Sveikatos iššūkiai vaikams vasarą ir širdies ligų svarba
Vasaros karščiai kelia nemažai iššūkių vaikų sveikatai. Taip pat svarbu nepamiršti ir širdies sveikatos, kuri gali turėti įtakos visaverčiam vaikų augimui ir vystymuisi.
Dažniausiai pasitaikantys sveikatos sutrikimai vasarą
Su kokiais sveikatos sutrikimais vaikai dažniausiai susiduria šiuo metu? Pirmiausia, ypatingai tokiomis karštomis dienomis, kyla pavojus dėl perkaitimo. Vaikas per ilgai būna saulės šviesoje, mažai vartoja skysčių, neturi tinkamų apsaugos priemonių. Tada ir pakyla temperatūra, ir būna nudegimai, ir vėmimas kartais gali atsirasti.
Pagrindinė problema - netinkama palikto lauke vaiko priežiūra, ypatingai labai karštomis valandomis - nuo 11 iki 15, kada labiausiai rekomenduotina būti pavėsyje. Labai svarbu atsižvelgti, kad visą laiką vaikas būtų pasitepęs kremu nuo saulės, kad nebūtų nudegimų, nes turime visai nemažai nudegimų. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą vandens vartojimą, kad vaikas nedehidratuotų.
Simptomai, įspėjantys apie perkaitimą ir dehidrataciją
Kokie simptomai įspėja, kad reikia kreiptis į medikus, jeigu vaikas perkaito ir ką pirma reikėtų daryti, jeigu taip nutiko? Jeigu temperatūra, pakilusi iki 39-41 laipsnio ir ji laikosi, jau po dienos reikėtų kreiptis į medikus. Jeigu duodame vaistų nuo temperatūros, praeina 6 val. ir ji vėl kyla, tai trunka ilgiau negu parą, būtina pasirodyti pas gydytojus.
Jeigu matome, kad vaikas tampa vangus, nelabai vartoja skysčių, yra suglebęs, tai irgi net nereikia laukti, kad praeitų para, bet iškart pasirodyti pas gydytojus, nes gal jis skysčių daug neteko. Jeigu vaikas mažai šlapinasi, nuolatos skundžiasi, kad jį kamuoja stiprus troškulys, tai irgi gali rodyti stiprų vandens, tų pačių elektrolitų netekimą. Todėl būtina skubiai pasirodyti pas specialistus.
Kiek tų skysčių mažiesiems reikėtų suvartoti per parą, kai tokios karštos dienos, kad neįvyktų dehidratacija? Viskas priklauso nuo kūno masės svorio. Maždaug 1 kg turėtų būti apie 30 ml vandens. Labai rekomenduotina, kad vanduo būtų geriamas mažais gurkšniais dėl to, kad taip jis geriau pasisavinamas. Ta pati taisyklė galioja viduriuojant, vemiant: mažais gurkšniais organizmas geba pasisavinti skysčius. Jeigu dideliais gurkšniais geriame, tada labai daug išprakaituojame.
Vabzdžių įkandimai ir alerginės reakcijos
Kokių dar nusiskundimų sulaukiate? Ar būna problemų dėl vabzdžių įkandimų? Dabar ypatingai vaikus labai stipriai alergizuoja įkandimai. Ateina tėvai, kurių vaikai būna sutinusiomis kojomis nuo įkandimų. Tai yra tikrai nemaža problema. Tokiu atveju rekomenduotina naudoti tepalus, kurie mažina alergijos simptomus. Taip pat, jeigu yra labai stipri alerginė reakcija ir vaikas labai kasosi, rekomenduotini geriami preparatai nuo alergijos. Jų galima skirti vaikams nuo 2 metų. Jeigu tai yra jaunesnis vaikas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Jeigu yra labai stiprus niežėjimas, dar galima dėti įvairius vėsius kompresus, nes vėsuma irgi sumažina alerginę reakciją. Alerginius tepalus ir tabletes galime vartoti, jeigu tai yra vabzdžio įkandimas. Jeigu tai yra alergija nuo saulės, ar nuo kokios žolės, tinkami tiek vietiškai veikiantys tepalai, tiek geriamos tabletės.
