Ar naujagimiams ir kūdikiams, maitinamiems motinos pienu, reikalingas papildomas vanduo?

Kūdikio mityba yra vienas svarbiausių tėvų rūpesčių, o klausimas, ar kūdikiui reikia papildomo vandens, neretai kelia abejonių. Ypač karštomis dienomis daugeliui mamyčių kyla klausimas, ar jų žindomiems mažyliams reikia duoti atsigerti vandens, silpnos arbatos, skiestų sulčių ar kito gėrimo. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada galima pradėti duoti kūdikiui vandens, kiek jo reikia, ir kokiais atvejais vandens duoti nerekomenduojama, atsižvelgiant į skirtingus kūdikio amžiaus tarpsnius ir mitybos būdus. Kūdikio mityba yra vienas iš svarbiausių tėvų rūpesčių, ypač kai kyla klausimų dėl papildomo vandens vartojimo.

Išimtinai maitinamiems motinos pienu kūdikiams vandens nereikia iki 6 mėnesių

Vanduo yra būtinas visiems gyviems organizmams, tačiau kūdikių skysčių poreikiai šiek tiek skiriasi nuo suaugusiųjų. Kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus paprastai nereikia papildomo vandens, nes motinos pienas arba mišinys užtikrina visą reikalingą skysčių kiekį. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) užtikrina ir yra įrodyta, kad mamos pienu žindomam kūdikiui iki pusės metų jokių papildomų gėrimų nereikia. Remiantis PSO rekomendacijomis, išimtinai pagal poreikį krūtimi maitinamam sveikam kūdikiui iki 6 mėn. jokių papildomų skysčių duoti nereikia. Mamos pienas visiškai patenkina kūdikio vandens poreikį. Motinos pieną sudaro 86-88 proc. vandens, todėl Jūsų kūdikis gauna skysčių tiek, kiek jam reikia.

Žindymas karštomis dienomis

Net ir karščiausiame ir sausiausiame klimate išimtinai žindomi kūdikiai gauna pakankamai skysčių tik iš mamos pieno. Netgi esant labai karštam ir sausam orui, Jūsų kūdikis gauna pakankamai skysčių per Jūsų pieną. Buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurie nagrinėjo tik mamos pienu maitinamų kūdikių poreikį vandeniui įvairiose klimato zonose (tiek drėgnoje, tiek sausoje), kurių oro temperatūra svyravo nuo 22 °C iki 41 °C (71.6 - 105.8 °F) ir esant 9 - 96 proc. santykinei drėgmei.

Karštomis dienomis kūdikis dažniausiai nori žįsti dažnai ir po truputį. Tokiu būdu kūdikis dažniau geria liesesnio pienelio ir labiau atsigeria. Pasak žindymo skatinimo veikla užsiimančios organizacijos „Pradžių pradžia“ konsultantės, mamos Astos, tikėtina, kad karštomis dienomis vaikas prašys dažniau pienuko ir kai kurie iš tų kartų prie krūties bus trumpi - reiškia, tuo metu jam tiesiog norėjosi atsigerti, o ne pavalgyti. Mamos pienas tokiame amžiuje visgi yra geriausias skystis, todėl reikėtų žindyti bent 5 kartus per parą. Medikai karštomis dienomis vis primena gerti daugiau skysčių, tačiau žindomiems kūdikiams ši taisyklė negalioja. Jeigu dar nėra pradėtas kūdikio primaitinimas, t.y. jeigu kūdikio amžius neviršija 6 mėn. jam visiškai pakanka motinos pieno ir jokių papildomų skysčių duoti nereikia. Karštomis dienomis (taip pat jeigu vaiko kūno temperatūra pakilusi) svarbiausia žindyti pagal poreikį, t.y. tiek, kiek nori kūdikis.

Karštomis dienomis žindyti gali būti sunkiau dėl to, kad susiglaudus mamai su kūdikiu darosi gerokai per karšta, kūnai prakaituoja ir nuo prakaito limpančių kūnų jausmas gali būti nemalonus abiems. Drabužių sluoksnis ar vystyklas tarp mamos ir kūdikio šiek palengvina situaciją. Taip pat gerai yra pasidėti vystyklą ir alkūnės linkyje, kur prilaikote kūdikio galvelę. Vasarą mes taip pat linkę daugiau keliauti, o automobilyje lengva sukaisti ir išdžiūti, net tokiu atveju, kai veikia oro kondicionierius. Oro kondicionierius džiovina orą, o kartu ir mūsų kūną, nors mes ir jaučiamės vėsūs.

