Nėštumo metu norisi sūriai: ką tai reiškia?
Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir naujų patirčių. Tačiau šį laikotarpį dažnai lydi ir įvairūs fiziniai pojūčiai, tokie kaip pykinimas, skonio pokyčiai ir specifiniai maisto įgeidžiai. Didžioji dalis nėščiųjų susiduria su įvairiais maisto produktų įgeidžiais: vienos negali gyventi be raugintų agurkėlių, o kitos kibirais kerta braškes. Dėmesys maisto įgeidžiams nėštumo metu yra svarbus, nes tai gali atspindėti organizmo poreikius ir psichologinę būseną.
Kartais taip norisi paskanauti sūrio. Be to, tai puikus baltymų ir kalcio šaltinis. Geros žinios nėščiosioms - galite valgyti sūrius. Tik reikia žinoti kaip juos pasirinkti.
Potraukis sūriam maistui nėštumo metu gali būti susijęs su skysčių pokyčiais, geležies stoka, kraujospūdžio svyravimais arba paprasčiausiu kūno poreikiu greičiau atstatyti elektrolitų balansą. Noras suvalgyti kažką sūraus gali būti vienas iš pirmųjų kūno signalų apie pokyčius, tačiau tik jis vienas dar nieko nepatvirtina.
Maisto Įgeidžių Priežastys Nėštumo Metu
Populiariausios hipotezės yra tokios, kad įvairius maisto produktų įgeidžius lemia padidėjęs kalorijų ir tam tikrų medžiagų poreikis bei nėštumo hormonai (manoma, kad dėl jų poveikio pakinta skonio ir uoslės pojūčiai). Tačiau šios hipotezės ne visada atitinka faktines aplinkybes. Pavyzdžiui, sūraus maisto poreikį nėštumo metu galima paaiškinti tuo, kad druska (tiksliau joje esantys natrio jonai) yra reikalingi didėjant kraujo tūriui ir intensyvėjant širdies darbui. Panaši situacija ir su papildomų kalorijų poreikiu: nėštumo metu kalorijų poreikis išauga palyginti nedaug ir tik nuo antro trimestro, tad daug riebalų ir angliavandenių turinčio maisto (ypač nesveiko) neturėtų norėtis. Dėl šių priežasčių manoma, kad daug lemia visuomenėje priimtos sveikos mitybos normos, nėščiosios mitybos įpročiai, įsitikinimai ir net emocinė būklė.
Sūrių saugumas nėštumo metu
Kai kurie sūriai yra nerekomenduojami nėštumo metu, nes gali būti užteršti bakterijomis - Listerijomis. Jų sukelta infekcija ypač pavojinga nėščiosioms - gali sukelianti komplikacijas: persileidimus, priešlaikinius gimdymus. Listerijos iš dirvožemio patenka ant žolės, ją ėda karvės, ožkos, avys. Taip jos patenka į pieną, kuris naudojamas sūrių gamybai. Bakterijų gausu minkštuose, pelėsiniu paviršiumi ar gaminamuose iš nepasterizuoto pieno sūriuose. Savo sudėtyje jie turi daugiau vandens nei rūgšties, o tai sudaro sąlygas daugintis bakterijoms.
Sūriai, kurių reikia vengti nėštumo metu:
- Minkšti, pelėsiniu paviršiumi
- Gaminami iš nepasterizuoto pieno
Mėgaukitės: olandiškų, Feta, Maskarpone, Mocarella, Philadelfia ir kitais sūriais, tačiau nepamirškite perskaityti etiketės.
Nepamirškite, renkantis sūrį, perskaityti etikėtę, kurioje svarbu rasti šią informaciją:
- Naudojamas pasterizuotas pienas. Pasterizacija - procesas, kai pienas yra pakaitinamas tam, kad žūtų mikroorganizmai, bet išliktų vertingosios medžiagos. Tokiu būdu pasterizuotas pienas tampa saugesnis.