Skiepai nuo erkinioencefalito
O kelerių metų vaikus galima skiepyti nuo erkinio encefalito ir ar vasara tam tinkamas laikas? Nuo erkinio encefalito geriau pasiskiepyti ankstyvą pavasarį arba net žiemos metu, kadangi imunitetas susiformuoja tik praėjus mėnesiui po antros vakcinacijos. Aišku, skiepytis galima pagal pagreitintą schemą - antras skiepas gali būti suaugusiems po 14 dienų, vaikams tai šiek tiek skirsis. Tačiau, kuo anksčiau turime skiepą, tuo geriau.
Žinoma, jeigu nespėjome pasiskiepyti anksčiau, gerai pasiskiepyti ir vasarą, nes rudenį irgi daug yra erkių. Vaikams skiepas gali būti ir nuo 2 metų, bet visa tai reikėtų aptarti su šeimos gydytoju, kuris nuspręstų, įvertinęs būklę.
Vaistinėlė kelionėms
Ko nepamiršti įsidėti į vaistinėlę, kai ruošiamės į kelionę? Labai svarbu turėti preparatų nuo alergijos - tepamų ar geriamų, apsaugą nuo vabzdžių ir nuo erkių, kad pasipurškus būtų mažesni įkandimai, vaistų nuo temperatūros, kad turėtume perkaitus ar atsiradus stipriam gerklės skausmui, taip pat nuo apsinuodijimo, jeigu maistas nepilnai iškeptas ar blogai nuplautas produktas, reikia vaistų, kad šiek tiek sugertų toksinus ir padėtų organizmui valytis. Taip pat reikėtų turėti pleistrus ir antiseptinius purškalus, įvykus kažkokiai traumai, kad nesupūliuotų.
Širdies ūžesiai ir įgimtos širdies ydos
Širdies ūžesiai, pagal jų kilmę skirstomi į dvi rūšis - fiziologinius ir patologinius. Fiziologiniai ūžesiai dažniausiai nereiškia jokios rimtesnės ligos, o patologiniai ūžesiai gali parodyti ir įgimtą širdies ydą.
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ vaikų kardiologė Marija Vytautė Petručionytė pranešime žiniasklaidai pasakoja apie širdies ūžesius, po jais slypinčias ligas ir simptomus, kuriuos pastebėjus reikėtų apsilankyti pas kardiologą.
Fiziologiniai ir patologiniai širdies ūžesiai
Širdies ūžesiai atsiranda ne tik dėl širdies patologijos, bet ir dėl kitų fiziologinių priežasčių - ankstyvame vaikų amžiuje būdingos dažnesnės širdies veiklos, greitesnės kraujo tėkmės, plonesnio poodinio sluoksnio. „Pavyzdžiui, gana dažna ir daug nerimo sukelianti situacija, kai vaikui pirmą kartą gyvenime nustatomas ūžesys karščiuojant infekcinės ligos metu. Jeigu vaikui pasveikus, gydytojas ūžesio nebegirdi - tai galima vertinti kaip funkcinio ūžesio požymį ir nerimauti nevertėtų. Tai paaiškinama paprastai - pakilus vaiko temperatūrai, pagreitėja medžiagų apykaita, širdis plaka greičiau ir susidariusios turbulencinės kraujo tėkmės sukelia ūžesį, kuris išnyksta vaikui pasveikus“, - pasakoja vaikų kardiologė.
Įgimtos širdies ydos. Nustačius patologinius širdies ūžesius, būtina kreiptis į vaikų kardiologą, nes po jais gali slypėti rimtesni sutrikimai - įgimtos širdies ydos, kardiomiopatijos, uždegiminės širdies ligos. Įgimtos širdies ydos - tai vaikui iki gimimo susiformavę defektai širdyje ar stambiosiose kraujagyslėse.
