Naujagimių kraujo spaudimas: ką svarbu žinoti tėvams?

Daugelis tėvų kraujo spaudimą sieja tik su suaugusiaisiais ir vyresniu amžiumi, tačiau vaikams jis taip pat yra svarbus rodiklis. Normalus kraujospūdis vaikystėje padeda įvertinti, ar širdies ir kraujagyslių sistema vystosi tinkamai. Nors spaudimo sutrikimai vaikystėje pasitaiko rečiau, vis daugiau gydytojų rekomenduoja reguliariai stebėti vaikų kraujospūdžio pokyčius - ypač tuomet, kai pastebimi simptomai, susiję su galvos skausmu, silpnumu, nuovargiu ar širdies plakimo pakitimais.

Kraujo spaudimas: bendra informacija

Kraujo spaudimas - tai vienas pagrindinių rodiklių, nuolat stebimų medicinoje. Jis apibūdina jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai cirkuliuoja per kūną. Kraujo spaudimas nėra vien tik skaičius - tai svarbi informacija apie širdies ir kraujagyslių sveikatą bei organizmo būklę. Per didelis arba per mažas kraujo spaudimas gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi, todėl svarbu žinoti, koks yra normalus kraujo spaudimas pagal amžių.

Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi ir organizmo funkcijos. Vaikų arterinis kraujo spaudimas (AKS) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų. Tam yra sudarytos specialios norminės lentelės, kur AKS vertinamas pagal amžių, ūgį ir lytį. Kraujospūdžio procentilių riba derinama su ūgio procentilėmis.

Normalus kraujospūdis skirtingais gyvenimo etapais

Vaikų kraujo spaudimas. Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Normaliu vaikų kraujospūdžiu laikomas spaudimas, telpantis į 10-90 procentilių ribas pagal amžių, ūgį ir lytį. Kūdikiai turi žemiausią kraujospūdį iš visų vaikų grupių. Šiame amžiuje svarbiausia yra ne skaičiai, o bendras vaiko elgesys. Pasak medikės, normalus kraujo spaudimas labai priklauso nuo kūdikio amžiaus:

• 0-3 mėnesių naujagimiui tai 74/51 mmHg;
• 3-5 mėnesių - 85/64 mmHg;
• 6-9 mėnesių - 88/63 mmHg;
• 9-12 mėnesių - 89/68 mmHg.

Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg. Paauglystėje, nuo maždaug 13 metų, kraujo spaudimas gali palaipsniui didėti dėl hormoninių pokyčių ir aktyvaus augimo.

Paauglių kraujo spaudimas. Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis. Tai priklauso nuo brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.

Suaugusiųjų kraujo spaudimas. Suaugusiesiems optimalus kraujo spaudimas yra laikomas 120/80 mmHg arba šiek tiek žemesnis. Visgi dėl skirtingo gyvenimo būdo ir genetikos daug žmonių susiduria su aukštesniu spaudimu (140/90 mmHg ar daugiau), kas laikoma hipertenzija. Hipertenzijos rizika dažnai didėja dėl streso, netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo trūkumo.

Vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas. Senstant, kraujo spaudimas linkęs didėti. Dėl arterijų sienelių standumo, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių kraujagyslių elastingumas mažėja, kas lemia padidėjusį spaudimą. Vyresniems žmonėms dažnai norma laikoma 130-140 mmHg sistoliniam ir 70-90 mmHg diastoliniam spaudimui, tačiau geriausia, kad spaudimas būtų kiek įmanoma artimas suaugusio žmogaus normoms, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Faktoriai, lemiantys kraujo spaudimo pokyčius su amžiumi

Kraujo spaudimą veikia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai, kurie skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir asmens gyvenimo būdo.

• Genetiniai veiksniai ir paveldimumas. Genetika išties yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių polinkį į aukštą ar žemą kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra žmonių su hipertenzija, yra didesnė tikimybė, kad spaudimas gali būti didesnis ir kitiems šeimos nariams.
• Gyvenimo būdas. Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir stresas taip pat yra nepaprastai svarbūs veiksniai, lemiantys kraujo spaudimą. Nesubalansuota mityba, per daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo. Fizinio aktyvumo stoka taip pat gali lemti padidėjusį spaudimą.
• Ligos. Kai kurios sveikatos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir hormonų disbalansas, dažnai sukelia kraujospūdžio pokyčius. Cukrinis diabetas gali pakenkti kraujagyslių sienelėms, o tai sukelia hipertenziją, o inkstų ligos dažnai tiesiogiai veikia spaudimą, nes inkstai atsakingi už skysčių pusiausvyrą organizme.

