Naujagimio amžius: kada kūdikis pradeda vystytis ir ką reikia žinoti
Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančias ir kartais ne ypatingai malonias procedūras.
Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.
Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurių pagalba galime paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių.
Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius.
Kauno klinikose dirba daugiadalykė specialistų komanda, pacientams suteikiama aukščiausio lygio visapusė priežiūra, tad esant poreikiui, kūdikiai nukreipiami tolesnei konsultacijai pas atitinkamą gydytoją specialistą. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys. Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje.
Naujagimio apibrėžimas ir savybės
Naujagimis - žmogaus vaikas nuo gimimo iki 29 dienos po gimimo. Naujagimis vertinamas pagal vadinamąjį gestacinį amžių. Gestacinio amžiaus trukmė skaičiuojama nuo pirmosios paskutinių normalių mėnesinių dienos iki vaiko gimimo.
Pagal gestacinį amžių, naujagimiai būna neišnešioti (mažiau kaip 259 dienos), išnešioti (gimę 259-293 d.) ir pernešioti (gimę po daugiau kaip 294 dienų). Neišnešiotas naujagimis laikomas gebančiu išgyventi gimęs nuo 22 nėštumo savaitės ir 500 g kūno masės.
Pagal gimimo kūno masę, naujagimis būna normalios gimimo masės (daugiau kaip 2500 g), mažos (mažiau kaip 2500 g), labai mažos (mažiau kaip 1500 g) ir itin mažos gimimo kūno masės (mažiau kaip 1000 g). To paties gestacinio amžiaus naujagimių fizinė raida gali labai skirtis; ji vertinama procentilių metodu. Pagal tai naujagimiai būna hipotrofiški (kūno masė tam tikrą gestacijos savaitę yra mažesnė nei 10 procentilių), eutrofiški (tarp 10 ir 90 procentilių), paratrofiški (daugiau kaip 90 procentilių). Taip pat vertinamas ir naujagimio ūgis (normalus yra apie 48-56 cm.)
Sveikas išnešiotas naujagimis sveria nuo 2500 iki 4200 g (kai kurie ir daugiau). Mažylio ūgis paprastai siekia 48-56 cm. Ne tik stambaus sudėjimo, aukštų tėvų naujagimiai sveria daugiau, bet ir berniukai svoriu dažnai lenkia mergaites, o tų pačių tėvų antras, trečias vaikas gimsta taip pat sunkesnis nei pirmagimis. Dauguma mažylių atrodo putlūs dėl atidėtų poodžio riebalų skruostuose, nosies kraštuose, sprando srityje, dilbiuose. Dėl riebalinės raukšlės pečių srityje naujagimio kaklas atrodo trumpas.
Sveikas išnešiotas naujagimis turi poodžio riebalų sankaupų skruostų, nosies, sprando (kaklas atrodo trumpas), dilbių srityse. Oda rausva, švelni, dėl spaudimo gimdant naujagimio kūne gali būti gimdymo dėmių (kai kurios išnyksta greitai, kitos pastebimos iki kelerių metų, paryškėja verkiant, karščiuojant), prakaito liaukos nepakankamai išsivysčiusios.
Naujagimis kvėpuoja 35-45 kartus per minutę, jo širdis plaka 120-140 kartų per minutę. Naujagimis dažniausiai miega (apie 20 valandų per parą), atsibunda dėl alkio, skausmo, šalčio ar kitų nemalonių pojūčių.
Naujagimio galva, palyginti su kūnu, neproporcingai didelė, plika arba apaugusi švelniais plaukeliais, su momenėliais, kaklo raumenys silpni, nosis, kartais kakta, smakras būna nusėti mažyčiais baltais taškeliais - užsikimšusiomis riebalinėmis liaukomis, kurie savaime išnyksta per kelias savaites. Plaštakos ir pėdos dažnai vėsios, net melsvokos dėl silpnesnės kraujotakos, tamsesnės negu kūnas.
Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos (rainelės pigmentinės ląstelės nepakankamai išsivysčiusios), dar aiškiai nemato, bet užsimerkia nuo ryškios šviesos, į objektus žvilgsnio nesutelkia. Ramiai gulinčio naujagimio rankos ir kojos sulenktos, plaštakos sugniaužtos (vadinamoji fleksinė poza). Rengiant naujagimį gali drebėti galūnės, smakras.