Kodėl vanduo nerekomenduojamas žindomiems kūdikiams?

Jeigu kūdikiui duodamas vanduo, jis užpildo skrandį ir kuriam laikui nuslopina alkio jausmą, dėl to kūdikis bus nelinkęs žįsti krūties. Vanduo neturi kalorijų, todėl kūdikis neturi iš ko augti. Kūdikiai, gaunantys vandens, mažiau nori žindyti. Per didelis kiekis vandens gali trukdyti žindymui, nes vanduo užpildo kūdikio skrandį ir kūdikis nebenori žįsti arba nori žįsti mažiau.

Naujagimiams, gimusiems karštu metu, pirmomis dienomis visiškai pakanka vandens iš priešpienio. Vandens davimas naujagimystės laikotarpyje gali padidinti naujagimių geltą, trukdyti priaugti svorio ir dėl šių priežasčių gali tekti ilgiau užtrukti ligoninėje. Žindymo medicinos akademija teigia, kad „papildai pirmomis naujagimio dienomis trukdo normaliam dažnam žindymui. Jei tie papildai yra vanduo ar gliukozės vanduo, tuomet yra didesnė rizika, kad naujagimiui gali būti padidėjęs bilirubino kiekis, taip pat yra rizika didesniam svorio netekimui, ilgesnis buvimas ligoninėje, bei galima vandens intoksikacija“. Anot Amerikos pediatrų akademijos, „papildai (vanduo, gliukozės vanduo, mišinukai ir kiti skysčiai) neturi būti duodami mamos pienu maitinamiems naujagimiams, nebent yra kitoks gydytojų nurodymas, kuomet reikalingas medicininis įsikišimas.

Išimtinai mamos pienu maitinamiems kūdikiams papildomai vandens nereikia. Žindomam kūdikiui papildomi skysčiai ne tik nėra reikalingi, bet ir kelia grėsmę. Pavyzdžiui, papildomų skysčių gaunantys kūdikiai dažniau kenčia nuo viduriavimo, o jis mažam vaikui yra itin pavojingas.

Kaip nustatyti, ar kūdikiui pakanka skysčių?

Mamos kartais išgirsta pagąsdinimų, esą jei neduos vaikui vandens/arbatos/sulčių tai ištiks dehidratacija. Norint nustatyti, ar vaikui užtenka skysčių, reikia įvertinti šlapinimosi dažnį, kiekį ir spalvą. Šlapimas neturėtų būti tamsios, koncentruotos spalvos ir stipraus kvapo (tiesa, rytinis šlapimas gali būti šiek tiek tamsesnis). Jei retai - sauskelnės tada turėtų būti pilnesnės. Retesnis šlapinimasis: Jei kūdikis šlapinasi mažiau nei 6 kartus per dieną arba šlapimas yra tamsios spalvos.

Dehidratacijos požymiai gali būti šie: sausos lūpos ir burnos gleivinė, verkimas be ašarų, silpnumas, mieguistumas ar dirglumas. Įdubęs momenėlis: Viršutinėje galvos dalyje esantis minkštasis taškas gali tapti įdubęs. Tarkim, įdubęs momenėlis iš tiesų yra vienas iš dehidratacijos požymių, bet tai turi įvertinti gydytojas. Jei pastebite dehidratacijos požymius, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, ypač jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.

Kada galima pradėti duoti vandens kūdikiui?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis vaikų sveikatos specialistų rekomenduoja kūdikius maitinti tik motinos pienu arba pritaikytu mišinėliu iki 6 mėnesių amžiaus. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Vandens kūdikiui galima pradėti duoti nuo 6 mėnesių amžiaus, kai pradedamas papildomas maitinimas. Šiame amžiuje kūdikis pradeda valgyti kietą maistą, kuris turi mažiau skysčių nei motinos pienas ar mišinėlis, todėl papildomas vanduo padeda palaikyti skysčių balansą organizme. Nuo 6 mėn. kūdikius pradedame primaitinti. Atsiranda poreikis duoti papildomai atsigerti. Kūdikiui atsigėrimas yra vanduo.