Aukštas ir žemas kraujo spaudimas vaikams

Per mažas spaudimas gali signalizuoti apie dehidrataciją, infekciją ar endokrininius pokyčius, o per didelis kraujo spaudimas - apie inkstų, širdies ar hormonų pusiausvyros sutrikimus. Kraujo spaudimo pokyčiai - tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs kraujo spaudimas - gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, todėl svarbu suprasti, ką reiškia šie rodikliai ir kokia jų įtaka organizmui.

Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)

Daugelį metų buvo manoma, kad hipertenzija būdinga tik suaugusiesiems. Tačiau šiandien žinoma, kad net ir vaikai gali turėti padidėjusį spaudimą. Hipertenzija apibūdinama kaip būklė, kai kraujo spaudimas nuolat viršija normos ribas, tai yra, sistolinis spaudimas dažniausiai viršija 140 mmHg, o diastolinis - 90 mmHg. Vaikams, kuriems buvo raidos sutrikimų intrauteriniu periodu, padidėjęs kraujo spaudimas diagnozuojamas dažniau (24 proc.), palyginti su tais vaikais, kuriems tokių vystymosi sutrikimų nebuvo (atitinkamai 16 proc.).

Vaikų arterinė hipertenzija, kaip ir suaugusiųjų, skirstoma į pirminę, kurios priežastys nėra aiškios ir kurią nulemia genetiniai veiksniai ir gausybė išorinių veiksnių, ir antinę - sukeltą tam tikrų organų ar sistemų ligų (inkstų ir kraujagyslių, širdies, endokrininių ligų ir kt.). Hipertenzija skirtingai pasireiškia skirtingo amžiaus vaikams: naujagimiams ir kūdikiams dažniausiai pastebimas sulėtėjęs psichomotorinis vystymasis, traukuliai, dirglumas, širdies nepakankamumui būdingi požymiai. Vyresniems vaikams hipertenzija sukelia panašius, kaip ir suaugusiesiems, simptomus: galvos skausmą, nuovargį, mirgėjimą akyse, kraujavimą iš nosies, sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją.

Be to, simptomai gali skirtis ir atsižvelgiant į tai, pirmine ar antrine hipertenzija serga vaikas. Pavyzdžiui, sergantiesiems pirmine hipertenzija dažniau nustatomas nutukimas, vargina galvos skausmai, nuovargis, tachikardija (padidėjęs širdies susitraukimų dažnis). Tačiau vaikai, kurių kraujo spaudimas aukštas, kenčia ne tik dėl sveikatos negalavimų. Jiems sunkiau sekasi mokytis, spręsti užduotis, juos vargina atminties sutrikimai, sudėtingiau planuoti nei sveikiems bendraamžiams. Tyrimų duomenimis, apie 10 proc. nutukusių vaikų serga hipertenzija. Nutukimas - svarbus hipertenzijos rizikos veiksnys, kuris aktualus ir vaikams, ir suaugusiems.

Rizikos veiksniai

Didesnė rizika sirgti arterine hipertenzija yra prieš laiką gimusiems arba labai mažo svorio vaikams, arba tiems, kuriems buvo perinatalinių komplikacijų. Taip pat didesnės rizikos sirgti grupei priskiriami vaikai, kuriems nustatomas augimo ir vystymosi sulėtėjimas, patyrusiems galvos ir pilvo traumų, taip pat tiems, kurių šeimoje yra sergančiųjų AH ar inkstų ligomis. Spaudimo anomalijos vaikams gali vystytis ir dėl arterinį kraujospūdį didinančių vaistų vartojimo, sergant pielonefritu, miego apnėja, valgantiems daug ir sūraus maisto, nutukusiems. Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos tikslais kiekvienam rizikos grupei nepriklausančiam vaikui bent 1 kartą iki 3 metų amžiaus turi būti pamatuotas arterinis kraujospūdis.

Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija)

Hipotenzija yra būklė, kai kraujo spaudimas yra žemesnis nei įprasta - sistolinis spaudimas mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis - žemesnis nei 60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra natūralus ir nesukelia problemų, jis gali tapti pavojingu, jei kraujas nepakankamai aprūpina smegenis ir kitus organus deguonimi. Labai žemas spaudimas gali atsirasti dėl infekcijų, skysčių trūkumo, netoleruojamų vaistų ar staigių hormoninių pokyčių. Dėl to žmogus gali jausti galvos svaigimą, nuovargį.

Kraujospūdžio matavimas vaikams

Norint tiksliai interpretuoti vaiko spaudimo rodiklius, būtina užtikrinti teisingą matavimo procesą. Vaikams, ypač kūdikiams, labai sunku pamatuoti AKS. Iš vienos pusės, dėl to, kad trūksta tinkamos aparatūros. Mat norint, kad įvairaus amžiaus vaikams kraujospūdis būtų pamatuotas tinkamai, reikia turėti aparatą bent su penkiomis įvairaus dydžio manžetėmis, nes manžetė turi apimti 2/3 žasto.

