Muzikos Terapija Vaikams: Garsų Galia Raidos Skatinimui ir Emocijų Valdymui
Muzika gydo visomis prasmėmis: padeda užsimiršti, atrasti įkvėpimą, kai norisi, bet pačiam neišeina, nubraukti ašarą ir atvirkščiai - šiek tiek supykdyti kaimynus ir suorganizuoti geriausią draugų vakarėlį ar muzikos festivalį. Tačiau garsų pasaulis ne visiems suvokiamas vienodai. Muzikos terapija yra tyrimais pagrįsta mokslo šaka, kurios užsiėmimuose kuriant žaismingą, priimančią ir kliento poreikius atspindinčią aplinką, siekiama nemuzikinių tikslų.
Kas yra muzikos terapija?
Muzikos terapija tai meno terapijos rūšis, kurios metu pasitelkiant muziką (grojimą instrumentais, dainavimą, muzikos klausymą), gerinami asmens fiziniai, kognityviniai, emociniai ir socialiniai poreikiai. Muzikos terapeuto organizuojamos muzikinės veiksenos: improvizacija kuriant, dainuojant, grojant įvairiais muzikos instrumentais, ar tiesiog judant su/pagal muziką, veda psichosocialinių, emocinių, kognityvinių tikslų ir pokyčių link.
Muzikos terapija yra visiškai saugi, medicinoje moksliškai bei praktiškai pagrįsta ir pasauly plačiai rekomenduojama ir taikoma terapijos forma, kurioje muzika veikia kaip tarpininkas tarp kliento ir terapeuto. Muzikos veiksmingumas ir naudojamas gydymo tikslais yra įrodytas klinikinių tyrimų. Muzika padeda ne tik geriau jaustis, bet ir sveikti - malšina skausmą, stimuliuoja kvėpavimą ir kraujotaką.
Naudojami įvairūs muzikos elementai - melodija, harmonija, metras, aukštis, trukmė, tembras, forma, faktūra, įvairios dermės ir instrumentai. Šių elementų dėka muzikos terapija yra individualizuota ir pritaikyta kiekvieno žmogaus poreikiams ir galimybėms. Muzika gali reguliuoti stresą ir emocinį atsaką per galvos smegenų refleksines sritis, kurias veikia raminančios muzikinės kompozicijos, lėtas tempas ir paprasti pasikartojantys ritmai, kurie keičia fiziologinius atsakus, mažindami širdies susitraukimo dažnį ir arterinį kraujo spaudimą.
Muzikos terapija vaikams: nauda ir taikymas
Muzika - universali kalba, padedanti atverti tai, ką galbūt sunku pastebėti, suvokti. Muzikos terapijos proceso esmė atpažinti žmogaus poreikius, jo individualumą, unikalumą bei naudojantis žmogaus resursais stiprinti pasitikėjimą savimi. Pirmaisiais gyvenimo metais muzikinis vaikų ugdymas ypatingai efektyviai įtakoja jų raidą, nes būtent šiuo laikotarpiu formuojasi vaiko gebėjimų ir galimybių pagrindas, kuris lydės visą gyvenimą.
Vaikai mėgsta leisti laiką žaidžiant, judant, kūrybiškai išreiškiant save ir grojant muziką. Jiems svarbios teigiamos emocijos ir džiaugsmingos patirtys, nepaisant esamų kliūčių. Muzika leidžia jiems pajusti sėkmės jausmą bei dalintis muzikavimo malonumu, nepaisant galimų sunkumų. Muzika yra kaip universali kalba, jungianti žmones ir peržengianti visus barjerus, nereikalaujanti žodžių, tačiau kurianti betarpę bendravimą. Ji skatina vaikus veikti bei pasitelkti kūrybiškumą.
Muzika vaikams yra natūrali, savyje turinti terapinį poveikį, atpalaiduojanti ir skatinanti teigiamą veiklą. Todėl muzikinėje terapijoje sukuriamas džiugus, saugi žaidybinė muzikinė aplinka, kurioje siekiama ne tik muzikinių, bet ir terapinių tikslų. Svarbu, kad vaikus motyvuotų įvairios muzikinės veiklos, kurias galima būtų pritaikyti kiekvienam vaikui. Muzikinėje terapijoje skiriama ypatinga dėmesio vaikų individualiems poreikiams, skatinamas jų kūrybiškumas ir priimama kiekviena vaiko išraiška, suteikiant jai muzikinę formą.
Muzikos terapijos užsiėmimuose ypatingas dėmesys skiriamas saugiam ryšiui tarp muzikos terapeuto ir vaiko, skatinant deramą sąveiką bei teigiamą dabarties patyrimą. Šis ryšys aktyvuojamas per malonias muzikines veiklas, kurios padeda įgyvendinti terapinius tikslus. Muzikinė veikla, kaip kompleksiškas stimuliatorius, gali tenkinti keletą terapinių poreikių vienu metu.
Kam skirta muzikos terapija?
Šie užsiėmimai skirti:
- Vaikams, kurie turi specifinių mokymosi sutrikimų;
- Vaikams, kurie turi elgesio ir emocijų problemų;
- Vaikams, kurie nori išbandyti save muzikos terapijoje, siekiant geriau pažinti ir lavinti save.
