Gimus kūdikiui, daugelio tėvų gyvenimas apsiverčia 180 laipsnių kampu. Visas dėmesys staiga sutelkiamas į naujagimio saugumą, sveikatą ir gerovę, todėl natūralu jaudintis dėl kiekvieno pokyčio. Naujagimio odelės priežiūra yra viena svarbiausių kasdieninės jų priežiūros dalis. Nors iš pradžių tai gali atrodyti sudėtinga, tačiau tai gali būti pati maloniausia patirtis auginant savo vaiką.
Kūdikių oda yra jautresnė ir labiau pažeidžiama nei suaugusiųjų, jos riebalinis sluoksnis irgi yra nepakankamas, tad odelė labiau linkusi į sausumą ir sudirginimą. Kūdikio odos priežiūra - labai svarbi kasdieninė higienos procedūra. Naujagimių odelė toliAu ne visada būna švelni kaip šilkas. Visi naujagimiai per pirmąsias kelias gyvenimo savaites išgyvena visiškai įprastą odos lupimosi ir pleiskanojimo fazę. Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimio būklių. Naujagimiams prisitaikant prie naujų gyvenimo sąlygų, šios permainos dažnai pasimato ant jų odos. Anot I. Girdvainienės, gimus naujagimiui, jo oda keičiasi, todėl jam yra būdingos pereinamosios odos būklės, kurios ankstyvuoju laikotarpiu yra pastebimos kaip įvairūs organizmo pokyčiai. Dėl to tėveliai turėtų žinoti, kuriais požymiais reikėtų susirūpinti, o kurie iš jų - natūrali augimo dalis.
Visas dėmesys staiga sutelkiamas į naujagimio saugumą, sveikatą ir gerovę, todėl natūralu jaudintis dėl kiekvieno pokyčio. Jei per pirmąsias savaites po gimimo pastebite, kad kūdikio oda atrodo sausa ar pradeda luptis, svarbu suprasti šio reiškinio priežastis. Naujagimio išvaizda, įskaitant ir odą, per pirmąsias gyvenimo savaites gali smarkiai keistis. Kūdikio plaukai gali keisti spalvą, tapti šviesesni ar tamsesni, o oda - pradėti pleiskanoti ar luptis jau ligoninėje arba per kelias pirmąsias dienas po grįžimo namo. Odos lupimasis gali pasireikšti įvairiose kūno vietose - ant rankų, kojų padų, kulkšnių ar kitose srityse.

Naujagimiai gimsta apsupti įvairių skysčių, įskaitant vaisiaus vandenis, kraują ir vadinamąjį vernix caseosa - balkšvą, vaškinę apsauginę dangą. Vernix veikia kaip natūralus barjeras, saugantis kūdikio odą nuo vaisiaus vandenų poveikio nėštumo metu. Kai vernix sluoksnis išnyksta, kūdikio oda pradeda natūraliai šalinti išorinį odos sluoksnį - būtent tada pasireiškia lupimasis. Lupimosi intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo to, ar kūdikis gimė neišnešiotas, laiku ar pernešiotas. Neišnešioti kūdikiai dažniausiai turi daugiau vernix, todėl jų oda linkusi luptis mažiau. Tuo tarpu kūdikiai, gimę 40 nėštumo savaitę ar vėliau, dažniau patiria ryškesnį odos pleiskanojimą.
Vaisiaus vandenų poveikis. Verniksas laikui bėgant plonėja, vadinasi, kuo ilgiau vaikelis būna gimdoje, tuo mažiau jo lieka ir tuo prasčiau oda apsaugoma nuo vaisiaus vandenų poveikio. Odos prisitaikymas prie pasikeitusios aplinkos. Naujagimių oda lupasi dėl kelių priežasčių. Fiziologinis odos pleiskanojimas būdingas naujagimiams iki 2 sav. ir jis praeina savaime. Ribotos odos regeneracinės savybės vaisiui esant įsčiose. Gimdoje esantį vaisių supa amniono skystis. Jis puikiai apsaugo augantį vaisių, bet kartu ir nėra labai draugiškas odai. Štai dėl to maždaug nėštumo viduryje ant vaisiaus odos pradeda formuotis varškinis dangalas (verniksas). Tačiau šis dangalas taip pat riboja odos atsinaujinimo procesus. Po gimimo, kai gimdymo namų personalas nuo vaikelio nuvalo vaisiaus vandenų ir kraujo likučius, dažniausiai kartu pašalinamas ir verniksas.
Visiems naujagimiams per pirmąsias dvi gyvenimo savaites, kartais - jau 3-5 dieną, prasideda odos lupimosi fazė. Jei pleiskanoja vaikelio galvos oda, tai vadinamoji „lopšio kepurė“ (pleiskanų luobelė ant galvos). Naujagimio oda gali luptis ir tik šiek tiek, ir labai intensyviai, tačiau tai nebūna ženklas, kad jo oda yra sausa. Mažiau lupasi naujagimių, gimusių su storesniu varškinio dangalo (vernikso) sluoksniu, oda. Taip pat ir tų naujagimių, kurie iškart po gimdymo nebuvo visiškai švariai nuvalyti ar nuprausti, o vernikso likučiams leista susigerti į odą.
Kai kuriais atvejais naujagimio ar kūdikio odos sausumas ir lupimasis gali būti susijęs su odos liga - egzema, dar vadinama atopiniu dermatitu. Ši būklė pasireiškia sausais, paraudusiais, niežtinčiais odos plotais. Tiksli egzemos priežasties nėra žinoma, tačiau jos paūmėjimus dažnai sukelia įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, agresyvūs šampūnai, skalbikliai ar kiti odos priežiūros produktai. Jeigu kūdikis maitinamas sojos pagrindu pagamintu mišiniu, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti jį kitu.
Atopinis dermatitas (AD) - lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingas odos išsausėjimas, bėrimas ir varginantis niežulys, ypač ant veido ir galvos odos. Odai gyjant, galima pastebėti pleiskanojimą, lupimąsi: po šio proceso atkuriama nauja, sveika oda. Su šia liga susiduria net 20-25 % kūdikių ir vaikų, tad tėvams svarbu laiku ją pastebėti bei suteikti pagalbą savo mažyliams.
Kita retesnė, bet galima odos sausumo ir lupimosi priežastis - genetinė odos liga, vadinama ichtioze. Ši būklė sukelia itin sausą, žvynuotą ir dažnai niežtinčią odą. Gydytojas gali įtarti ichtiozę, remdamasis šeimos ligų istorija ir fizine apžiūra.
Ichtiozė - reta genetinė liga, kuriai būdingas intensyvus odos ragėjimas, išsausėjimas ir pleiskanojimas. Ji išsivysto paveldėjus baltymo filagrino defektą. Iš šio baltymo odos epidermio ląstelėse susidaro keratinas, todėl sutrikdomas viršutinio odos sluoksnio ląstelių ragėjimas bei vientisumas.
Žvynelinė (psoriazė). Tai lėtinė imuninės sistemos liga, labiausiai pažeidžianti odą, o jeigu atvejis yra sunkesnis - ir sąnarius. Liga susergama, kai paviršinės odos ląstelės pradeda ypač sparčiai daugintis, laiku nuo odos nepasišalina, prasideda uždegimas ir atsiranda bėrimų, padengtų pleiskanomis - žvyneliais.
Į gydytoją reikėtų kreiptis ir jeigu vyresnio nei 2 sav. amžiaus kūdikio oda vis dar smarkiai lupasi ar pleiskanoja, taip pat jei atsiranda paraudimai, stiprus sausumas ar uždegimas.
Nors odos lupimasis naujagimiams yra įprastas reiškinys, tėvai dažnai sunerimsta, jei oda pradeda trūkinėti ar tampa itin sausa tam tikrose vietose. Ilgos vonios gali pašalinti natūralius riebalus nuo naujagimio odos. Vietoje karšto vandens naudokite drungną vandenį, o prausimosi priemones rinkitės tik be kvapiklių ir be muilo. Jei kūdikio oda atrodo sausa, galite iki dviejų kartų per dieną, ypač po maudynių, patepti ją hipoallergišku drėkinamuoju kremu.
Pirmuosius mėnesius kūdikius patariama maudyti kasdien, vėliau - tris kartus per savaitę. Vandens temperatūra turėtų būti 32-37 laipsniai. Maudynėms rinkitės kuo natūralesnes priemones, kurių sudėtyje nėra parabenų (konservantų), dažiklių, kvapų, kurių dažnai būna kremuose ir kurie gali sukelti alergiją. Maudymui geriausia naudoti aliejų, kurį galima pilti į vandenį.

Jei jūsų kūdikio oda yra sausa, po vonios turėtumėte patepti drėkinamuoju kremu arba retkarčiais įpilti kūdikiams skirto aliejaus į vonią. Tai apima kasdienio naudojimo produktus (putojantį gelį, veido ir kūno drėkiklį, odos priežiūros aliejų ir kt.).