„Kitas dalykas, kad pamatuoti kraujospūdį kūdikiui ar mažam vaikui yra sunku fiziškai. Viena, mažas vaikas judrus. Kita, kad į tokį rankos užspaudimą jis reaguoja kaip į agresiją, ima verkti, priešintis. Dėl to jį tiesiog sunku išlaikyti, o ir girdimumas būna silpnesnis“, - pasakoja kardiologė. Taigi tiksliai vaiko AKS galima išmatuoti naudojant 2/3 žasto ilgo apimančią manžetę, kai vaiko kūno ir aplinkos temperatūra yra normali ir nekintama, vaikas nurimęs. Diagnozuoti per didelio ar per mažo kraujo spaudimo ligą galima tik įvertinus 3 matavimus atliktus iš eiles su 12 val. pertrauka ar atlikus ilgalaikę vaiko kraujospūdžio stebėseną specialiu aparatu.

Vaikų arterinis kraujo spaudimas vertinamas kitaip nei suaugusiųjų. Tam tikslui sukurtos specialios vaikų kraujospūdžio norminės lentelės, pagal kurias spaudimas vertinamas atsižvelgiant į amžių, ūgį ir lytį. Vaikų spaudimas vertinamas procentilėmis. Šešerių metų amžiaus mergaičių ir berniukų normalus kraujo spaudimas yra maždaug vienodas, 6-15 m. amžiaus vaikų grupėje kiek didesnis būna mergaičių normalus kraujospūdis, o vyresnių kaip 16 m. - berniukų. Jei vaiko kraujo spaudimas didesnis nei 90 procentilės, jis laikomas padidėjusiu, jei mažesnis nei 10 - sumažėjusiu.

Labai svarbu žinoti, kad vaikų spaudimo svyravimų negalima vertinti pagal panašius, bet galbūt šiek tiek mažesnius nei suaugusiųjų kriterijus. Tai reiškia, kad suaugusiesiems kraujo spaudimo padidėjimas 10 mmHg virš normos dažnai rimtų pasekmių nesukelia, užtat vaikui ar kūdikiui toks spaudimo pokytis gali reikšti labai rimtą ligą. „Pvz., 3 m. vaikui sistolinio spaudimo padidėjimas 10 mmHg nuo 90 procentilės ribos (kas laikoma normaliu spaudimu) gali prilygti sunkiai arterinei hipertenzijai“, - aiškina dr. O. Kinčinienė. „Vis dėlto svarbu žinoti, kad net ir 10 mmHg kraujospūdžio pakitimas kūdikiui, kitaip nei suaugusiam žmogui, gali reikšti labai rimtą ligą. Pakitęs kraujospūdis gali būti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų ženklu, kurias laiku atpažinus galima kuo anksčiau imtis gydymo ir užauginti sveiką ir laimingą vaiką.

Kūdikiais yra vadinami vaikai nuo 29 gyvenimo dienos iki 1 metų. Tokio amžiaus vaikų imuninė sistema tik formuojasi, jie yra itin jautrūs išorės dirgikliams, būtent šiuo laiku gali pasireikšti ir įgimti sveikatos sutrikimai, tad itin svarbu akylai sekti naujagimio sveikatą. Vienas rodiklių, kuris atskleidžia net menkiausius neįprastus procesus vaiko organizme - kūno temperatūra. Svarbu suprasti, kad liga kūdikiui ir liga suaugusiajam - du skirtingi dalykai. „Kad ir kokie technologiškai pažangūs yra šiandieniniai elektroniniai termometrai, matuojant temperatūrą kūdikiui vertėtų laikytis tam tikrų taisyklių. Prieš matuojant temperatūrą mažylis turi pabūti ramioje būsenoje, neturėtų būti nei sušalęs, nei sušilęs ar valgęs, gėręs karštesnį ar šaltesnį maistą, gėrimą. „Dar vienas kūno rodiklis, kuris kaip suaugusiesiems, taip ir vaikams gali padėti atpažinti sunkias ligas, yra kraujospūdis. Paprastai jei vaikas neturi rimtų sveikatos sutrikimų ir nepriklauso rizikos grupei, pavyzdžiui, nėra neišnešiotas, neidentifikuotas sulėtėjęs psichomotorinis vystymasis, jam kraujospūdis turėtų būti pamatuotas bent vieną kartą iki trejų metų.

Kraujospūdžio matuokliai: kokie jie būna ir kaip išsirinkti geriausią?

Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.