„Lietuvoje kasmet gimsta kiek mažiau nei 30 tūkst. naujagimių - apie 300 iš jų nustatoma įgimta širdies yda. Maždaug 30 vaikų operacija būtina naujagimio amžiuje, o 200 vaikų ji atliekama vėliau. Atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį, vaikų kardiologas parenka tinkamą stebėjimo ar gydymo taktiką, esant poreikiui yra bendradarbiaujama su kardiochirurgais“, - pasakoja M. V. Petručionytė. Laimei, pati širdies ydos diagnozė nereiškia, jog vaikui būtina skubi operacija ir jis serga sunkia liga, kuri turės įtakos tolesniam gyvenimui. Dalis nustatomų įgimtų širdies ydų, pavyzdžiui, nedideli prieširdžių pertvaros ar skilvelių defektai, nėra pavojingos vaiko gyvybei - jos dažnai savaime praeina vaikui augant, tačiau kardiologo stebėjimas - būtinas.
Širdies raumens ligos ir jų padaugėjimas pandemijos metu
Kita vaikų širdies ligų kategorija - širdies raumens (miokardo) ligos, kurios pasireiškia širdies struktūros bei funkcijos sutrikimais. Ši patologija gali būti genetiškai paveldima, išsivystyti po virusinių infekcijų (gripo, kovido virusų) bei kitų priežasčių, kurios gali likti neaiškios.
„Svarbu paminėti, jog intensyviai sportuojantiems gali išsivystyti širdies raumens sustorėjimas (hipertrofinė kardiomiopatija), todėl būtina stebėti intensyviai sportuojančius vaikus. Išskiriamos kelios kardiomiopatijų rūšys, iš kurių dažniausia yra dilatacinė kardiomiopatija (širdies raumens išsiplėtimas bei širdies funkcijos sutrikimas), galinti pasireikšti bet kuriame vaiko amžiuje. Kitos širdies ligos yra uždegiminės, pavyzdžiui, miokarditas, kuris dažniausiai išsivysto po persirgtų virusinių infekcijų. Miokarditų ypatingai padaugėjo koronaviruso pandemijos metu, todėl atsiradus tokiems simptomams kaip fizinio krūvio netoleravimas, plakimai, skausmai krūtinėje bei ritmo sutrikimai - būtina pasitikrinti“, - pataria vaikų kardiologė.
Kada reikėtų sunerimti dėl širdies sveikatos?
„Širdies ūžesiai gali būti pagalbininkai diagnozuojant vaikams širdies patologiją. Tačiau svarbu žinoti, jog ir ūžesio nebuvimas nėra įrodymas, jog širdis tikrai sveika. Pacientai gali turėti mažas ar vidutinio sunkumo ydas, kurios nesukelia ūžesio ir nepasireiškia ankstyvoje vaikystėje - simptomai gali atsirasti tik paauglystėje ar suaugus“, - sako vaikų kardiologė.
Pasak gydytojos, į specialistą kreiptis rekomenduojama pastebėjus šiuos požymius - naujagimis ar kūdikis greitai kvėpuoja, valgydamas greitai pavargsta, pamėlynuoja ar išblykšta, jam prastai auga svoris. Taip pat jeigu vaikas prasčiau toleruoja fizinį krūvį nei bendraamžiai, turi aukštą kraujospūdį, alpsta ar jaučia krūtinės skausmus, ypač fizinio krūvio metu. Vertėtų sunerimti, jei pastebimi ritmo sutrikimai ar dažnesnė širdies veikla, taip pat jeigu šeimoje yra sergančių įgimtomis širdies ligomis. Jeigu vaikas dažnai serga apatinių kvėpavimo takų ligomis - bronchitu ar plaučių uždegimu - taip pat reikėtų kreiptis į kardiologą, ypač, jei tyrimo metu elektrokardiogramoje pastebimi pakitimai.
„Labai svarbu sutrikimus nustatyti laiku. Modernėjant medicinai, net ir sunkių, tačiau laiku nustatytų ligų gydymo rezultatai - vis geresni. Lietuvoje turime stiprų įgimtų širdies ydų centrą Vilniuje. Svarbu nepamiršti, jog vaikai net ir po operacijų gali gyventi pilnavertiškai, sportuoti bei džiaugtis vaikyste“, - teigia M. V. Petručionytė.