Sausai odai ypač tinka emolientai: jie mažina pleiskanojimą ir niežėjimą. Kremu tepkite praėjus 3-5 min. po maudynių. Kremas su cinku - greita pagalba sudirgusiai odai ir puiki profilaktinė priemonė. Cinkas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, ramina sudirgusią odą, padeda sušvelninti odos paraudimus, iššutimą.
Ypatingai švelniai kūdikių odelei prižiūrėti nepatartina naudoti kvepiančių, daug cheminių medžiagų turinčių produktų. Ją geriausia puoselėti natūraliais produktais iš gamtos. Svarbu, kad odelė būtų visada švari ir apsaugota nuo gausybės cheminių medžiagų, esančių naudojamose sintetinėse kūdikių odelės priežiūros priemonėse. Maudant naujagimius iš ties nereikia sintetinio muilo. Muilas gali suardyti natūralų odos apsauginį lipidinį sluoksnį ir pažeisti odą. Pilnai pakaks šilto vandens, šlakelio levandų ar ramunėlių hidroliato ir vonios kempinės, jei gydytojas leidžia esant nesugijusiai virkštelei. Virkštelės priežiūrai puikiausiai tiks nestiprus arbatmedžio aliejaus tirpalas (vienas lašelis aliejaus vienoje stiklinėje vandens).
Kelių savaičių amžiaus kūdikiams užtenka švelnios vonelės su paprastu vandeniu ir levandų ar ramunėlių hidrolatu. Taip pat, jei pageidaujate, vonelę galite praturtinti įmaišydami arbatinį šaukštelį šalto spaudimo augalinio aliejaus, pavyzdžiui, abrikosų kauliukų, vynuogių sėklų, arbūzo sėklų ar jojobos aliejaus. Šie natūralūs augaliniai aliejai ne tik apsaugos jūsų kūdikio odelę nuo išsausėjimo, bet ir pamaitins, praturtins būtinais vitaminais ir reikalingomis riebiosiomis rūgštimis.
Vėliau kūdikio prausimui naudokite švelnų prausiklį arba kastilijos muilą. Jei jūsų kūdikio galvos odelė šerpetoja ir yra jautri, patartina švelniai į ją įmasažuoti jojobos aliejų. Aliejus padės jai atsinaujinti. Plaukučius galite švelniai pašukuoti retomis kūdikių šukelėmis. Jei norite išplauti plaukus, naudokite lašelį (gabaliuką) natūralaus muilo ir švelniais masažiniais judesiais įtrinkite į drėgnus plaukus.
Keičiant kūdikio vystyklus ar sauskelnes, prausimui naudokite švelnų levandų aliejaus ir hidroliato tirpalą (vienas lašas į vieną puodelį vandens) ir kruopščiai nuvalykite odos raukšleles. Prieš vystydami kūdikį švarią kūdikio odelę patepkite plonu sluoksniu sviestmedžio aliejumi. Vietoj kūdikių pudros, galite pasigaminti savo: lygiomis dalimis sumaišykite avižų krakmolą ir kviečių krakmolą. Pudrą naudokite atsargiai, kad nesusiformuotų pudros dulkių debesys ir neįkvėptumėte jūs bei jūsų kūdikis. Pirmiausia atsargiai įberkite pasigamintą pudrą sau į delną, ir tik tada ant kūdikio odos.
Išorinę kūdikio ausį išvalysite suvilgę medvilninį tamponėlį į abrikosų kauliukų ar jojobos aliejų. Jeigu jūsų kūdikiui jau galima naudoti muilą, naudokite tik natūralų muilą. Sumaišykite vieną dalį muilo su keturiomis dalimis vandens ar levandų hidrolato ir naudokite jį suvilgytą švelniu frotiniu audiniu, atsargiai, kad nepatektų į akis. Švelnus natūralūs ar rankų darbo muilai yra geriausia priemonė jūsų vaiko odos higienai ir priežiūrai. Venkite pagundos pirkti itin kvepiančių, dažytų komercinių produktų, pagamintų iš neorganinių ar kitų sintetinių medžiagų. Vietoj odą dirginančių burbulinių vonių leiskite savo vaikams mėgautis maudynėmis vonioje su natūralia vonios druska.
Galite išbandyti įvairius natūralius augalinius aliejus ir kitus virtuvėje esančius naminius produktus, puoselėjančius jūsų vaiko odą. Pavyzdžiui, avižinės kruopos, medus, pienas, jogurtas, vaisiai, druska ir cukrus - visa tai yra puikiausios odos šveitimo ir drėkinimo priemonės. Detoksikaciniai moliai, antibakteriniai eteriniai aliejai ir dezinfekuojantys hidrolatai yra nepamainomos priemonės paauglystės laikotarpiu, esant odos problemoms - aknei ar itin riebiai odai.