Kraujospūdžio matuoklių tipai

• Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai. Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Mechaninį spaudimo matuoklį sudaro manometras (slėgio rodiklis), rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių. Mechaniniai matuokliai laikomi patikimais ir ilgalaikiais, tačiau jei spaudimą reikia matuoti kasdien, toks matuoklis gali būti nepatogus.
• Automatiniai matuokliai. Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Paprastai jie turi didelį ekraną, kuriame rodoma informacija, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų - matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu:
  • Žasto matuokliai. Šie matuokliai matuoja kraujo spaudimą uždedant manžetę ant žasto. Jie yra laikomi tikslesniais nei riešo matuokliai ir dažnai rekomenduojami žmonėms, kurie turi problemų su kraujospūdžiu ir turi dažnai matuoti spaudimą.
  • Riešo matuokliai. Šie prietaisai kompaktiški, lengvi ir patogūs nešiotis, todėl jie ypač tinka tiems, kurie nori turėti matuoklį kelionėse arba su savimi kasdien. Visgi riešo matuokliai laikomi mažiau tiksliais. Todėl jie labiau tinka jauniems bei sveikatos problemų neturintiems žmonėms, kuriems reikia tik retkarčiais patikrinti kraujo spaudimą.
• Pusiau automatiniai matuokliai. Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane. Jie yra patogesni už mechaninius, tačiau reikalauja daugiau veiksmų nei pilnai automatiniai modeliai.

Kaip išsirinkti geriausią kraujospūdžio matuoklį?

Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių:

• Naudojimo dažnumas ir tikslumas. Jei kraujospūdį reikia matuoti dažnai, pavyzdžiui, kasdien, geriausia rinktis žasto automatinį matuoklį dėl jo tikslumo ir patogumo. O jei prietaisas jums reikalingas tik kartkartėmis spaudimui patikrinti, gali pakakti ir riešo matuoklio.
• Matavimo istorijos saugojimo galimybė. Kai kurie automatiniai matuokliai turi atminties funkciją, leidžiančią išsaugoti kelių matavimų rezultatus. Tai naudinga žmonėms, kuriems reikia sekti spaudimo pokyčius tam tikrą laiką ir pateikti informaciją gydytojui.
• Ekrano dydis ir duomenų aiškumas. Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama rinktis matuoklius su didesniu ekranu ir aiškiais skaičiais, kad būtų lengviau perskaityti rodmenis. Kai kurie matuokliai taip pat turi spalvotus indikatorius, rodančius, ar spaudimas yra normos ribose.
• Papildomos funkcijos. Kai kurie matuokliai turi papildomas funkcijas, pavyzdžiui, aritmijos indikatorių, kuris praneša apie širdies ritmo sutrikimus. Tokie modeliai gali būti naudingi žmonėms, kurie serga širdies ligomis ir jiems svarbu sekti ne tik kraujospūdį, bet ir pulsą.
• Kaina ir patikimumas. Renkantis matuoklį svarbu atkreipti dėmesį į kainos ir kokybės santykį. Nors mechaniniai matuokliai yra pigesni, o taip pat patikimi ir ilgaamžiai, jie gali būti nepatogūs pastoviam naudojimui. Tuo tarpu automatiniai matuokliai yra patogūs, tačiau gali kainuoti daugiau.

Kada kreiptis į gydytoją dėl naujagimio kraujo spaudimo?

Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.

Kai kurių žmonių kraujo spaudimo pokyčiai yra besimptomiai, tačiau kai kurios būklės - ypač stipri hipertenzija ar hipotenzija - gali sukelti pastebimus simptomus. Kreiptis į gydytoją patariama, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas (ypač pakaušyje), svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, nes tai gali rodyti padidėjusį kraujo spaudimą. O žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros.

„Nustačius ar įtarus tiek padidėjusį, tiek sumažėjusį kraujospūdį vaikui, visų pirma būtina kreiptis į pirmosios grandies gydytoją, jis, įtarimui pasitvirtinus, nusiųs vaiką pas specialistą. Patiems „gydytis“ kategoriškai nerekomenduojama. Jei šeimos gydytojas nenustato kraujo spaudimo nukrypimo, o tėvams atrodo, kad vaiko kraujospūdis linkęs per stipriai didėti ar mažėti, derėtų atsiminti, kad kraujo spaudimą galima pradėti reguliuoti nemedikamentinėmis priemonėmis“, - pabrėžia dr. O.Kinčinienė.

tags: #naujagimio #kraujo #spaudimas

• Pavasarinių kepuryčių pasirinkimas
• „Kūlverstuko“ kontaktai
• Kaip muzikos pamokos formuoja vaiko asmenybę?
• Nuomonės ir rizikos gimdant namuose
• Valstybės pagalba daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje