Šlapimo tyrimai nėštumo metu: reikalingas kiekis ir pasiruošimas

Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų.

Šlapimo tyrimai - paprastas ir greitas būdas įvertinti inkstų bei kitų organų veiklą, išsitirti dėl apsinuodijimo sunkiaisiais metalais, lytiškai plintančiomis ligomis ir kt. sveikatos sutrikimais. Šlapimo tyrimai yra atrankinis inkstų ligų ir šlapimo takų infekcijų tyrimas. Visų pirma jis padeda įvertinti, kaip funkcionuoja inkstai, šlapimo takai, šlaplė, lytiniai ir kiti organai. Tiriant šlapimą vertinama ne tik jo sudėtis, bet ir kvapas, spalva bei drumstumas.

Pasiruošimas šlapimo mėginio paėmimui

Planuojant surinkti šlapimo mėginį laboratoriniams tyrimams, rekomenduojama pasirūpinti vienkartiniu šlapimo indeliu. Šlapimas renkamas į specialų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Vienkartinio šlapimo indelio nereikia plauti ar paruošti kitu būdu. PASTABA: Nepriimtina šlapintis į butelius, stiklainius ir kitas tam neskirtas talpyklas. SVARBU: Šlapimas tyrimui turi būti surenkamas tik į tam skirtą vienkartinį plastikinį indelį. Šlapimas surinktas į kitą tarą (stiklainiukus, indelius nuo maisto produktų ir kt.) tyrimui yra netinkamas ir nebus priimamas.

Bendrieji reikalavimai prieš šlapimo tyrimą

• Kelias dienas (bent 10-12 val.) iki šlapimo surinkimo tyrimams rekomenduojama laikytis standartinės dietos, maitintis įprastu režimu, tačiau vengti aštraus, sūraus maisto ir produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą (pvz.: morkų, burokėlių ir pan.).
• Vartoti normalų skysčių kiekį, nerekomenduojama vartoti alkoholio.
• Prieš tyrimo surinkimą reikia vengti didelio fizinio krūvio, ilgalaikio nei įprastai stovėjimo. Dėl per didelio fizinio krūvio šlapime gali atsirasti baltymų ir ketoninių kūnų arba padidėti jų kiekis.
• 24 valandas iki šlapimo mėginio paėmimo rekomenduojama vengti lytinių santykių. Šlapimo tyrimas po lytinių santykių gali būti sudėtingas dėl šlapime esančios spermos. Didelis spermatozoidų kiekis neleidžia tinkamai mikroskopiškai įvertinti šlapimo nuosėdų.
• Nutraukti nebūtina, tačiau būtina informuoti laboratoriją, gydytojus apie visus vaistus ar maisto papildus, kuriuos vartojote šlapimo surinkimo metu. Prieš atliekant bendrąjį šlapimo tyrimą rekomenduojama nevartoti 1-2 d. vit. C preparatų.

Higienos reikalavimai ir šlapimo rinkimas moterims

• Vengti tirti šlapimą menstruacinio kraujavimo metu ir 2-3 dienas prieš ir po menstruacijų. Esant būtinybei, šias aplinkybes reikia dokumentuoti. Renkant šlapimo mėginius menstruacijų metu, šlapimas dažnai užteršiamas eritrocitais ir epiteliu, todėl neįmanoma gauti patikimų rezultatų. Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, o 2-3 dienos po jų. Tokiame šlapimo tyrime didelė tikimybė aptikti kraujo ląstelių - eritrocitų.
• Prieš pasišlapinant reikėtų kruopščiai apiplauti lytinius organus po tekančio vandens srove. Prieš pradedant rinkti šlapimą, reikia švariai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu. Apsiplauti išorinius lytinius organus, įskaitant ir šlaplės sritį, tekančio vandens srove, nenaudojant jokių dezinfekuojančių medžiagų.
• Reikia pasiruošti sterilų šlapimo indelį. Pradėjus šlapintis, leisti pirmai šlapimo porcijai (30-50 ml.) nutekėti į tualetą. Renkant šlapimą, stengtis nepriliesti indelio kraštų prie lytinių organų.

Kūdikiams ant lytinių organų priklijuojamas specialus maišelis - šlapimo rinktuvas, po to užsegamos sauskelnės.

Šlapimo rinkimo ypatumai pagal tyrimo tipą

Bendram ir biocheminiams tyrimams

• Bendram ir (ar) biocheminiams šlapimo tyrimams ėminys renkamas į specialų sterilų šlapimo surinkimo indelį, kurį galima įsigyti vaistinėje.
• Renkama rytinio šlapimo vidurinė porcija (maždaug apie 10 ml.).
• Tyrimui surinkite tik vidurinę šlapimo porciją, t.y. pirmajai šlapimo porcijai leisti tekėti į klozetą, surinkti vidurinės šlapimo porcijos apie 50-100 ml, o likusį šlapimą leisti tekėti į klozetą.
• Šlapimo tyrimui atlikti reikia apie 30-50 ml (minimalus kiekis - 10 ml).
• Nenutraukiant srovės, į sterilų indelį, surinkite 5-10 ml vidurinės šlapimo porcijos.
• Jeigu šlapimo pūslė tuščia, specialiai skysčių gerti nereikia.

Šlapimo pasėliui

• Prieš renkant šlapimą nesišlapinti 4-6 val. ir mažiausiai 48 val. nevartoti antimikrobinių preparatų.
• Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas. Prieš surenkant šlapimą būtina gerai apsiplauti išorinius lytinius organus švariu vandeniu (nenaudoti muilo ir kt. ploviklių).
• Į šlapimo indelį pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, paskui - į indelį (20-30 ml) ir užbaigti į tualetą.
• Indelis būtinai turi būti sterilus (celofaninėje pakuotėje (nusipirkti vaistinėje)).
• Atliekant šlapimo pasėlį, renkama 40-50 ml.

Lytiškai plintančių ligų sukėlėjams nustatyti (vyrams)

• Tyrimui reikalingas „pirminės porcijos“ rytinis šlapimas, t.y., rytą atsikėlus, neapsiplovus, pradedant nuo pirmųjų lašų į šlapimo indelį surinkti 20-30 ml šlapimo.
• Renkama antra dienos porcija, praėjus 3-4 val. po pirmojo šlapinimosi.
• Renkama rytinio šlapimo vidurinė porcija (maždaug apie 10 ml.).
• Renkama prabudus, t. y. šlapimas renkamas visą parą. Toliau renkamas visas šlapimas 24 valandų laikotarpyje. Prieš renkant, nesišlapinti 3-4 val. ir neapsiplauti išorinių lytinių organų.
• Pirma šlapimo porcija reikalinga lytiškai plintančių ligų sukėlėjams nustatyti. Atsikėlus ryte pirmą šlapimo porciją išpilti į tualetą. Renkant šlapimą, kuris skirtas lytiškai plintantiems sukėlėjams nustatyti, išorinių lytinių organų nusiplauti nereikia.

Paros šlapimo tyrimas

• Prieš pradedant rinkti paros šlapimą būtina ištuštinti šlapimo pūslę, t. y. nusišlapinti į klozetą. Po pirmojo nusišlapinimo fiksuojamas laikas ir nuo jo pradedamas rinkti šlapimas.
• PASTABA: Rekomenduojama paros šlapimą rinkti taip: ryte, pvz., 8 val., pacientas turi ištuštinti šlapimo pūslę, šis šlapimas išpilamas (nusišlapinama į klozetą) ir jo kiekis neskaičiuojamas. Po to šlapimas renkamas visą dieną ir naktį į vieną indą. Kitos dienos ryte 8 val.
• Surinkto paros šlapimo kiekį sumaišyti ir atpilti 50 ml į atskirą sterilų indelį, ant kurio užrašomi paciento vardas, pavardė, data, šlapimo rinkimo pradžia ir pabaiga (val.

Mikroalbumino/kreatinino tyrimui

Prieš surenkant šlapimą mikroalbumino/kreatinino tyrimui, rekomenduojama 8-12 val. nevalgyti.

Šlapimo mėginio pristatymas ir saugojimas

• Šlapime mikroorganizmai dauginasi itin greitai, todėl indelį su šlapimu rekomenduojame kuo skubiau pristatyti į procedūrų kabinetą.
• Į laboratoriją šlapimo mėginį reikėtų pristatyti per 1 val.
• Šlapimo ėminiai į laboratoriją pristatomi kambario temperatūroje (+15...+25) ⁰C per 2 val. nuo ėminio paėmimo.
• Tyrimui skirtas šlapimas saugomas ir transportuojamas (+2...+8) °C temperatūroje.
• Nesant galimybei šlapimo ėminio, skirto pasėlio tyrimui, pristatyti į laboratoriją tą pačią dieną, jis gali būti laikomas iki 48 val.
• Indelį sandariai uždaryti, laikyti šaltai ir kaip galima greičiau pristatyti į laboratoriją.
• Ant indelio užrašomas paciento vardas, pavardė, ėminio paėmimo laikas (val.). Ant indelio užrašykite savo vardą, pavardę, gimimo metus, ėminio surinkimo laiką.

Šlapimo tyrimo rezultatų interpretacija

Šlapimo tyrimas (BŠT) - rezultatą galima interpretuoti įvairiai. Nenormalus rezultatas reiškia padidėjusią sutrikimų, dėl kurių reikia papildomų tyrimų, tikimybę. Kuo didesnis medžiagų, tokių kaip gliukozė, baltymai, ar didelis raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis, tuo didesnė patologinių pokyčių tikimybė, todėl būtina atlikti papildomus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. PASTABA: patologiniai BŠT rezultatai nenurodo sutrikimo priežasties ar pakitimų pobūdžio, t. y. Normalūs BŠT rezultatai neatmeta ligos buvimo. Ankstyvoje ligos stadijoje padidėjęs tiriamųjų medžiagų kiekio išsiskyrimas gali likti nepastebėtas, nes medžiagos per inkstus pasišalina dienos eigoje nevienodai, o tai reiškia, kad vienkartiniame šlapimo mėginyje jų gali nebūti.