Sausas patalpų oras gali dar labiau sausinti kūdikio odą. Laikant naujagimį pakankamai drėgnoje aplinkoje, galima sumažinti odos sausumą. Lauke pasirinkite, kad naujagimio oda būtų apsaugota nuo šalčio ir vėjo. Naujagimio oda yra itin jautri, todėl svarbu vengti stiprių cheminių medžiagų. Jei namuose oras labai sausas, vėsų garą skleidžiantis oro drėkintuvas gali padėti palaikyti tinkamą drėgmės lygį.
Pasirūpinkite tinkamu namų mikroklimatu. Drėgmės lygis naujagimio (kūdikio) kambaryje turėtų būti apie 50-60 %. Sausas patalpų oras siejamas ne tik su odos išsausėjimu, bet ir su gleivinių perdžiūvimu, didesne slogos ir alergijų išsivystymo rizika.
Nors šaltą dieną gali kilti pagunda labiau pašildyti namus, venkite to: „perkaitęs“ oras gali išsausinti kūdikio odą. Namuose palaikykite patogią, bet pakankamai vėsią temperatūrą, kad kūdikio oda galėtų kvėpuoti.

Renkantis higienos priemones - dėmesys kokybei ir ženklinimui. I. Girdvainienės teigimu, naujagimio odai būnant ore jam galima atlikti švelnų masažą, o jei mažylio oda sausa ir lupasi arba ją beria - reikėtų naudoti kūdikiams skirtą kūno aliejų. „Specialus kūno aliejukas turėtų būti be jokių pridėtinių produktų, o skaitydami etiketę įvertinkite, ar suprantate, kas joje parašyta - jei nesuprantate, tuomet dažniausiai nežinote ir ką naudojate. Taip pat atkreipkite dėmesį į ženklinimą, įsitikinkite, kad produktas yra skirtas būtent kūdikiams, patikrintas dermatologų. Aliejų reikėtų tepti „oro vonių“ metu - švelniai, tapšnojimo būdu įmasažuokite jį sukamaisiais judesiais. Jeigu aliejus tinka - odos būklė turėtų pagerėti maždaug per savaitę“, - tvirtina akušerė. Anot pašnekovės, jeigu oda rausta, nuo sauskelnių atsiranda iššutimai ir ji darosi šlapia - reikėtų naudoti ne aliejų, o specialų cinko tepalą, kurį irgi rekomenduojama naudoti po „oro vonių“ ar jų metu. Ji priduria, kad renkantis tepalą, lygiai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į priemonės kokybę, ženklinimą ir įsitikinti, ar jis skirtas kūdikiams.
Dėmesys skalbikliui. Gimus vaikučiui turime pasirūpinti ir jo rūbelių švara. Mažylio oda itin jautri, todėl rengiame pačiais švelniausiais drabužėliais iš merino vilnos ar šukuotinės medvilnės. Tai dar ne viskas - reikia pagalvoti apie skalbimo priemones. Pirmiausiai, jos turi būti saugios ir patikrintos dermatologų. Ir, žinoma, palikti švarą po skalbimo.
Skalbimo milteliai ir audinių kondicionieriai gali išsausinti ir sudirginti odą, jei juose yra stiprių cheminių ir kvapiųjų medžiagų. Net kai šalta ar sninga, UV spinduliai vis tiek gali pakenkti jūsų kūdikio odai.
Akušerė pratęsia, kad naujagimio maudynės - viena pagrindinių jo odą puoselėti padedančių priemonių. Jos teigimu, apskritai kūdikis yra prausiamas ne dėl jo higienos, o siekiant jį prie to pripratinti ir padėti jo odai. „Maudant vaikelį pirmą kartą nereikia naudoti jokių priemonių - losjonas, prausiklis, vaikiškas muilas ar šampūnas turėtų atsirasti tik vėliau. Labai svarbu, kad produktų pH būtų artimas kūdikio odos pH - tarp 5 ir 6,5, o pačios priemonės - skirtos naujagimiams“, - teigia I. Girdvainienė. Ji priduria, kad svarbu suprasti, jog šeima yra naujagimio aplinkos dalis, todėl pakeisti vertėtų ir artimųjų higienos įpročius: „Kasdien naujagimiu besirūpinantys tėveliai yra didžiulė jo kasdienybės dalis, tad kūdikio režimu turėtų gyventi visi namai. Mamai ir tėčiui derėtų rinktis bekvapes priemones, kad vaikui neprasidėtų alergija, nenaudoti chloro skalbinių balinimui, permąstyti skalbimo priemonių sudėtį. Net jei skalbsite kūdikio rūbelius ir patalynę su jam pritaikyta produkcija, tačiau savo rūbų - ne, jūsų apranga vis tiek liesis prie vaikelio odos ir gali ją sudirginti.“

Interneto vartotojo klausimas: ar turėčiau drėkinti savo kūdikio odą po vonios? Jei jūsų kūdikio oda yra sausa, po vonios turėtumėte patepti drėkinamuoju kremu arba retkarčiais įpilti kūdikiams skirto aliejaus į vonią.