Naujagimio refleksai ir pirmieji mėnesiai
Naujagimiui būdingi tam tikri refleksai: ieškojimo (palietus lūpų kampą naujagimis suka galvą ir žiojasi), čiulpimo (palietus gomurį čiulpia įkištą krūtį, pirštą), Moro (iki 5-6 mėnesių išsilaikantis stresinis refleksas išsigandus garso ar staigaus judesio - naujagimis išskečia rankas į šonus, paskui apglėbia save), toninis kaklo (galvą pasukus į vieną pusę ranka toje pusėje išsitiesia, o priešingoje pusėje per alkūnę lieka sulenkta - vadinamoji fechtuotojo poza; lieka iki 6-7 mėnesių), griebimo (palietus delną pirštai susigniaužia į kumštį; lieka iki 2 mėnesių), Babinskio (pabraukus padą išsiskleidžia pirštukai; lieka iki 2 metų), žingsniavimo (laikant už pažastų ir atrėmus padus į stalą naujagimis žingsniuoja).
Beveik visi sveiki naujagimiai pirmąsias 3 paras mažai šlapinasi, kartais šlapimas būna oranžinės spalvos (dėl šlapimo rūgšties kristalų), vėliau - 15-20 kartų per parą, tuštinasi iš pradžių mekonijumi, vėliau košės pavidalo išmatomis 4-7 kartus per parą (dažniausiai po kiekvieno maitinimo).
80-90 % naujagimių pirmąją ar antrąją gyvenimo savaitę oda ir gleivinės šiek tiek pagelsta (vadinamoji fiziologinė gelta). Pirmomis paromis po gimimo naujagimio kūno masė sumažėja apie 10 % (fiziologinio svorio kritimas) per 2 savaites kūno masė pasiekia gimimo masę. Virkštelės liekana nukrinta po 5-7 dienų, bamba užgyja po 12-14 dienų.
3-7 dieną 2/3 naujagimių dėl motinos estrogenų poveikio paburksta krūtys, mergaitėms iš makšties skiriasi baltos gleivės. Sveikas naujagimis, kai nemiega, įnirtingai spardosi. Gulėdamas ant pilvo jis pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankas prie veido. Pajutęs, kad padui yra į ką atsispirti, jis trukčiojamais judesiais ant slidaus pagrindo šliaužia į priekį, o galvą netvirtai kilsteli ir didelėmis pastangomis pakreipia į kitą pusę. Naujagimis negali sėdėti, tiesiai laikyti galvos (ji virsta į vieną ar kitą pusę), jos pakelti gulėdamas ant pilvo.
Sveiką naujagimį ramina prisilietimas: jis nurimsta paimtas ant rankų, priglaustas prie krūties, išskyrus, kai yra alkanas arba jam skauda. Sveikas naujagimis bet kokį nepasitenkinimą reiškia kuo garsiau rėkdamas.
Idealu, jei naujagimis išskirtinai maitinamas motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.
Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma.
Mažylio skranžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.
Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose.
