Naujagimio pilvo diegliai: išsamus vadovas tėvams

Kūdikio verkimas yra natūralus būdas komunikuoti, išreikšti savo norus ir poreikius. Mažyliai verkia, kai yra alkani, pavargę ar nori ko nors kito iš Jūsų, pavyzdžiui, artumo. Taigi verkti kūdikiui yra ne tik normalu, bet ir būtina, kad galėtų išreikšti savo būseną. Tačiau, kai vaiko verkimas tampa garsus, varginantis, tęsiasi ilgiau nei įprastai, tai gali būti pilvo dieglių ženklas.

Pilvo diegliai (dar vadinami kūdikio kolikomis) - tai staigūs, stiprūs, bet nekenksmingi pilvo skausmai, kuriuos patiria kai kurie kūdikiai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Kūdikių pilvo diegliai - nėra liga, tačiau smarkiai varginanti ir skausminga būklė, kurią būtina suvaldyti. Gydytojai teigia, kad pilvo diegliai - normalus ir natūralus vaiko augimo etapas, kurį tenka išgyventi kone visiems. Statistiškai diegliai pasireiškia apie 20-30 % kūdikių, dažniausiai nuo 2 iki 3 gyvenimo savaitės ir praeina iki 3-4 mėnesio. Dažniausiai pilvo diegliai kūdikius nustoja kamuoti sulaukus trečiojo gyvenimo mėnesio.

Kai kūdikis kenčia nuo pilvo dieglių, jis būna ne tik irzlus, bet ir stipriai verkia. Bloga mažylio savijauta sutrikdo visos šeimos gyvenimą ir kelia daug nerimo tėveliams. Nepaisant to, šis gyvenimo tarpsnis gali labai varginti tėvus - didinti stresą ir nuovargį. Taip pat, tyrimų duomenimis, diegliai siejami ir su pogimdymine depresija bei sukrėsto vaiko sindromu.

Kaip atpažinti pilvo dieglius?

Kūdikį apžiūrėjęs pediatras gali tiksliau nustatyti diagnozę. Pagrindiniai pilvo dieglių požymiai apima staigų ir stiprų verksmą, dažniausiai vakare ar naktį. Verkimas, kurį sukelia pilvuko diegliai, labiau panašus į skardų riksmą, net klyksmą. Kūdikio veidelis parausta, iš veido mimikos galima nuspėti, kad mažyliui skauda. Dažniausiai pilvo dieglių kamuojamiems kūdikiams neveiksmingi tampa iki tol suveikdavę raminimo būdai.

Fiziniai simptomai yra akivaizdūs: kūdikis atrodo įsitempęs, traukia kojytes prie pilvo. Pilvukas būna kietas, girdisi garsūs virškinimo garsai. Pilvo dieglių varginamas kūdikis tvirtai sugniaužia kumščius, išriečia nugarą, o pilvas išsipučia, tampa kietas. Verksmas trunka daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasideda vėlyvą popietę ar vakare.

Svarbu: jei kūdikis karščiuoja, vemia, viduriuoja ar atrodo neįprastai vangus - būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali būti ne diegliai, o kita sveikatos problema.

Galimos pilvo dieglių priežastys

Nėra visuotinai priimtos nuomonės, kas sukelia pilvo dieglius kūdikiams, o tiksli priežastis iki šiol nėra žinoma. Tačiau egzistuoja keletas hipotezių ir veiksnių, kurie, manoma, prisideda prie jų atsiradimo:

• Nesubrendusi virškinimo sistema

  Manoma, kad pilvo diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Naujagimio virškinimo sistema dar nepilnai subrendusi. Ką tik gimusio naujagimio žarnynas yra sterilus, jame nėra maistui virškinti reikalingų gerųjų bakterijų. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, todėl ir atsiranda diegliai. Manoma, kad ankstyvoje kūdikystėje pilvo dieglių atsiradimui (pilvo pūtimui) įtakos turi menka skrandžio motorika (silpni žarnų sienų judesiai), nepakankamai išsivysčiusi virškinimo fermentų funkcija, nusilpęs organizmas, neatitinkanti amžiaus mityba, nesubalansuota riebalų, baltymų ir angliavandenių pusiausvyra, permaitinimas arba pernelyg dažnas maitinimas.

• Per didelis mažylio stimuliavimas

  Kūdikių nervų sistema yra labai jautri. Pernelyg didelės emocijos (kalbinimas, aktyvus žaidinimas) gali padidinti lygiųjų žarnyno raumenų tonusą, sukelti spazmus.

Su žindymu susijusios dieglių priežastys

Labai dažnai pačios paprasčiausios ir lengvai išsprendžiamos žindymo problemos supainiojamos su „kūdikių diegliais“. Dažniausiai pilvuko diegliai atsiranda dėl netaisyklingo žindymo. Praalkęs kūdikis labai skuba pasisotinti, netaisyklingai apžioja spenelį ir prisitraukia daug oro. Pienuką žįs labai godžiai ir taip pat prisiris daug oro, ypač jei krūtį ims bet kaip, neišgaunant gero apžiojimo ir prigludimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kaip mažylis priglunda prie krūties ir ar išlaiko ją burnoje, kad neprisirytų oro ir paskui nesikamuotų negalėdamas atsirūgti ar išleisti dujų.

Pilvuko reikalai taip pat gali pablogėti, jei krūtys keičiamos labai dažnai ir žindoma po 5 minutes iš vienos, 5 minutes iš kitos. Per tiek laiko mažylis nepasisotins, o dėl didesnio laktozės kiekio suintensyvės pilvo pūtimas.

Dar viena dažna kūdikio pilvo dieglių priežastis - netinkama maitinančios mamos mityba. Tai, ką valgote, per Jūsų pieną patenka tiesiai į kūdikio virškinamąjį traktą, tad venkite pilvo pūtimą skatinančių, aštrių, rūkytų gaminių. Rekomenduojama vengti slyvų, vyšnių, kriaušių, kopūstų, pupelių, pupų, brokolių, žiedinių kopūstų, porų, česnakų ir svogūnų. Sveikiausia, kai maitinanti moteris valgo dažnai ir po truputį. Ji turėtų laikytis panašaus mitybos grafiko, kaip ir kūdikis - valgyti 6 kartus per parą, nepiktnaudžiaujant kuriuo nors vienu produktu. Pats sveikiausias naminis, šviežiai pagamintas maistas - sriuba, košė, nekepta ir nerūkyta, o garuose virta mėsa, daržovės.

Laktozės perteklius ir alergijos

Jeigu svoris auga labai gerai (po 1,5 - 2 kilogramus per mėnesį), bet vaikas nelaimingas (nuolat ieško krūties, pradėjęs žįsti po kelių minučių muistosi, meta krūtį, garsiai leidžia dujas ir verkia), pagalvokite apie laktozės perteklių (ne laktozės netoleravimą!). Dažniausiai tokių mamų pieno gamyba užsivedusi labai gerai, tarp maitinimų krūtys persipildo, o pradėjus žindyti pienas teka greita srove. Pirmas iššūkis kūdikiui - suspėti ryti pienelį, kartais žįsdamas jis netgi springsta, atpila per nosį. Antrasis iššūkis - suvirškinti didelį kiekį maisto. Dalis nesuvirškinto pieno patenka į storąjį žarnyną, o čia jau puotauja bakterijos - gaminasi daug dujų, vargina pilvo pūtimas, skausmai. Kūdikis paprastai tuštinasi gausiai skystomis, putotomis, žalsvomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Kartais pasituštinimą tėvai įvardina kaip sprogimą sauskelnėse. Esant tokiai situacijai, neretai mama iš gydytojo išgirsta, kad jos pienas per riebus, o vaikas permaitintas. Iš tiesų viskas atvirkščiai: dėl didelio pieno kiekio vaikutis nespėja pasiekti riebesnio, sotesnio ir gali dažnai jaustis alkanas (nepaisant to, kad svoris auga puikiai).