- Turi mažai drėgmės (turi ilgą brandinimo laiką > 4mėn.). Brandinimas - tai procesas, kai tam tikromis sąlygomis, laikomas sūris. Drėgmės mažėja, sūris kietėja. Kuo ilgiau sūris laikomas tokioje aplinkoje, tuo nepalankesnės sąlygos mikroorganizmams gyvuoti.
Jei dar turite abejonių - visada sūrius galite kepti orkaitėje.
Kitos maisto įgeidžių priežastys nėštumo metu
Tad, kodėl nėštumo metu gali keistis potraukis maistui?
Hormoniniai pokyčiai
Nėštumo metu organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti skonio pojūčius ir maisto pasirinkimą. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl pakinta skonis ir uoslė.
Skonio ir uoslės pokyčiai
Nėštumo metu daugeliui moterų pasikeičia skonio ir uoslės receptoriai: tai, ką iki šiol moteris mėgo valgyti, dabar kelia tik šleikštulį, o ima norėtis to, į anksčiau ji visai nežiūrėjo. Mediciniškai tokie pojūčiai aiškinami kaip sistema, kuri apsaugo vaisių nuo teratogeninių ir abortą/persileidimą sukeliančių veiksnių. Kitaip tariant, organizmas ginasi nuo galimų ar tikrų nuodų, ypač pirmojo trimestro metu, kai embrionas yra labiausiai pažeidžiamas.
Docentė D. Bartkevičienė tvirtino, jog daugelis nėščiųjų junta skonio pokyčius pirmojo nėštumo trimestro metu. Dažniausiai šio skonio pokyčio priežastis - hormonas estrogenas, kurio koncentracija nėštumo metu stipriai padidėja ir visą nėštumo laiką kinta. Būtent tai ir paaiškina nuolatinius skonio jutimo pokyčius ir svyravimus nėštumo metu.
Pakitusi uoslė nėštumo metu įvardijama jau nuo seniausių laikų. Nėščiosios, labiau nei kita tiriamųjų grupė, sugebėjo atpažinti tam tikrus kvapus: arbūzo, gvazdikėlio ir braškės. Nors tikslus pajautrėjusios uoslės mechanizmas nežinomas, siūloma keletas hipotezių, susijusių su padidėjusiu bendru jautrumu, kognityviniais mechanizmais ir hormonais (estrogenu). Taip pat yra teorijų, teigiančių, jog nėštumo metu pakitusi uoslė yra tiesiogiai susijusi ne su jautrumo, bet su suvokimo uoslės funkcija.
Organizmo poreikis energijai ir medžiagoms
Bene dažniausiai manoma, kad maisto pomėgiai pakinta, nes mamos ar vaisiaus organizmas siunčia signalus apie trūkstamas maisto medžiagas. Kai per prakaitą netenkama daug druskos, kūnas bando ją atkurti maistu. Tai ypač pastebima sportuojant ar dirbant karštoje aplinkoje. Jei žmogus ilgą laiką valgo ryškiai sūrius patiekalus, receptoriai pripranta ir prireikia dar daugiau druskos, kad skonis būtų toks pat intensyvus kaip anksčiau.
Per nėštumą - vien bandelės ir saldainiai? „Nėštumo metu valgiau vien bandeles, saldainius ir šokoladus“, - tvirtino viena pirmojo vaikelio besilaukianti moteris. Docentė aiškino, jog padidėjęs noras valgyti labai saldų maistą gali būti susijęs su padidėjusiu energijos poreikiu nėštumo metu. Energija greičiausiai yra pasisavinama būtent iš angliavandenių - gliukozės ir fruktozės, kurių yra gausu tokiuose saldžiuose maisto produktuose kaip cukruje, meduje, vaisiuose.
Psichologiniai veiksniai
Įtakos pakitusiems maisto poreikiams gali turėti ir psichologiniai faktoriai. Pavyzdžiui, jei anksčiau moteris save varžė ir nevartodavo greitojo maisto, nėštumo metu noras suvalgyti mėsainį gali virsti net savotišku apsėdimu, o realizuotas noras - suteikti pasitenkinimą ir net pakelti nuotaiką.