Modernus gydymas ir transplantacijos
Statistinėmis duomenimis, Lietuvoje su įgimtomis širdies ydomis gimsta nuo aštuonių iki dešimties iš tūkstančio naujagimių. Siekiant efektyvaus gydymo, medikams svarbu laiku pastebėti simptomus. Kita vertus širdies negalavimai sukelia daug nuogąstavimų tėvams, todėl svarbu žinoti ko baimintis, ko ne. Apie vaikų širdies ligas pasakoja Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vaikų anesteziologijos -reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas, Dr. Kęstutis Versockas.
Širdies ligos būna įvairios. Tačiau kalbant apie vaikus, ypač naujagimius, didžioji dauguma širdies ligų susijusi su įgimtais negalavimais - širdies vožtuvų, stambiųjų kraujagyslių pakitimais, pertvarų defektais, Visa ši negalavimų grupė vadinama širdies ydomis. Galimi širdies ritmo sutrikimai. Nors širdies ydos gresia dažniausiai, absoliuti dauguma mažųjų ligoniukų Lietuvoje pagydomi, mat laiku nustatomi ligos simptomai. Šį gyvybiškai svarbų pirmąjį darbą atlieka medikai - neonatologai naujagimių apžiūros metu. Nustatę galimus širdies sutrikimus, jie nukreipia ligonius tyrimams ir tolimesniam gydymui.
Visos širdies ydos pagal gydymo laiką skirstomos į tris dalis. Mažesnę dalį ydų būtina išoperuoti vos tik vaikui gimus arba pirmąjį gyvenimo mėnesį. Antroji grupė ydų yra tos, kurias galima išoperuoti iki pusės ar vienerių metų amžiaus. Į trečią grupę ydų patenka tos, kurias galima operuoti vaikystėje ar netgi vėliau. Optimalus gydymo laikas mažiesiems ligoniams nustatomas Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre.
Jei širdies ydos nustatomos ir gydomos operatyviai, tai vaikų, turinčių širdies raumens ligą - kardiomiopatiją - gydytis atvyksta nedaug. Vis tik, realybėje yra nesikreipiančių ar besikreipiančių per vėlai ligonių. Šis negalavimas, kuris ilgainiui lemia širdies raumens nusilpimą, pasireiškia įvairiame amžiuje, todėl būtinas tėvų rūpestis kreiptis į medikus, kurie galėtų laiku aptikti simptomus.
Ne visos širdies ydos gydomos operuojant. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje daugėja priemonių gydyti vaikus ne chirurginiu būdu, o mažiau invatyviomis priemonėmis. Labiausiai tinkamas gydymo būdas, jo terminas parenkamas individualiai pagal konkretaus paciento ligą ir jo būklę. Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras yra vienintelė Lietuvoje gydymo įstaiga, kurioje gydomi vaikai su širdies ydomis. Per metus čia atliekama virš 200 širdies operacijų, o centras savo gydymo technika ir rezultatais niekuo nenusileidžia vakarų šalių gydymo centrams, netgi sulaukia stažuotis iš užsienio atvykstančių medikų.
Sveikatos kodas - Širdies chirurgija
Sėkmingą chirurgijos centro darbą lemia ir medikų kompetencija, ir moderni, pažangiose pasaulio šalyse naudojama medicinos įranga, kurią įsigyti padeda rėmėjai, tarp jų ir telekomunikacijų bendrovė „Tele2“. Jos ir bendrovės klientų dėka 2008 m. buvo nupirkta modernios aparatūros vienai reanimacinei vietai įrengti. Tai buvo pirmas centro gautas tokio lygio įrangos komplektas. Jis tapo etalonu, nuo kurio tęstas modernaus reanimacijos skyriaus, operacinės kūrimas. Šiuo metu Vaikų širdies chirurgijos centre yra įrengtos 6 intensyvios terapijos vietos. Jau šį mėnesį Širdies chirurgijos centras atsinaujins nauja medicinos įranga, kuri padės mažųjų pacientų gydymo procese, dar padidins gydymo saugumą. Tai pagalbinio kvėpavimo aparatas, padėsiantis vaikams atsigauti po operacijų, taip pat naujos kartos echoskopas ir nuotolinio stebėjimo įranga, kuri užtikrins, kad po operacijų atsigaunančių vaikų stebėjimas nenutrūks kiaurą parą net ir juos iškėlus iš reanimacijos skyriaus.
