka prižiūrint vaiką skaičiuojama nuo pirmosios nedarbingumo dienos, tik už darbo dienas.

Išmoka išmokama į gavėjo sąskaitą ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (prašymo, darbdavio pranešimo „Sodrai“ dėl išmokos skyrimo) gavimo.

Atkreipiame dėmesį, kad ligos išmoką vaikui prižiūrėti, kai švietimo įstaigose paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, gali gauti tėvai, įtėviai, globėjai ir budintys globotojai, kurie turi sukaupę ne trumpesnį nei 3 mėn. ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėn. arba ne trumpesnį nei 6 mėn. stažą per 24 mėnesius.

Savarankiškai dirbantys gyventojai (išskyrus veiklą su verslo liudijimu) taip pat gali gauti ligos išmoką.

Nedarbingumo pažymėjimas ir išmokos vaikų priežiūrai

Vyriausybei nusprendus stabdyti ugdymo procesą darželiuose, mokyklose, dienos ir užimtumo centruose, mažus vaikus auginantiems tėvams ir globėjams patariama tartis su darbdaviais ir dirbti nuotoliniu būdu, pasiimti atostogas, pasitelkti giminaičių pagalbą arba galima prašyti nedarbingumo ir gauti ligos išmoką iš „Sodros“, kai paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Lietuvoje jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia, atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius, be objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba 14 metų ir vyresni paaugliai. Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams reiktų vyresniųjų priežiūros.

Kai švietimo įstaigose paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai, įtėviai, globėjai ir budintys globotojai (bet ne seneliai!), jei yra draudžiami socialiniu ligos draudimu, gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų išdavimo. Už šį laikotarpį iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Pagrindiniai žingsniai, norint gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką prižiūrint darželinuką, priešmokyklinuką ir pradinuką:

1. Kreipiamasi į šeimos gydytoją - jei visi sveiki, rekomenduojama kreiptis telefonu.
2. Gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“, ligos kodas pagal TLK-10-AM - Z20.8. Reikia nurodyti prižiūrimą vaiką. Šie duomenys svarbūs šeimos gydytojams!
3. Vienas iš tėvų, globėjų, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, 14 kalendorinių dienų nevyksta į darbą ir prižiūri vaiką.
4. Jei niekada gyvenime nesate prašę ligos išmokos, turite vieną kartą pateikti elektroninį prašymą „Sodrai“ prisijungę prie asmeninės paskyros gyventojams. Pasirinkite skiltį „Prašymai/ Susirgau arba slaugau šeimos narį“.
5. Pasirinkite „Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1“ ir jį užpildykite.
6. Paspauskite „Pateikti“.

Ligos išmoka slaugant šeimos narį

Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui), prižiūrinčiai (-iam) vaiką, kurio priežiūrai nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos suteiktos kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui)), kuris dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko), kurio priežiūrai jam suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Išimtiniai slaugymo atvejai

Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui, rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, slaugančiam (-iai) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.

Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui, rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, slaugančiam (-iai) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.

Teisinis reguliavimas

Šiuos klausimus reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant:

• Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110 (suvestinė redakcija nuo 2019-01-01).
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-533/A1-189 „Dėl Teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2019-01-01).
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-1482/A1-640, tvirtinantis Sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 18 metų stacionare, ambulatoriškai ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, sąrašą.
• Ligų ir būklių, dėl kurių suteikiamos papildomos 14 dienų nėštumo ir gimdymo atostogos, sąrašas.

Papildomos poilsio dienos ir atostogos

Darbuotojai gali pasinaudoti įvairiomis atostogomis ar papildomomis poilsio dienomis, kad prižiūrėtų vaikus:

• Pasinaudojus tikslinėmis nemokamomis atostogomis, darbdaviui pristačius pažymą (forma Nr. 094/a), liudijančią apie sergančio šeimos nario slaugą:
  • 14 kalendorinių dienų, kai vaiką iki 14 metų amžiaus augina vienas iš tėvų;
  • 30 kalendorinių dienų, auginantiems negalią turintį vaiką iki 18 metų amžiaus;
  • atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų metu tėvas (motina - tėvo atostogų) vaikui prižiūrėti metu.
• Darbdavio ir darbuotojo susitarimu neatvykti į darbą administracijos leidimu.
• Pasinaudojus kasmetinėmis atostogomis:
  • ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę);
  • ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
• Pasinaudojus mamadienių ir tėvadienių (papildomų poilsio dienų, už kurias mokamas vidutinis darbo užmokestis) skyrimo tvarka kiekvieną mėnesį:
  • viena papildoma poilsio diena darbuotojams, kurie turi du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų;
  • dvi papildomos poilsio dienos darbuotojams, turintiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų.

tags: #nedarbingumo #apmokejimas #nestumo #metu

• Sveikesnis ir aktyvesnis gyvenimas su „Fanku“
• Nėštumas ir ketonai šlapime
• Scenarijai Mamos dienai vaikų darželyje
• Vaikystės džiaugsmas ir ugdymas „Dobilėlyje“
• Šalavijo arbatos poveikis vaisingumui