Sunkesnis ir dažniausiai labai tėvus išgąsdinantis atvejis - tai žalios, gleivėtos išmatos su kraujo gyslelėmis. Tai greičiausiai maisto alergijos ar netoleravimo požymis. Nors vis dar pasigirsta nuomonių, kad kūdikis „alergiškas mamos pienui“, tai yra netiesa. Vaikutis gali būti alergiškas arba netoleruoti maisto produktų, kuriuos suvalgo mama ir kurie patenka į jos pieną. Labai svarbu pasitarti su vaikučio gydytoju, atlikti reikalingus tyrimus ir tik tada pradėti laikytis hipoalerginės dietos, vertinant, ar ji yra veiksminga. Būna ir taip, kad mama nevalgo to, ką mažylis toleruoja, ir toliau valgo tai, ko jis netoleruoja.

Vien tik motinos pienu maitinami kūdikiai celiakija nesuserga. Net jeigu šeimoje yra sergančiųjų! Glitimas patenka į motinos pieną, bet jo kiekis toks mažas, kad negali sukelti žarnyno pažeidimo. Celiakija vaikas gali susirgti tik tada, kai pats pradeda valgyti glitimo turinčių produktų.

Žarnyno mikrobiota ir probiotikų vaidmuo

Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai. Manoma, kad diegliai ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą.

Klinikiniuose tyrimuose pateikiama nuomonė, kad kūdikių, kenčiančių nuo pilvo dieglių, žarnyne pieno rūgšties bakterijų yra du kartus mažiau nei tų, kuriems šis sindromas nenustatytas. Todėl buvo prieita prie išvados, kad šios bakterijos gali padėti sumažinti dieglius. Bakterijos Lactobacillus reuteri DSM 17938 veiksmingumas įveikiant kūdikių pilvo dieglius įrodytas atlikus klinikinį tyrimą, paskelbtą 2010 metais leidinyje „Pediatrics“.

Tyrimo išvados skelbia, kad kūdikiai, kurie vartojo L. Reuteri DSM 17938, vidutiniškai gerokai mažiau verkė negu tie, kurie šių bakterijų nevartojo. Jau po savaitės L. reuteri DSM 17938 74 proc. padėjo sumažinti vidutinį kasdienį kūdikių verkimo laiką. L. reuteri yra vienintelis šiuolaikiniais moksliniais metodais įrodytas, už placebą efektyvesnis gydymo metodas vaikams, sergantiems pilvo diegliais.

Probiotikuose „Biogaia“ esanti Lactobacillus reuteri Protectis (DSM 17938) yra natūrali pieno rūgšties bakterija, išskirta iš motinos pieno. Šios bakterijos naudingos, nes gali padėti kūdikio mikrobiotos formavimuisi ir taip padėti sumažinti dieglių simptomus. Probiotikus reikėtų rinktis pasitarus su gydytoju, įprastai jie parenkami atsižvelgus į kūdikio maitinimo būdą.

Diferencinė diagnostika: kada diegliai yra rimtesnės problemos ženklas?

Nors pilvo diegliai dažniausiai yra gerybinė būklė, svarbu atskirti juos nuo kitų, rimtesnių sveikatos problemų. Štai keletas pavyzdžių:

• Trumpas liežuvio pasaitėlis

  Deja, trumpas liežuvio pasaitėlis dažnai pamirštamas, ne visi gydytojai jį moka įvertinti, o dalis laikosi nuomonės, kad tai žindymui nekenkia. Tai gali sukelti žindymo sunkumus ir oro prarijimą, kas savo ruožtu lemia dieglius.

• Chirurginės ligos

  Negalime pamiršti ir chirurginių ligų, kurios gali pasireikšti pilvo skausmais:

  • Skrandžio prievarčio susiaurėjimas paprastai pasireiškia 2-4 savaičių vaikučiams. Jie po kiekvieno maitinimo pradeda vemti fontanu, mažiau šlapinasi (sauskelnės lengvesnės, šlapimas geltonas, koncentruotas).
  • Žarnų invaginacija būdingesnė vyresniems vaikams (4-10 mėnesių amžiaus). Kūdikis pradeda vemti, jam kartojasi stiprūs pilvo skausmai, tėvai pastebi gleivėtas kraujingas išmatas (kartais pavadina „serbentų žele“). Praėjus priepuoliui, vaikutis atsipalaiduoja, bet po kurio laiko viskas ir vėl kartojasi iš pradžių.