Naujagimio odelei lupantis ir pleiskanojant dažniausiai specifinio gydymo neprireikia. Drėkinkite naujagimio odą. Pirmoji pagalba tokiu atveju - emolientai (medicininiai drėkinamieji kremai). Tiesa, kartais gali užtekti ir kūdikių drėkinamojo losjono ar aliejuko.
Parinkite tinkamas odos priežiūros priemones. Labai svarbu kūdikio odą apsaugoti nuo šalčio poveikio, odelę drėkinamosiomis priemonėmis tepti iškart po maudynių. Be to, ir jų metu naudokite tik drungną vandenį, itin minkštas kempinėles ar šluostes ar tiesiog apiprauskite vaikelį rankomis. Nelupinėkite, nešveiskite naujagimio odos. Pamačius atsilupusius odos plotelius, pirmoji kilusi mintis - padėti vaikeliui greičiau atsikratyti odos likučių, tačiau šiai pagundai atsispirkite. Senoji oda padeda formuotis naujajai, tad pašalinę ją anksčiau laiko galime tik pakenkti, o ne padėti. Taip pat negalima kūdikių odos šveisti kosmetiniais ar jokiais kitais šveitikliais.
Akušerė toliau teigia, kad lygiai taip pat svarbu yra atpažinti odos reakcijas, kurios savaime nepraeina. Anot jos, tokiais atvejais reikia imtis atitinkamų priemonių. „Ko gero visi tėvai sutinka prakaitinį bėrimą - jis dažniausiai išryškėja raudonų taškelių pavidalu ant vaikelio sprando, pilvuko ar žandų. Dažniausios to priežastys - naujagimių perkaitimas, aprengus juos per šiltai, kontaktas dažnai liečiantis. Šis bėrimas turėtų pranykti naujagimį išmaudžius vonelėje, panaudojus kūno priežiūros priemones ir atlikus „oro vonias“ - leidus vaikeliui pabūti be sauskelnių“, - teigia I. Girdvainienė. Ji priduria, kad „oro vonios“ yra pats paprasčiausias odos priežiūros elementas, kurio yra mokoma keičiant sauskelnes: „Visi gydytojai stengiasi akcentuoti, kad retkarčiais reikia leisti kūdikio odai pabūti ore. Nebijokite jo išrengti ir palikti ant vystymo stalo, patiesus vystymo paklotą.“

Prancūzų dermokosmetikos Noreva Xerodiane linijos priemonės tinka vaikams, kūdikiams ir naujagimiams nuo pat pirmų dienų. Be kvapiųjų medžiagų, be fenoksietanolio, be alergenų. Tai apima kasdienio naudojimo produktus (putojantį gelį, veido ir kūno drėkiklį, odos priežiūros aliejų ir kt.).
Nesusigundykite naudoti per daug ir pernelyg skirtingų kūdikių odos priežiūros priemonių. 1-2, ir kuo natūralesnių, nealergizuojančių, - visiškai pakanka. Nešveiskite odos, netrinkite, ji pernelyg jautri, geriausia - švelniai nuplaukite ir nusausinkite minkštu rankšluosčiu.
Suradę kūdikiui patinkančias priemones - prie jų ir likite. Galiausiai akušerė akcentuoja, kad suradus kūdikiams tinkančias odos priežiūros priemones, siekti permainų nereikėtų. „Atradus prekių liniją, nedirginančią naujagimio odos, rekomenduočiau prie jos ir pasilikti, o skalbiklius, muilą, aliejus ir tepalus įsigyti nemaišant prekės ženklų. Galima sakyti, kad kūdikiai yra konservatyvūs, todėl jeigu jiems kažkas patinka - nekeiskite to. Tuo pat metu, jeigu kažkas visgi atsitiktų kūdikio odai, žinotumėte, kokios priemonės tai lėmė“, - sako I. Girdvainienė.

tags: #naujagimio #odos #prieziura #lankstinukas