Tėvų vaidmuo ir informuotumas
Visos širdies ydos, su labai retomis išimtimis, yra įgimtos. Iki šiol nėra nustatyta, kas lemia šias ligas, ar jos yra paveldimos. Jei vienas iš tėvų ar vaikų turi širdies ydą, nėra jokios garantijos, kad kitas vaikas ją turės arba atvirkščiai. Įtakos gali turėti nėščiosios ligos, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Dažnai teigiama, jog įgimtoms širdies ligoms gali turėti įtakos ir tėvų, ypač besilaukiančių motinų gyvenimo būdas - mityba, fizinis krūvis, taip pat žalingi įpročiai - rūkymas, alkoholio naudojimas, tačiau tai nėra įrodyta.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kai blogai auga kūdikio svoris, jis pavargsta valgydamas, dūsta, intensyviai prakaituoja, jei pastebimas lūpų, odos melsvumas. Tai gali būti simptomai, jog vaikas turi širdies negalavimų. Tokiu atveju būtina kreiptis į vaikų ar šeimos gydytojus dėl kardiologinio ištyrimo. Tėvų sąmoningumas būtinas ir tuomet, kai liga nustatoma dar kūdikystėje, tačiau gydymas numatomas šiek tiek vėliau, vaikui paaugus. Būna atvejų, jog širdies ydą turinčio vaiko būklė pradeda gerėti, jis pradeda sparčiau augti. Tėvams atrodo, jog jis pasveiko, o kardiologo stebėjimas, gydymas, tuo labiau operacija, nebūtina. Vis tik, toks „pasveikimas“ yra apgaulingas - ligos simptomai vėl pasireiškia vėliau, kartais po kelių metų, tačiau gydyti būna jau per vėlu.
Pokyčiai po transplantacijos
Vanellope Wilkins gimė 2017-ųjų lapkritį. Gydytojai tvirtino, kad jos išgyvenimo tikimybė nesiekia 10 procentų. Tačiau po devynių mėnesių ir dėl reto sutrikimo atliktų trijų operacijų dabar ji jau gali leisti laiką drauge su savo tėvais, Naomi Findlay ir Deanu Wilkinsu, jų namuose Bulwellyje, vidurio Anglijoje. Namuose tėvai turėjo sukurti tokią pačią aplinką kaip ligoninės intensyvios priežiūros skyriuje. Jie tikisi, kad duktė galiausiai galės sugrįžti į namus visam laikui. Vanellope turėjo gimti per praėjusių metų Kūčias, tačiau dėl širdies sutrikimo ectopia cordis gimė anksčiau - mažylė pasaulį išvydo po Cezario pjūvio operacijos lapkričio 22-ąją. Manoma, kad Vanellope yra pirmasis kūdikis Didžiojoje Britanijoje, gimęs su tokiu sutrikimu ir išgyvenęs.
Oskaro mamos Sandros Rimkutės teigimu, žinia, jog jos sūnus turi įgimtą širdies ydą ir jam prireiks organo transplantacijos, buvo ne tik netikėta, tačiau ir išaiškinta visiškai atsitiktinai. „Gal net nebūtume žinoję, kad turime problemų su širdimi, jei Oskaras nebūtų sukarščiavęs. Skambinome į greitąją pagalba pasikonsultuoti, ką daryti. Mums buvo išsiųsta greitoji pagalba. Taip patekome į ligoninę, kur gydytojai pastebėjo šį tą rimtesnio nei tik temperatūra, atliko tyrimus. Jų manymu, Oskarui buvo padidėjusi čiobrialiaukė. Niekam net nekilo mintis apie širdies problemas“, - pasakoja paciento mama. - Kiek vėliau patekome į Kauno klinikas, kur sužinojome, jog sūnaus širdis visgi yra gerokai padidėjusi, o vienintelė vieta, kur mums gali padėti yra Santaros klinikos. Taip ir atsidūrėme šių gydytojų globoje.“
Santaros klinikose Oskaras pateko į gydytojų rankas ir sužinojo savo diagnozę - vainikinės arterijos atsišakojimas iš plaučių arterijos - įgimta širdies yda, palaipsniui sutrikdžiusi širdies raumens mitybą. Pasak Santaros klinikų vaikų kardiologės daktarės Ritos Sudikienės, vos gimęs vaikas atrodė visiškai sveikas, o ši problema vystėsi pamažu, tad laiku nebuvo pastebėta. „Įgimtos širdies ydos yra itin retas atvejis, o jų rūšių - daugybė. Šiuo atveju tai buvo neteisingas širdį maitinančios kraujagyslės atsišakojimas, jos eiga. Kai Oskaras atvyko pas mus ir nustatėme diagnozę, jo širdies raumens silpnumas buvo didžiulis. Tikėtis sėkmingos operacijos tokiu atveju jau nebegalėjome - jis su savo širdele susitvarkęs nebūtų. Jam itin pasisekė, kad donorinė širdis atsirado nepaprastai greitai - maždaug per mėnesį“, - pasakojo gydytoja.