Svarbu: Kai beveik visos galimos pilvo skausmų ir neramumo priežastys atmestos, tik tuomet galime daryti prielaidą, kad mažylį iš tiesų vargina pilvo diegliai. Todėl, esant abejonių, visada kreipkitės į gydytoją.

Efektyvūs pagalbos būdai kūdikiui

Kai kūdikį vargina pilvo diegliai, nereikia laukti, kol juos „išaugs“. Daugelį neramumo priežasčių galima greitai ir lengvai išspręsti.

Tinkama maitinimo technika ir mamos mityba

• Nepriklausomai nuo to, kaip maitinate savo kūdikį, įsitikinkite, kad tinkamai laikote savo mažylį jį maitindama. Paguldykite jį krūties aukštyje, ant šonelio (ausytė, petukas ir klubas turi sudaryti tiesią liniją), galvą prilaikykite tik už spranduko, kad ji atsiloštų.
• Jeigu žindote, įsitikinkite, kad kūdikis tinkamai, plačiai apžioja krūtį (t.y. apžioja ne tik spenelį, bet ir aureolę), žinda tolygiai, ritmingai.
• Pagrindinė taisyklė - pasiūlyti krūtį, kai tik nori, ir žindyti tiek, kiek nori. Neleidžiate krūties žįsti ilgiau nei 15-20 minučių? Vaikas gali tiesiog likti alkanas ir garsiai reikalauti savo pienuko! Dėkite prie tos pačios krūties ir laukite, kol pasisotins ir pats ją paleis.
• Jeigu maitinate nutrauktu pienu ar pieno mišiniu iš buteliuko, vertėtų pabandyti pakeisti buteliuką.
• Po kiekvieno maitinimo turėtumėte padėti kūdikiui atsirūgti. Kūdikį po maitinimo vertėtų atrūginti arba 15-20 min. panešioti statesnėje padėtyje.
• Jei maitinate mišinuku: pasitarkite su gydytoju dėl mišinio pakeitimo - yra specialūs mišiniai nuo dieglių, pvz., hidrolizuoti arba hipoalerginiai (HA) pieno mišiniai.
• Jei žindote: pasistengti vaikutį prie jos išlaikyti 10-15 min., sulėtėjus pieno srovei pritaikyti krūties paspaudimus.
• Mamos mitybos korekcija: jei maitinate krūtimi, atkreipkite dėmesį į savo maitinimosi įpročius. Venkite pilvo pūtimą skatinančių, aštrių, rūkytų gaminių. Kai kuriuose medicinos šaltiniuose nurodoma, kad nuo pilvuko dieglių padeda pankolio arbata, kurią turėtų gerti maitinanti mama.

Pilvo masažas ir mankšta

• Mažyliams pagelbsti ir lengvas masažas. Švelnus masažas laikrodžio rodyklės kryptimi aplink bambą padeda atpalaiduoti įsitempusį pilvuką.
• Galite pradėti masažą pirmojo kūdikio gyvenimo mėnesio pabaigoje. Nemasažuokite kūdikio iš karto po maitinimo, palaukite bent pusvalandį. Tinkamas laikas tam yra, pavyzdžiui, keičiant sauskelnes.
• Užpilkite aliejaus ant šiltų savo rankų. Masažuokite vis kita ranka braukdama nuo kūdikio pilvo viršaus žemyn. Pakartojusi kelis kartus, sulenkite kūdikio kojas prie pilvuko, tada švelniai jas ištieskite. Guldykite kūdikį ant nugaros ir švelniai lenkite kojytes prie pilvo, tarsi „dviračio“ judesiu.
• Kartais galima naudoti specialų dujų šalinimo vamzdelį, kuris švelniai įkišamas į išeinamąją angą.