Kai mintys užstringa ir nėra kuo užsiimti, norisi kažko ryškesnio. Sūrus skonis suteikia greitą pojūtį ir akimirkai pakreipia dėmesį nuo nuobodulio. Žmonėms, kurie linkę į migreną, prieš skausmą gali atsirasti stipresnis noras sūraus maisto. Nervų sistema tuo metu tampa jautresnė, todėl keičiasi ir skonio pojūtis.
Kai žmogui nuobodu, jis jaučia stresą ar nėra išsimiegojęs, jis taip pat gali norėti sūrių užkandžių, mat valgymas ramina ir guodžia.
Vienos nėščiųjų įgeidžių analizės išvados rodo, kad moterims, kurios dažnai iki nėštumo laikydavosi dietos siekdamos numesti svorio, nėštumo metu dažniau norisi „nesveiko“ kaloringo maisto, pavyzdžiui, picos, ledų ar šokolado.
Ką daryti, jei nėštumo metu norisi sūrumo?
Jei šalia troškulio jus pradėjo kankinti ir noras suvalgyti kažką sūraus, ypač jei kartais naktį užpuola mėšlungis ar netikėtai pajutote neįprastą širdies plakimą, tai jau ženklai, kad jūsų racioną reikia paįvairinti daugiau makroelementų - tokių kaip kalcis, magnis ir kalis - turinčiu maistu, mineraliniu vandeniu ar specialiais maisto papildais. Jei nerimaujate dėl savo sveikatos, visada galite pasitarti su savo šeimos gydytoju ar vaistininku.
Sūraus maisto poreikį nėštumo metu galima paaiškinti tuo, kad druska (tiksliau joje esantys natrio jonai) yra reikalingi didėjant kraujo tūriui ir intensyvėjant širdies darbui. Potraukis sūriam maistui gali rodyti, kad organizmui trūksta tam tikrų mineralų, jis pavargęs arba patiria hormoninius pokyčius.
Noras suvalgyti kažką sūraus nėra atsitiktinis. Kūnas reaguoja į fizinius ir emocinius pokyčius, todėl potraukis sūriam maistui dažnai tampa tam tikru signalu.
Jei tai tampa nuolatiniu įpročiu ar atsiranda kitų keistų simptomų, geriau neatidėlioti ir pasitikrinti sveikatą. Straipsnio šaltinis: lrytas.lt
Mitybos Patarimai Nėščiosioms
Nėštumo metu svarbu tinkamai maitintis - pasirinkti mėgiamą, vertingą, naudingą organizmui įvairų maistą. Valgyti reguliariai 5 - 6 kartus po mažai, lėtai, gerai sukramtant maistą malonioje aplinkoje prie stalo. Jei prieš nėštumą moteris tinkamai maitinosi, nebuvo mažakraujystės požymių ir simptomų, maža tikimybė, kad yra rizika atsirasti geležies stokos mažakraujystei.
Rytinis pykinimas ir kiti pojūčiai
Bene kiekvieną besilaukiančią moterį lydi pykinimas. Medikė sakė, kad juo skundžiasi iki 70 % nėščiųjų. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos, tačiau siūlomos, pasak medikės, kelios teorijos, susijusios su fiziologiniais bei metaboliniais organizmo pokyčiais nėštumo metu.
Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Dažnas pykinimas ir vėmimas būna jauno amžiaus moterims, kai nėštumas pirmas arba neplanuotas, taip pat esant daugiavaisiam nėštumui ar moteriškos lyties vaisiui, padidėjus kūno masės indeksui ar esant valgymo sutrikimui.
Pykinimas nėštumo metu, ypatingai pirmo trimestro metu, labai dažnas simptomas. Tai yra ankstyvosios toksikozės ženklas, dažniausiai pasireiškiantis rytais ar esant tuščiam skrandžiui. Nėščiųjų pykinimą sukelia hormoniniai pokyčiai, padidėjęs progesterono lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Nors rytinis pykinimas dažniausiai nesukelia rimtų komplikacijų, jis gali labai pabloginti nėščiosios savijautą ir gyvenimo kokybę.