Kūdikio raida: nuo pirmųjų dienų iki vienerių metų
Pirmasis mėnesis: Nesitikėkite, kad per pirmąjį gyvenimo mėnesį įvyks dideli pokyčiai. Šis laikotarpis skirtas pažinti naująjį pasaulį, priprasti prie naujų sąlygų. Naujagimiai per pirmąjį savo gyvenimo mėnesį labai daug laiko miega. Jų galūnės suriestos, sulenktos, maždaug tokios pat pozicijos, kaip ir būnant gimdoje. Dauguma judesių spontaniški, trumpi, atsikartojantys. Mažyliai paprastai energingai mosuoja rankomis ir kojomis, paguldyti ant pilvo kilsteli galvytę, tačiau jos neišlaiko. Gulėdami ant nugarytės jie geba sukinėti galvytė į šalis. Sugniaužti delniukai atsipalaiduoti pradeda maždaug antrąją-trečiąją savaitę. Bando griebti įvairius objektus, tačiau jų neišlaiko. Pirmąjį gyvenimo mėnesį mažyliai bendrauja verksmu. Taip jie stengiasi atkreipti tėvelių dėmesį ir parodyti, kad kažko pageidauja. Paprastai tokio amžiaus kūdikiai skiria ir reaguoja į garsus, fokusuoja žvilgsnį, pastebi ryškias spalvas. Per pirmąjį mėnesį mažyliui nudžiūsta ir nukrenta virkštelės likutis. Reikėtų labai neišsigąsti, jei pirmosiomis dienomis ar savaitėmis jūsų mažylio oda bus išberta, - tai natūrali odos reakcija į pasikeitusią aplinką. Per pirmąjį mėnesį šiek tiek keičiasi galvytės forma. Pirmąją savaitę, labai kinta išmatų spalva ir gausa. Apie 7-10-ają dieną ir 2-3-ąją savaitę galite pastebėti staigų mažylio augimą. Tai yra trumpi, kelių dienų šuoliai, kai padidėja ūgis, svoris. Maždaug 2-ąją savaitę gali prasidėti pilvuko diegliai ir tęstis iki 3-6 mėnesių. Užėjus diegliukams mažylis gali būti neramus, verkti kelias valandas - neišsigąskite, tai natūralus raidos etapas. Pirmąjį mėnesį ryškėja ir individualūs charakterio bruožai.
1-2 mėn.: Vieno mėnesio kūdikiai jau pradeda guguoti, pradeda tarti ištęstas „a“ ir „e“, leisti įvairius gomurinius garsus. Vis dažniau mažylis šypsosi, bendrauja akimis. Grimasų daugėja, tačiau jos vis dar nesąmoningos. Mažylis geba ne tik kilstelėti galvytę, bet ir ją kiek palaikyti. Paprastai naujagimiai neskiria paros meto ir jų miegas nuo jo nepriklauso. Praėjus mėnesiui mažyliai pradeda ilgiau miegoti naktimis. Antrąjį mėnesį galite sulaukti trečiojo augimo šuolio. Kiekvienas judesys tampa koordinuotesniu, plastiškesniu. Vis daugiau mažylį domina garsai. Jis jau kreipia dėmesį ne tik į mamos ar tėčio balsą, bet ir į kur nors nukritusio daikto ar uždaromų durų bilstelėjimą. Griebimo refleksai silpsta, delniukai vis dažniau atpalaiduoti, mažylis pradeda sąmoningai imti daiktus. Vis daugiau seilėjasi, pučia seilių burbulus, gargaliuoja. Maždaug sulaukus 1-2 mėnesių susiformuoja ašarų liaukos, tad verkiant pradeda byrėti ašarėlės. Kuo toliau, tuo labiau kūdikį domina įvairūs objektai, garsai, kvapai. Vis dažniau pirštukai ir kiti lengvai pasiekiami daiktai atsiranda burnytėje.
3-4 mėn.: Trečiąjį-ketvirtąjį gyvenimo mėnesį kūdikis jau gali atsigulęs ant pilvuko išlaikyti pakeltą ne tik galvytę, bet ir pečius. Rankytėmis bando pasikelti ar prisitraukti, o keliant galvytė neatsilieka nuo stuburo ir kyla kartu. Pradeda vartytis ar bent jau bando tai daryti. Rankoje jau išlaiko nesunkius daiktelius ir siekia toliau esančių. Taria daug ir įvairių garsų, intonuoja, pradeda gestikuliuoti, rodo įvairias mimikas. Daugiau šypsosi, noriai bendrauja, seka žmones akimis. Trečiąjį mėnesį pasirodo 4-asis augimo šuolis. Jis trunka 2-3 dienas. Dvikalbėse šeimose 3-4-ąjį mėnesį kūdikis pradeda skirti skirtingas kalbas, pats bando kalbėti - pradeda tarti ne tik balses, bet ir priebalses, jungia kelis garsus. Šiuo metu galite tikėtis išgirsti pirmuosius ma-ma ar te-te, tačiau kol kas šie garsai vaikučiui dar neturi prasmės.