Kai kuriems kūdikiams visiškai pakanka vandens iš mamos pieno, o kai kuriems gali reikėti vandens papildomai. Valgymo metu kūdikiui vanduo tiesiog pasiūlomas, o jis pats sprendžia, ar nori gerti. Pradžioje užtenka pasiūlyti kelis gurkšnius vandens valgant arba po valgio. Geriausia naudoti vandenį iš puodelio su snapeliu arba mažo tūrio gertuvės, kad kūdikis priprastų prie naujo gėrimo būdo. Dauguma kūdikių lengviausiai išmoksta gerti iš paprasto atviro puodelio ar per šiaudelį. Nors įvairios gertuvėlės gali būti patogios kelionėse ir namuose, nes neleidžia vandeniui išsilieti, gerti iš jų, ypatingai nepratekančių, irgi reikia išmokti.

Vyresniems kūdikiams ir vaikams tęskite žindymą ir siūlykite vandenį su saiku. Mamos pienas duoda pakankamai daug skysčių, todėl vyresni kūdikiai ir vaikai, kurie yra žindomi be apribojimų, gauna skysčių tiek, kiek jiems reikia. Jei dienos metu vaikas griežtai atsisako krūties, pasiūlykite vandens iš puodelio. Ypač karštomis dienomis.

Vandens poreikis kūdikiams, maitinamiems mišinuku

Ar kūdikiui, kuris gauna mišinuką, reikalingas papildomas vanduo? Mišinukai yra pritaikyti taip, kad atitiktų kūdikio mitybos poreikius ir užtikrintų pakankamą skysčių kiekį. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudinga duoti papildomai vandens. Jų sudedamosios dalys yra įvairios - vieni jų yra su laktoze, fruktoze, kiti be laktozės, tad vanduo tokiems mažyliams yra būtinas.

Kada vanduo nereikalingas maitinant mišinuku?

Jei kūdikis gauna reikiamą kiekį mišinuko pagal savo amžių ir jo sveikata yra gera, papildomo vandens duoti nereikia. Pirmieji šeši mėnesiai yra laikotarpis, kai kūdikio inkstai dar vystosi, todėl per didelis vandens kiekis gali sukelti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus ar net vandens apsinuodijimą. Dėl to be gydytojo rekomendacijos nereikėtų duoti vandens jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams, nebent yra specialių aplinkybių.

Kada vanduo gali būti reikalingas maitinant mišinuku?

Tam tikromis sąlygomis gydytojai gali rekomenduoti duoti kūdikiui truputį vandens:

• Karštomis dienomis: Jei oras labai karštas, kūdikis gali prakaituoti daugiau nei įprastai. Tokiais atvejais, jei kūdikis atrodo neramus ar išsausėjęs, galima duoti kelis lašus virinto ir atvėsinto vandens.
• Esant vidurių užkietėjimui: Kai kuriems kūdikiams, maitinamiems mišinukais, gali pasireikšti vidurių užkietėjimas. Nedidelis kiekis vandens tarp maitinimų gali padėti sušvelninti šią problemą.
• Ligos atveju: Jei kūdikis serga, ypač jei jis turi karščiavimą ar viduriavimą, papildomas skysčių vartojimas gali būti svarbus. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju, kiek ir kokio vandens duoti.

Jei gydytojas pataria duoti kūdikiui vandens, svarbu laikytis šių taisyklių: kūdikiams iki 6 mėnesių vandens reikėtų duoti tik labai mažais kiekiais (kelis mililitrus vienu metu) ir tik tais atvejais, kai tai būtina; kūdikiams po 6 mėnesių galima pradėti siūlyti vandens nedideliais kiekiais iš puodelio ar specialios gertuvės, bet vis dar svarbu, kad pagrindinis skysčių šaltinis būtų pieno mišinukas. Vanduo turi būti švarus - geriausia naudoti virintą ir atvėsintą vandenį arba specialiai kūdikiams skirtą vandenį. "Is pradziu pries maitinima duodavau pora gurksneliu vandenuko, paaugus iki 10 ml (jau kazkur nuo 5-6 men) daug tikrai nereikia, kitaip misinuko maziau isgers. Vandenuko reikia duoti maitinant misinuku, jis lengviau virskinasi."