Tai, jog Oskaro širdies donoras atsirado per tokį trumpą laiką, nors įprastai pacientams tenka laukti apie metus, galima vadinti stebuklu. Tačiau tam, kad šis stebuklas įvyktų, reikėjo ir didžiulės medikų komandos, jų patirties bei profesionalumo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnio pilotai dukart tūpė greta Santaros klinikų esančiame žiede - naktį paimdami medikus, keliaujančius į Rygą išimti donorinės širdies, ir ankstų rytą pargabendami juos atgal su transplantacijai parengtu organu. Pasak Santaros klinikų Vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo Virginijaus Jakučio, atliekant transplantaciją kiekvieną kartą dalyvauja skirtingas medikų ir medicininio personalo skaičius - priklausomai nuo situacijos, jos sudėtingumo. „Esame suskaičiavę apie 30 tiesioginiai transplantacijoje dalyvaujančio personalo, tačiau kur dar tie, kurie atlieka nematomus darbus - pavyzdžiui, radiologas, aprašinėjantis nuotraukas, arba laboratorijose dirbantis personalas. Tad bendras visų prisidedančių skaičius greičiausiai siekia ir pusę šimto“, - teigia gydytojas. Šios komandos dėka, po sėkmingai atliktos transplantacijos, šiandien Oskaro krūtinėje plaka nauja širdis. Mažojo paciento tėvai, Sandra Rimkutė ir Laurynas Butanavičius, atvirai džiaugiasi sėkmingai įvykusia sudėtinga procedūra ir dėkoja medikams, išgelbėjusiems jos sūnaus gyvybę. „Šiandien jaučiamės gerai, džiaugiamės, nors kartais pagalvoju, kad galbūt dar kiek per anksti. Dienos kol kas bėga čia, ligoninėje, geriame vaistus, kontroliuojame mitybą, nuolatos esame po padidinamuoju stiklu ir kompetentingų gydytojų priežiūroje. Pamažu kartais pasirodo ir viltis Naujuosius metus jau sutikti savo namuose“, - viltimi dalijasi Oskaro mama.
Pasak gydytojo V. Jakučio, organo transplantacijos procesas yra gerokai sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio - lemiamu faktoriumi čia tampa laikas bei visų proceso dalių sinchronizacija. Nors širdį persodinti stengiamasi kuo greičiau, tačiau optimalus laikas, kiek ji gali išbūti be kraujotakos, svyruoja apie 5 valandas. Įvertinus atstumą ir turimus laiko išteklius pasirenkama ir organo transportavimo priemonė - greitosios pagalbos automobilis, lėktuvas arba, kaip šiuo atveju, sraigtasparnis.