Nėščiųjų pykinimą galima palengvinti vengiant tuščio skrandžio, valgant mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, vengiant riebaus, aštraus ar sunkiai virškinamo maisto, geriant pakankamai skysčių.
Kaip išvengti pykinimo pirmajame trimestre?
Lengviausia yra toms moterims, kurioms pykinimas pasireiškia dėl konkrečių kvapų ar maisto produktų. Šiuo atveju patarimas akivaizdus - vengti šių produktų. Sudėtingiau, jei pykinimas su vėmimu prasideda nuo pat ryto. Tokiu atveju sutrinka elektrolitų pusiausvyra ir ši situacija dar padidina pykinimo problemą.
Pirmas žingsnis - atstatyti skysčių pusiausvyrą. Geriausia šiuo atveju vartoti nesaldžią arbatą bei 10 dienų tris kartus per dieną 20-30 minučių iki valgio atsigerti po stiklinę negazuoto sūraus (aukšto mineralizacijos lygio) mineralinio vandens. Skysčių pusiausvyrą gali pagelbėti atstatyti ir įvairios arbatos. Geriausia rinktis tas, kurios, kaip teigiama, mažina pykinimo jausmą: aviečių lapų, ramunėlių ar apynių. Taip pat išsvirkite daržovių sriubų be mėsos sultinio - jos lengvai virškinsis, bei pagelbės išlaikyti skysčių kiekį organizme.
Antras žingsnis - tinkamas mitybos rėžimas. Geriausia, jei tą patį maisto kiekį padalinsite į mažesnes porcijas ir valgysite kas 2-2,5 valandos, nedideliais kiekiais. Labai svarbu geras kramtymas, nes jei blogai burnoje susmulkinsite maistą už jus tą darbą turės atlikti skrandis, o tai jam tikrai gali „nepatikti“.
Trečia, peržiūrėkite savo mitybą. Rytą, tik atsikėlusi iš lovos, galite suvalgyti vaisių ar nedidelį gabalėlį padžiovintos bemielės pilno grūdo duonos. Tai pagelbės, jei jūsų pykinimo priežastis - per mažas gliukozės kiekis. Vienu metu valgykite kuo paprastesnį maistą - jis lengviau susivirškins. Jūsų racione turi būti daržovių, geriausia šviežių.
Ką valgyti, jei pykina? Džiovinti angliavandeningi produktai - krekeriai, vaniliniai vafliai, džiovintos duonos riekelė, skrebučiai - tokius simptomus slopina. Nėščioji turėtų gerti tokius gėrimus ir tokios temperatūros, kurią geriausiai toleruoja.
Matai, mitai ir realybė
Konsultuoja gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė.
Prietaras: Niekas neturi žinoti, kad laukiesi, kol to nematyti.
Jis turi gilias šaknis, dar pagonybės laikais žmonės žinojo, kad moteris gali pastoti ir staiga tas nėštumas gali dingti. Jau šiandien moksliniai tyrimai byloja, kad maždaug apie 60 proc. pastojimų baigiasi savaiminiu persileidimu, kartais net pačiai moteriai nepajutus. Taip pati gamta apsivalo nuo tų, kurie yra netaisyklingai užsimezgę, kitaip tariant, vyksta natūralioji atranka, tik taip ir išliko žmonija. Kai mokslas dar nebuvo toli pažengęs ir žmonės nežinojo, kodėl staiga buvęs nėštumas dingo, kaltę vertė piktosioms dvasioms, „blogoms akims“ ir kitiems prietarams. Judaizmas vis dar turi taisyklę apie savo nėštumą garsiai nekalbėti iki 16 savaitės. Galbūt čia yra tiesos, geriau sulaukti 12-14 savaičių nėštumo, kai tikimybė persileisti labai nedidelė, anksti apsidžiaugus ir pasidalijus tuo džiaugsmu, jeigu nutiks kas nors negera, bus tikrai nemalonu visiems aiškintis, priimti užuojautas ir pan. Šiais laikais reikia pagaliau išmokti gerbti žmogaus privatumą ir nelįsti su įkyriais klausimais: „Ar nesilauki, kada planuojate?“ Ateis laikas - visi pamatys.