5-6 mėn.: 5-6 mėnesių kūdikis jau geba vartytis, pasikėlęs ilgiau išsilaikyti, vis dažniau ir ilgiau sėdi, šliaužioja. Tokio amžiaus mažyliai jau supranta žodžių reikšmes - reaguoja į savo vardą, kai kuriuos daiktavardžius sieja su pačiais daiktais. Maždaug tokiu metu galima pradėti kūdikius primaitinti, sodinti juos į maitinimo kėdutes. Jie pozityviai reaguoja į dainavimą, vis labiau domisi žaidimais, išmoksta mėtyti daiktus. Vis dažniau stebi judančius objektus. Paprastai 5-6 mėn. kiek sulėtėja mažylio augimas. Būtent šiuo laikotarpiu gali pradėti dygti dantukai. Kūdikis pradeda skirti pažįstamus ir nepažįstamus žmones, gali bijoti dar nematytų veidų. Kalbinant kūdikis atidžiai stebi lūpas ir bando jas mėgdžioti. Mažylis pradeda atpažinti skirtingas detales, susieti jas tarpusavyje. 5-6 gyvenimo mėnesį kūdikiai pradeda suprasti priežasties-pasekmės sąsają - supranta, kad numestas daiktas skleis garsą.
7-8 mėn.: Tokio amžiaus mažylio judesiai vis sudėtingėja ir tobulėja. Jis pradeda spyruokliuoti, ropoti, stovėdamas keturiomis gali viena ranka paimti žaislą. Ypač domisi mirgančiais žaislais. 7-8 mėn. mažylis geba pats atsisėsti ir tvirtai sėdėti, apsisukti. Daiktus ima ne visu delnu, bet pirštais, todėl gali paimti kur kas mažesnius, smulkesnius objektus. Išlaiko buteliuką, ar net du daiktus skirtingose rankose. Vis daugiau taria garsų, ištaria ir sudėtingesnius priebalsius, daug kalbasi su žmonėmis, gyvūnais, žaislais, geba juos vadinti dainuojančiais tonais. Pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato. Dažniausiai 7-8 mėn. kūdikiai nebenori gulėti, o paguldyti sėdasi. Tokiame amžiuje tobulėja kūdikių logika - jei suvokia, kad po kauburiuota antklode slepiasi mylimiausias žaisliukas, o numestas kamuoliukas gali nuversti kaladėlių bokštą. Mažyliai pradeda suvokti drausminimą, žodžio ne reikšmę.
9-10 mėn.: 9-10 mėnesį kūdikiai savarankiškėja. Gali ne tik ilgai ir tiesiai sėdėti, sparčiai ropoti, bet ir prilaikomas tvirtai remiantis kojomis stovėti. Kai kurie mažyliai geba ne tik patys atsistoti, bet ir žingsniuoti. Gali perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos. Tokio amžiaus mažyliai stipriai jaučia išsiskyrimo su mama baimę, dažnai darosi vis sunkiau paguldyti dienos poguliui. Kūdikis vis daugiau naudoja kūno kalbos - mojuoja, linksi, rodo pirštu, gali parodyti tėtį, mamą, kūno dalį ar žaislus, mėgdžioja kitų elgesį. Bando valgyti pats. Devintąjį mėnesį galite pastebėti dar vieną augimo šuolį. Mažyliai vis daugiau nori žaisti su skirtingais daiktais, džiaugiasi, kai prie jų prisijungia ir kiti. Ypač mėgaujasi šiek tiek vyresnių vaikų draugija.
10 mėn.: Nors toks mažylis paprastai dar nekalba, tačiau yra labai imlus kalbai. Vis dažniau tarp garsų galima išgirsti pavienius sąmoningus žodžius. Kūdikis gali paimti vis smulkesnius daiktus, vis daugiau atlieka smulkiosios motorikos veiksmų. Mažyliai pradeda suvokti daiktų paskirtį, kai kuriuos net bando naudoti - maistą į burnytę deda nebe ranka, o šaukšteliu. Gerėja kūdikio socialiniai įgūdžiai, jis vis labiau domisi kitais vaikais. Namuose pradeda stalčių, spintelių patikras, geba pasilenkti, domisi knygelėmis, judančiomis detalėmis.