Tiriant šlapimą vertinama ne tik jo sudėtis, bet ir kvapas, spalva bei drumstumas.

Specifiniai šlapimo tyrimai nėštumo metu

Dažniausios nėštumo metu pasitaikančios komplikacijos - gestacinis (nėščiųjų) diabetas, preeklampsija, šlapimo takų infekcija ir šlapimo pūslės uždegimas. Visų minėtųjų ligų žymenys aptinkami šlapime. Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje.

Gliukozė šlapime

Nėštumo metu šlapime esantis nedidelis cukraus (gliukozės) kiekis - visiškai normalu. Tačiau jei kelis kartus iš eilės fiksuojamas padidėjęs cukraus lygis arba vieno tyrimo metu buvo nustatytas labai didelis cukraus kiekis kraujyje, tai gali reikšti, kad nėščioji serga gestaciniu diabetu. Siekiant tai išsiaiškinti, atliekamas gliukozės tyrimas.

Baltymai šlapime

Baltymų perteklius šlapime gali būti šlapimo takų infekcijos, inkstų pažeidimo ar kitų sutrikimų požymis. Jeigu šlapime fiksuojamas baltymų perteklius, o nėščiosios kraujospūdis yra aukštas, tai gali būti ir preeklampsijos požymis. Jeigu šlapimo mėginyje aptinkama baltymų, bet kraujospūdis normalus, galima įtarti šlapimo takų infekciją.

Ketonai šlapime

Ketonų (acetono, acetacto rūgšties, β-hidroksibutirato) organizme atsiranda skylant riebalams. Ketonų kiekis padidėja, kai negaunama pakankamai angliavandenių (įprasto energijos šaltinio). Jeigu nėščioji kenčia nuo stipraus pykinimo ar vėmimo arba nėštumo metu numetė nemažai svorio, skubiai atliekamas šlapimo tyrimas ir prioritetas skiriamas ištirti, ar šlapime nėra ketonų.

Besimptomė bakteriurija

Šlapimo tyrimas padeda diagnozuoti besimptomę bakteriuriją. Tai būklė, kai šlapime aptinkama bakterijų, tačiau nėščioji jaučiasi gerai ir neįtaria apie šią būklę. Dažniausiai besimptomė bakteriurija pasireiškia pirmąjį nėštumo trimestrą. Šią būklę sukelia E. coli bakterija. Jeigu bakteriurija laiku nenustatoma arba negydoma, ji gali sukelti infekcinį inkstų uždegimą (kuris dažnai gydomas ligoninėje) ar kitas ligas. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių.

Eritrocitai ir leukocitai šlapime

Tiriama, ar šlapimo mėginyje nėra eritrocitų ir leukocitų.

Šlapimo spalva ir dehidratacija

Tamsus, silpnos juodosios arbatos atspalvio šlapimas dažniausiai signalizuoja, kad nėščiajai gresia arba jau prasidėjo dehidratacija ir būtinai reikia gerti daugiau vandens. Dėl dehidratacijos, kaip ir dėl šlapimo takų infekcijos, gali grėsti priešlaikinis gimdymas.

Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu

Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Privalomieji tyrimai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Sveikatos priežiūros specialistų rekomenduojami tyrimai visoms nėščiosioms. Nėščiųjų tyrimai atliekami pirmo apsilankymo metu.

Kraujo tyrimai

• Kraujo grupė ir Rh antikūnų nustatymas: Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu. Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Tyrimas kartojamas 27-28 sav.
• Bendras kraujo tyrimas: Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
• Gliukozės tyrimai: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai. Glikemijos tyrimas padeda spręsti apie tai, koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpyje. Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. atliekamas pirmo apsilankymo metu.
• ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą.

Infekcijų tyrimai

• Sifilis (RPR ir TPHA tyrimai): Sifilis - gana lengvai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. Tyrimas atliekamas nėštumo pradžioje.
• ŽIV tyrimas: ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi. Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių.
• Hepatitas B: Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius: spermą, šlapimą, makšties išskyras. Šiai ligai diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.
• Raudonukė: Raudonukės infekcija nėščiosioms labai pavojinga. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav.
• Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii): Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą. Rekomenduojama laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
• Citomegalo viruso (CMV) infekcija: Eiga nėščiajai dažniausiai besimptomė. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas.
• Lytiškai plintančios ligos: Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu.
• B grupės streptokokas (BGS): Imamas makšties pasėlis iš makšties apatinio trečdalio ir išangės. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.

Genetiniai tyrimai

• PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
• Amniocentezė ir choriono gaurelių biopsija: Jei chromosomų patpologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną (choriono gaurelių).

Kiti tyrimai

• Ultragarsas ir vaisiaus judesiai: Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarso aparato doplerio arba kardiotokografo pagalba. Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės.
• Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: Normalaus nėštumo metu ALT, AST ir bilirubino koncentracija nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas.

tags: #kiek #nesciosios #tyrimui #reikia #slapimo

• Apšvietimas vaikų kambariui IKEA
• Išsami mezgimo eiga
• Automobilio priekinės sėdynės taisyklės vaikams
• Tilžės akto signataras
• Išsami informacija apie Bepanthen kremą žindymo laikotarpiu