Prietaras: Negalima kirpti plaukų ir nagų, kerpant būsimam vaikučiui taip pat galima ką nors „nukirpti“.
Šis prietaras atsirado, kai gimdavo vaikai be galūnių, vadinamosios amniotinės amputacijos. Taip nutinka, kai vaiko galūnė įsipainioja į atplyšiusius vaisiaus dangalus ir jis gali gimti be rankytės, kojytės ar visai be jų. Tai nepaveldima, tai galima pavadinti trauma gimdoje, priežastys nežinomos iki pat šiol. Bet žmogaus prigimtis tokia, kad viską norisi paaiškinti, dėl to ir versdavo kaltę kerpamiems nagams ar plaukams.
Prietaras: Būsimosios mamos negali siūti ir megzti.
Šis prietaras taip pat susijęs su amniotinėmis amputacijomis ir virkštelės anomalijomis. Ji neva gali susimegzti į mazgą, apsivynioti aplink vaisiaus kaklą. Žmonėms siūlai asocijuodavosi su virkštele, todėl, girdi, jeigu mezgi ar siuvi, gali sumazgyti ir virkštelę.
Prietaras: Jei mama sunkiai gimdė, tai ir dukrai taip pat bus.
Tai galima paaiškinti: mes, mamos, linkusios psichologiškai užprogramuoti savo vaikus, o ypač dukras. Jeigu nuolat gąsdinsi, kaip tai sunku, kaip skauda, kokia kančia gimdyti, tai ir tavo dukra to paties tikėsis ir lauks. O žinote, kaip būna - ko bijosi, tas ir bus. Kitas dalykas - jau objektyvus: tam tikri paveldimieji veiksniai, pavyzdžiui, koks dubuo, vaisiaus dydis, kurį dažnai lemia motinos valgymo įpročiai. Jeigu mama per nėštumą priaugo 30 kilogramų, tikėtina, kad ir dukra turės tokius pačius mitybos įpročius ir priaugs daug svorio. Tokioje šeimoje net šunys ir katinai turi antsvorio. Pastebėta: jeigu motina sirgo gestaciniu diabetu, tai ir dukrai didesnė tikimybė susirgti šia liga. Mano patarimas būsimoms močiutėms - negąsdinkite savo dukrų, valdykite liežuvį.
Prietaras: Negalima iš anksto kūdikiui pirkti daiktų.
Jei prisipirksi, o kas nors nutiks, turėsi ir piniginių nuostolių, ir tie mažyčiai, tarkime, batukai, pirkti būsimam kūdikiui, tik padidins tavo patirtą bėdą. Vėliau, kai persiritate per pirmąjį nėštumo trimestrą, pirkdama vaikiškus daiktus, save tarsi programuoji, kad viskas bus gerai. Visos mamos iš savo patirties gali pasakyti, kad pirkti daiktus būsimam kūdikiui - savita psichoterapija ir didžiulis malonumas. O svarbiausia - pirkti viską ir mėgautis pačiai, neleiskite to daryti nei savo mamoms, nei močiutėms. Jeigu būsime tokie prietaringi, tai galima prieiti iki absurdo: nesisėskime į automobilį - ištiks avarija, neikime gatve - plyta užkris ant galvos ir t. t.
Prietaras: Būsimos mamos negali glostyti kačių.