12 mėn.: Sveikiname atšventus pirmąją sukaktį - jam jau mėnuo! Jis geba mosikuoti rankutėmis ir pakelti jas prie savo veiduko. Dabar mažylis pradeda daugiau kalbėti. Žinoma, ne žodžiais, bet jo gugavimas ir narnėjimas rodo, kad pradeda vystytis kalbos įgūdžiai. Kalbinkite mažylį kiekviena pasitaikiusia proga. Ypač įdėmiai jis klausosi aukštų balsų, todėl tikrai jį sudominsite, jei kalbėsite tai aukštesniu, tai žemesniu balsu. Išgirdusi guguojantį kūdikį, pasilenkite taip, kad jis matytų jūsų veidą ir lūpas, pabandykite pakartoti jo skleidžiamus garsus.
Augant mažyliui keisis ir jo pomėgiai - vietoj kaladėlių jis rinksis pieštukus ar dėliones, vietoj kramtukų lėlytes ar mašinėlių modeliukus, jam nebeužteks erdvės žaisti ant pleduko, tad teks pasirūpinti jam tinkama kėdute ir staliuku.
Neįprasti atvejai ir svarbūs patarimai
Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą). Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.
Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, todėl jų raida taip pat gali skirtis. Visgi, skirtingų įgūdžių formavimasis vyksta tam tikru laiku. Kai kurie kūdikiai labai greitai išmoksta pirmųjų įgūdžių, o kiti kiek atsilieka. Nereikėtų baimintis, kad jūsų mažyliui kažkas negerai, jei jis, būdamas 5 mėnesių, dar nesugeba apsiversti - galbūt jam dar neatėjo tas laikas. Nederėtų vertinti kūdikio vystymosi pagal nustatytas normas, analizuoti, ar kūdikio raida nevėluoja. Tai turėtų vertinti raidos specialistai ar neurologai.
Neišnešiotais naujagimiais laikomi mažyliai, gimę iki 36 nėštumo savaitės imtinai, jie paprastai sveria iki 2500 g. Neišnešioti naujagimiai dažnai yra ne tik labai maži, bet ir kaulėti dėl dar nesusiformavusio arba labai plono poodinio riebalų sluoksnio. Paprastai neišnešioti naujagimiai būna neaktyvūs ir nejudrūs, turi mažiau jėgų. Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos, jei gimsta su plaukučiais - tai jie ploni, panašūs į pūką. Neišnešioti mažyliai ypač neatsparūs infekcijoms, todėl juos būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiais ūminėmis ligomis, prižiūrint mažylius būtina kruopščiai laikytis buities ir asmens švaros.
Pernešiotu naujagimiu laikomas vaikas, gimęs po 42 nėštumo savaitės, nepriklausomai nuo to, ar jo kūno masė yra normali (pernešiotų naujagimių kūno svoris retai kada skiriasi nuo normalaus). Pernešiotų naujagimių oda blyški, nėra pūkinio dangalo. Mažylis dažnai gimsta jau su ilgais nagučiais ir plaukais, jų oda būna sausa, pleiskanojanti, tokie mažyliai paprastai yra dirglūs.
Tiksliai nežinoma, kodėl atsiranda naujagimio skausmai (dažnai jie pasireiškia jau nuo trečiosios gyvenimo savaitės ir užtrunka pirmuosius tris mėnesius, tačiau kartais ir ilgiau), gydytojų teigimu, tam įtakos gali turėti nepakankamai išsivysčiusi virškinimo sistema. Jei vaikutis garsiai verkia ir riečiasi - gali būti, kad jam skauda pilvuką, diagnozę gali patvirtinti tik gydytojas. Kaip numalšinti šiuos skausmus vieno recepto nėra, įvairių šalių gydytojai siūlo įvairius būdus, tinkamiausią pasirenka pats mažylis.
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.
Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų, pvz. švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz. maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas.
Natūrali sveiko kūdikio raida yra nuolat vykstanti procesas. Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta daugybė mažylio vystymosi procesų, kurie yra itin svarbūs tolimesnei raidai. Labai svarbu pastebėjus tam tikrus nuokrypius ar gerokai sulėtėjusią raidą kreiptis į specialistus ir įvertinti, ar jūsų mažyliui nereikia taikyti ankstyvosios reabilitacijos. Kiekvieno žmogučio organizmas ir vystymasis unikalūs, todėl šiame straipsnyje aptartos kūdikio vystymosi normos tėra orientacinės.
tags: #naujagimis #iki #kada
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