Šiluma

Lengvai pašildytas vystyklas, šilta ranka, šiltas kompresas ar pašildyta vyšnių kauliukų pagalvėlė ant pilvuko gali padėti sumažinti spazmus ir daugeliui kūdikių padeda nurimti bei pagerina virškinimo procesus. Kūdikio guldymas kniūbsčiai ant šiltos pūslės, kojytes laikant parietus po pilvuku, taip pat palengvina būklę. Maudynės taip pat yra labai geras būdas nuraminti savo mažylį, šiltas vanduo veikia atpalaiduojančiai, tad palengvina susikaupusių dujų pasišalinimą. Nenaudokite karštų šildyklių! Šiluma turi būti vos šilta, maloni.

Nešiojimas ir supimas

• Kūdikio pilvukui nurimti padeda ir nešiojimas. Nešiokite savo mažylius, priglaudę prie savęs, siūbuokite ir linguokite saugiai prilaikydami jų galvutę ir užpakaliuką.
• Galite nešioti kūdikį ant peties, jo rankoms laisvai kabant jums už nugaros, tokioje padėtyje, lyg padėtumėte vaikui atsirūgti.
• Galite paguldyti kūdikį sau ant dilbio pilvu žemyn: laikykite jo krūtinę delnu, kojoms ir rankoms leiskite laisvai kabėti. Kūno kontaktas kūdikį labai ramina.

Kiti raminimo būdai

• Baltasis triukšmas ir supimas: Ramūs, monotoniški garsai (pvz., fono muzika, šnabždesys, net plaukų džiovintuvas) dažnai ramina jautrius kūdikius. Supimas, švelnus lingavimas ar važinėjimas vežimėliu taip pat padeda. Ritmingas automobilio judėjimas ir variklio ūžesys ramina daugelį pilvuko dieglių kamuojamų kūdikių.
• Čiulptukas: Kai kuriems kūdikiams padeda nusiraminti.
• Kūdikio vystymas: Suvystytas kūdikis jaučiasi lyg mamos pilve, jo rankos arti kūno, o kojos gali gan laisvai judėti.
• Dienotvarkės įvedimas ir pakankamas poilsis: Gali padėti stabilizuoti kūdikio nervų sistemą.
• Žolelių arbatos: Pasitarusi su gydytoju, galite pasiūlyti kūdikiui žolelių arbatos, skatinančios žarnyno veiklą ir mažinančios dirglumą, pvz., pankolių ar vaistinių melisų.

Kada kreiptis pagalbos?

Kartais net ir visos pastangos, regis, neduoda jokių rezultatų ir mamoms prireikia trumpos pertraukėlės, kad galėtų nusiraminti. Tame nėra nieko blogo! Jei jaučiate, kad pradedate stresuoti, esate įsitempusi, būtinai paprašykite aplinkinių pagalbos. Net ir 5 minutės ramybės Jums gali būti labai naudingos. Supraskite, kad mažylio verkimas nėra Jūsų kaltė ir tai tikrai nereiškia, kad esate bloga mama.

Kai kūdikį vargina pilvo diegliai, nereikia laukti, kol juos „išaugs“: kai kurias neramumo priežastis galima greitai ir lengvai išspręsti, o kai kurių (pvz., trumpo liežuvio pasaitėlio) neišaugs ir po 50 metų. Nereikia mamai misti tik duona ir vandeniu: o gal vaikas alergiškas būtent kviečiams, esantiems toje duonoje. Be abejo, visada reikia pasitarti su gydytoja, ji rekomenduos, kaip mamytei sureguliuoti savo mitybą, kokių produktų vengti, nes jie irgi gali skatinti dieglių atsiradimą.

tags: #naujagimio #pilvo #diegliai

• Svarbiausi darbai ir dokumentai susilaukus kūdikio
• Kaip mokyti vaikus atpasakoti istorijas
• sporto iniciatyvos ir bendruomenės ugdymas
• Saugios vaikų žaidimų aikštelės: reikalavimai ir priežiūra
• Moksliniai atradimai apie tėvų smegenų pokyčius