Didžiausias baubas, nuolat aptarinėjamas ir apipinamas legendomis, - nuo kačių nėščioji gali užsikrėsti toksoplazmoze. Tai liga, kuri nesilaukiančioms sukelia lengvus, vadinamųjų peršalimo ligų požymius ir praeina be jokių komplikacijų ir padarinių. Tačiau per nėštumą, ypač pirmajame trimestre, toksoplazmozė gali sukelti žymių vaisiaus pažeidimų, galima net prarasti vaisių. Ar verta taip stipriai nerimauti, jei pastojote, o jūsų namuose gyvena katinas? Manyčiau, toksoplazmozės pavojus nuo katinų yra labai stipriai perdėtas. Statistiškai iš tūkstančio nėščiųjų nuo kačių užsikrečia mažiau nei viena. Jei jūsų katinas eina į lauką, patartina jį nuvežti pas veterinarą ir ištirti, ar jis turi toksoplazmozę. Jei taip, tai reikėtų atsiminti, kad ligą gyvūnėlis platina per savo išmatas, todėl katino tualetą turi tvarkyti kitas šeimos narys, o ne būsima mama. Jeigu neturite išeities ir privalote valyti pati, tuomet darykite tai su pirštinėmis.
Prietaras: Mergaitę išnešioti sunkiau nei berniuką.
Nuo lyties tai nepriklauso. Manyčiau, kad tas mitas atsirado dėl menkinančio požiūrio į moterį, nes berniukas neva visada yra geriau, jis - giminės tęsėjas. Mamos, kurios pagimdė sūnus, žiūrėdamos į praeitį, galvoja, kad berniuką nešiojo lengviau, nes visi jo laukė, visi gyrė. Net šiandien apie 70 proc. šeimų pirmo vaiko vis tiek nori berniuko. Nėštukę kokios nors babytės be ultragarso tyrimo vis dar „paguodžia“: „Turbūt nešioji mergaitę, nes visą tavo grožį pavogė…“
Prietaras: Paskutiniais nėštumo mėnesiais negalima rankų kelti virš galvos, negalima kabinti užuolaidų ar džiauti išplautų drabužių.
Per nėštumą kūno masės centras pasikeičia, jis atsiranda visai kitoje vietoje. Pasikeičia visos kūno proporcijos, pilvas atsikiša į priekį, atsiranda vadinamoji kompensacinė lordozė, t. y. išsilenkia stuburas, dėl to sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Kai esi tokios būsenos, tikrai nereikia plauti langų, kabinti užuolaidų ne todėl, kad apsisuks virkštelė, o todėl, kad tai pavojinga, nes nėščioji, neišlaikiusi pusiausvyros, gali nugriūti. Tegul tuos darbus už besilaukiančiąją atlieka kiti namiškiai.
Mitas: Įmanoma suplanuoti vaiko lytį.
Yra daugybė įrankių, prietarų ir teorijų, kaip susilaukti tam tikros lyties vaiko: valgyti tam tikrų produktų, mylėtis tam tikromis dienomis, vadovautis kiniškomis lyties lentelėmis, kurios neva pagal tėvų amžių ir pastojimo datas išskaičiuoja vaiko lytį. Visa tai tiek pat tiesa, kaip tikėti, kad, po pagalve pasidėjus kirvį, gims berniukas, o verpstę - mergaitė. Tikimybė, kaip sakoma, visada „penkiasdešimt ir penkiasdešimt“.
Mitas: Pagal nustatytas normas nėščioji kasdien privalo gauti 400-600 TV vitamino D.
Jis dalyvauja daugelyje apykaitos procesų ir padeda išvengti nėštumo komplikacijų. Šiek tiek vitamino D galima gauti iš maisto - kiaušinių, riebios žuvies, kitų gyvūninės kilmės produktų. Vegetarėms ir veganėms reikia ypač atidžiai stebėti savo mitybą ir papildomai vartoti papildų. Jeigu kas mėnesį gali sau leisti nulėkti pasideginti į šiltuosius kraštus, didesnė tikimybė, kad vitamino DStoka nevargins. Vertėtų nepamiršti, kad apsauginiai kremai nuo saulės stabdo vitamino D gamybą. Soliariumai nėščiosioms taip pat nelabai patartini, be to, juose dažniausiai spinduliuoja ne tie spinduliai, kurie skatintų išsiskirti vitaminą D. Geriausia, pasitarus su savo gydytoju, gerti specialius besilaukiančiajai skirtus papildus.