„Organo paėmimo procedūros sudėtingumą lemia būtinybė širdį išimti nesutrikdant kraujotakos - kitu atveju bus pažeistas pats organas. Kartais paimama ne tik širdis, bet ir kepenys, inkstai ar kiti organai. Tokiu atveju procedūra tampa dar ilgesnė ir sudėtingesnė. Mano vaidmuo - užtikrinti donoro kraujotakos stabilumą organo paėmimo metu, saugiai ją transportuoti. Atvykus į vietą, organas yra įsodinamas recipientui, kurio operacija jau būna prasidėjusi. Suderinti šiuos laikus yra nemažas iššūkis, ypač jei organas gabenamas iš toliau, kadangi taip tampa sunkiau numatyti laiką. Transplantacija nėra tik operacija. Tai - procesas, besitęsiantis parą, o kartais ir daugiau - nuo informacijos apie donoro širdį gavimo iki pat jos ėmimo plakti kitame kūne momento“, - sako V. Jakutis.
Gydytojas pabrėžia, jog nors rizikos, kylančios gabenant organą, atrodo didelės, jos tokios yra tik iš pirmo žvilgsnio. „Techninės rizikos neprilygsta toms, kurios tyko paimant širdį, transplantacijos metu ar jai jau praėjus - kad kažkas nepavyks, kad prisiūta širdis nepajėgs plakti. Nors pasitaiko atvejų, kai dėl techninių kliūčių neleidžiama pakilti sraigtasparniui ar kai skrendant į Latviją sužinai, jog pilotai nėra tikri, kad oro sąlygos leis pakilti ir grįžti atgal. Aišku, tuomet visada turime alternatyvą sėsti į greitosios pagalbos automobilį, tačiau jei oro sąlygos prastos - skubėti, lėkti įjungus švyturėlius taip pat ne visuomet galime. Tai rizikinga tiek mums patiems, tiek ir transportuojamam organui“, - teigia V. Jakutis.
Gyvenimas po transplantacijos: tarp atmetimo ir infekcijos
Pasak gydytojos R. Sudikienės, patys sudėtingiausi ir pavojingiausi yra pirmieji metai, kadangi šiuo laikotarpiu išlieka didžiausia organo atmetimo tikimybė. Visgi visas šių pacientų gyvenimas po transplantacijos yra laviravimas siaura riba tarp organo atmetimo ir organizmo infekcijos. „Infekcija savaime provokuoja organo atmetimą, o šiems pacientams jos būdingos tokios, kuriomis mes tiesiog nesergame. Netgi mikroflora, esanti mūsų burnose ir visiškai nekenkianti mūsų organizmams, jiems lengvai gali tapti patologine. Tai - ypatingos priežiūros ir žinių reikalaujantys pacientai“, - teigia gydytoja. - Kai nesusiduriama su atmetimu arba infekcija, mes matome sveiką vaiką - jis gerai jaučiasi, gali lankyti mokyklą, vėliau studijuoja, laisvai keliauja po pasaulį. Tačiau visą gyvenimą būtina laikytis tam tikrų atsargumo priemonių ir būti stebimam medikų.“
Gydytojai džiaugiasi galėdami stebėti kintantį visuomenės požiūrį į donorystę, tačiau pastebi, jog dažnai pasitaiko ir paciento bei jo šeimos narių nesutarimo ar priešpriešos šiuo klausimu. „Per visus šiuos metus, kuriuos čia dirbame, stebime itin ryškią požiūrio į patį donorystės procesą kaitą. Abejingumo nuolat mažėja, galbūt žmonės ima suprasti, jog nežinia, kada ir jiems patiems to aukojamo organo gali prireikti. Tai, kad pavyksta gauti trūkstamus organus vaikams, kas visame pasaulyje įvardinama kaip sudėtingiausia užduotis, yra visuomenės didėjančio sąmoningumo ir brandos ženklas“, - džiaugiasi gydytoja R. Sudikienė. - Tačiau dažnai susiduriame su situacija, kad paciento, netgi iš anksto turėjusio donoro kortelę, šeima apie tai nieko nežino, o sužinojus patiria šoką. Situaciją paprastai aštrina tai, kad tai būna jaunas žmogus, mirtis staigi, netikėta. Tam tikra prasme artimieji ima priešintis išėjusio žmogaus valiai. Tačiau, tokiu atveju, siekiant užglaistyti kilusį konfliktą, dažniau atsižvelgiama į artimųjų poziciją, o ne paskutinę paciento valią.“
tags: #delfi #vaikai #pasistenge #is #sirdies
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