Rekomenduojamas vandens kiekis kūdikiams

Kiekvieno kūdikio skysčių poreikis gali skirtis priklausomai nuo jo amžiaus, svorio, oro temperatūros ir fizinio aktyvumo. Svarbu, kad vanduo nebūtų vartojamas vietoj pagrindinio maitinimo. Vanduo gali užpildyti mažą kūdikio skrandį, sumažinti jo apetitą ir lemti nepakankamą maistinių medžiagų suvartojimą. Taip pat gali kilti vandens intoksikacijos rizika, kai praskiedžiamas natrio kiekis kraujyje, sukeliant pavojingus simptomus, tokius kaip irzlumas, mieguistumas, net traukuliai.

Jei kūdikis atsisako maisto arba sumažėja jo apetitas, geriau vengti duoti vandens, kol nepasikonsultuosite su gydytoju. Jei kūdikis dažnai atpila, viduriuoja ar vemia, prieš duodant vandenį reikia pasitarti su gydytoju.

Organizmams reikalingas vanduo. Pirmaisiais gyvenimo metais mažylis turi gauti 150-200 ml vandens vienam kg svorio per parą. Vadinasi, jei kūdikis sveria 5 kg, jis turi gauti apie 750-1000 ml vandens per parą. Antraisiais gyvenimo metais vaikas turi gauti 100-150 ml vienam kg kūno svorio.

Kiti gėrimai kūdikiams: sultys ir arbatos

Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą. "Siūlyčiau vietoje sulčių vaikučiui duoti vaisių arba vandens. Kodėl? Juk neduosime kūdikiui šviežių obuolių sulčių, nes nuo jų gali sutrikti virškinimas, paberti ir pan."

Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Šeimos gydytoja iki aštuonių mėnesių mažyliui siūlo duoti tik vandenį, tačiau vėliau, norint paįvairinti dienos racioną, galima išbandyti natūralias arbatėles, skirtas kūdikiams.

Vandens kokybė ir temperatūra

Vanduo turėtų būti virintas ir atvėsintas, ypač jei naudojamas vandentiekio vanduo, kad būtų sumažinta bakterijų ir teršalų rizika. Netinka natūralus mineralinis vanduo, kuriame daug fluoridų. Šiaurės vakarų Lietuvos kai kurių vietovių arteziniame vandenyje (pvz., Palangoje, Kretingoje, Salantuose ir kt.) dėl gamtinių sąlygų fluoridų koncentracija neretai viršija 1,5 mg/l (vietomis - net iki 5 mg/l), ir kyla pavojus susirgti fluoro pertekliaus organizme sukelta liga - fluoroze.

Nederėtų pasikliauti pakelės šachtinių šulinių vandeniu, nes tyrimai rodo, kad per 50 proc. tirtų šulinių nustatyta padidėjusi mikrobinė tarša, vidutiniškai 30 proc. visų šulinių ir net iki 90 proc. Jeigu su kūdikiu ar mažu vaiku atostogaujate kaimo turizmo sodyboje, paprašykite parodyti geriamojo vandens kokybės tyrimo pažymą, einamaisiais metais išduotą visuomeninio sveikatos centro vandens tyrimo laboratorijos. Nitratai ypač pavojingi nežindomiems kūdikiams, jei jų maisto ruošimui vartojamas užterštas vanduo. Vandens skonis ir išvaizda dažnai yra apgaulinga.

Duodant vaikui gerti turi būti teisingai parinkta vandens temperatūra. Karštą dieną atsigėręs šalto vandens vaikas gali susirgti ūminiu tonzilitu. Be to, šaltas vanduo didina motorinį ir sekrecinį skrandžio aktyvumą, stiprina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius. Reikėtų greitai ir dideliais gurkšniais gerti šaltą vandenį, jis suteiks organizmui stimuliuojamąjį poveikį.

tags: #naujagimis #naitinamas #motinos #pienu #ar #nereik

• senovės krikštynų tradicijos
• Žmogaus teisių ir šeimos gerovės analizė
• Patarimai, kaip prižiūrėti trikotažinius drabužius vaikams
• Kūdikio galvos apimties normos ir matavimas
• Taisyklės ir rekomendacijos dėl vaikų paėmimo iš darželio