Mitas: Norisi sūraus - berniukas, norisi saldaus - mergaitė.
Nesąmonė, maisto norų pokyčiai tik patvirtina, kad laukiatės, taip nutinka dėl pasikeitusių hormonų.
Mitas: Pilvuko forma parodo vaiko lytį.
Sakoma, kad atsikišęs, aukštai pūpsantis pilvukas rodo, jog moteris laukiasi berniuko, o jei pilvukas mažiau pastebimas, yra žemiau nusileidęs - mergaitės. Tai niekuo nepagrįsta, pilvo formą lemia vaisiaus padėtis: jeigu vaisius sėdi, kad ir kokios lyties vaikas, pilvukas bus apvalesnis, jei galvutė jau nusileidusi - pailgesnis. Gal mūsų sąmonėje berniukas asocijuojasi su kažkuo pailgu, o mergaitė - su pupelės forma, bet toks spėjimas - nesąmonė.
Mitas: Vaisiaus širdutės plakimo dažnis rodo lytį.
Vaisiaus širdies ritmą lemia vaisiaus amžius, vaisiaus aktyvumo lygis tuo metu, kai daromas tyrimas. Jei dažnis didesnis nei 140, tai jokiu būdu nerodo, kad laukiatės mergytės.
Mitas: Gimdymą galima paskatinti.
Yra įvairių liaudiškų būdų, neva skatinančių gimdymą, pavyzdžiui, aštrus maistas, aromaterapija, sunkesnis fizinis darbas, langų valymas ar net seksas bei spenelių stimuliavimas. Ši teorija niekaip nepagrįsta - nei fizinis darbas, nei sekso malonumai, kurie iš tiesų skatina oksitocino gamybą (šis hormonas skatina susitraukti gimdą), bet nėra jokių mokslinių tyrimų, kad tai paveiktų patį gimdymo procesą, tai daug sudėtingesni dalykai, tam reikia daugiau veiksnių ir viso hormonų orkestro - ne tik oksitocino. Sunkus fizinis darbas ne tik nepaskatins gimdymo, tačiau gali pridaryti rimtų bėdų, ypač toms, kurios kenčia nuo aukšto kraujospūdžio, gali įplyšti kokia nors placentos kraujagyslė ir pan.
Mitas: Seksas gali būti žalingas kūdikiui.
Vaisių nuo sužalojimų saugo gimdos sienelės, vaisiaus vandenys, o gimdos kaklelyje esančios gleivės yra patikima užkarda nuo mikrobų, infekcijų, galiausiai spermos. Tačiau reikėtų žinoti, kad moters orgazmai sukelia gimdos susitraukimus, tai tiesa, jei yra kažkokia nėštumo patologija, tai gali paskatinti priešlaikinį gimdymą ar kraujavimą, tarkime, dėl placentos patologijų. Seksas per nėštumą gali būti uždraustas gydytojų tik tada, jei yra komplikacijų ar gresia priešlaikinis gimdymas. Šiaip seksas yra gėris, suteikiantis daug malonių emocijų, o tai taip pat labai svarbu.
Mitas: Nėštukė turi valgyti už du.
Nėščioji turi valgyti daugiau, tai tiesa, o ypač jei ji labai liesa, bet tikrai ne už du. Tam, kad užaugtų vaisius, reikia 88 000 kalorijų - vadinasi, per nėštumą papildomai per dieną reikėtų suvalgyti maždaug 300 kalorijų daugiau nei įprastai - ir tai nuo antrojo nėštumo trimestro. Papildomi 300 kalorijų nėra daug, tai - vienas geras dubenėlis košės. Per pirmuosius nėštumo mėnesius kūnas kaupia riebalus - krūtinė papilnėja, nes teks gaminti pieną, strėnos - nes teks gimdyti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