Muzikos terapijos vertė
- Muzikos terapijos metu kuriama priimanti, palaikanti aplinka, padedanti atsiskleisti, priimti bei suprasti save ir kitus.
- Gerina psichosocialinius, emocinius ir kognityvinius gebėjimus.
- Muzikos terapijos užsiėmimuose smagu, ir visi nauji įgūdžiai įgyjami per muziką, tarsi nepastebint, žaidžiant, muzikuojant - taigi tai puikus būdas mokytis nesimokant.
- Gerėja garsinės informacijos apdorojimas.
- Stiprėja tolerancija kitaip mąstantiems ar besielgiantiems, didėja kitų priėmimas.
- Gerėja emociniai ir psichosocialiniai gebėjimai.
- Skatinama saviraiška ir grupinis darbas.
- Stiprėja pasitikėjimas savimi - pozityvesnis savęs vaizdas.
TOMATIS® metodas: klausymosi terapijos principai
Praėjusiame šimtmetyje prancūzų nosies ir ausų ligų (LOR) gydytoją Alfred Tomatis domino skirtumas tarp klausos ir klausymosi. Klausa yra pasyvus procesas, kurio metu ausis suvokia garsą, ir nors jį išgirstame, galime apie tą garsą net sąmoningai nesusimąstyti. A. Tomatis manė, kad žmonės girdėdami garsus nebūtinai turi gebėjimą jų klausytis dėl netinkamai dirbančių vidurinės ausies raumenų.
TOMATIS® metodas yra specializuota muzikos klausymosi terapija, kuri naudoja specialiai suprojektuotą įrangą ir filtruotą Mocarto muziką bei grigališkuosius choralus. Sklisdamas garsas tiesiogiai stimuliuoja smegenis per ausies kanalą, o ausinėse dėl įmontuotos plokštelės garso vibracija sklinda ir kaukolės kaulais. Filtruotos muzikos dažniai, garsumas ir intensyvumas daro šią terapiją išskirtine.
Įprastai TOMATIS® ciklas trunka 80 min. per dieną, 14 dienų iš eilės. Vieną programą sudaro bent jau 3-4 ciklai, o tokios programos tikslas - paskatinti individualų progresą kuo greičiau. TOMATIS® metodas gyvuoja jau daugiau nei 60 metų. Per tą laiką buvo nuolat tobulinamas ir šiandien šiuolaikiška įranga galima džiaugtis savo namuose. TOMATIS® programa ir jos trukmė priklauso nuo individualaus atvejo sudėtingumo bei amžiaus.
TOMATIS DEVELOPPEMENT S.A. pabrėžia, kad TOMATIS® metodas yra edukacinė programa, kuri nėra medicininio pobūdžio, taip pat tai nėra medicinos diagnostikos būdas. Tačiau jis puikiai dera su kitomis vaiko veiklomis ir užsiėmimais, ypač paskatina vaiko progresą logopedo užsiėmimuose. Specialistas teikia konsultacijas tėvams ir veda užsiėmimus vaikams, kurių metu ne tik klausomasi specialiai suprogramuotos Mocarto muzikos, tačiau ir naudojamas aktyvus darbas pasitelkiant mikrofoną: smegenų stimuliavimas vyksta vaikui papildomai naudojant savo balsą - galima skaityti, dainuoti, atkartoti frazes ar garsus. Taip pat specialiu aparatu - audiometru - tikrinama klausa bei gebėjimas diferencijuoti skirtingų dažnių garsus.
Tyrimų rezultatai ir tėvų atsiliepimai
Dr. L. Sacarin pirmoji atliko tyrimą apie TOMATIS® poveikį ankstyvame vaikų, turinčių dėmesio sutrikimų, amžiuje. Tyrimo metu buvo lyginamos dvi grupės: pirmoji grupė naudojo TOMATIS® įrangą, antroji - ne. Statistinė analizė atskleidė reikšmingus TOMATIS® grupės vaikų smegenų elektrofiziologijos pokyčius jau po pirmojo programos ciklo. Taip pat atsirado reikšmingi pažintinių gebėjimų ir elgesio pokyčiai: dėmesingumas, fonologinis ir apdorojimo greitis.
Jau minėta dr. L. Sacarin kartu su kolega Amadeus Hartwig atliko dar vieną tyrimą, kuriame dalyvavo 6-10 m. vaikai, turintys sensorinių-motorikos raidos sutrikimų. Buvo pastebėta, kad vaikai, kurie susiduria su garsų apdorojimo iššūkiais, ne tik patiria sunkumus besimokydami, bet dažnai turi ir regėjimo apdorojimo problemų, todėl tyrėjai nurodo, kad galimas klausos ir regos informacijos apdorojimo reikšmingas ryšys. Neseniai italė dr. Chiara Piccinini atliko tyrimą apie spengimą ausyse, kurio metu TOMATIS® metodas buvo efektyvus palengvinant nepakeliamą spengimą ir sumažinant nerimo lygį kasdieniame žmonių gyvenime. Mokslininkė nurodo, kad TOMATIS® metodą vertėtų laikyti kur kas daugiau nei garsų terapija, nes jis turi daugialypį poveikį, pavyzdžiui, emocijoms.
Laura - dešimtmečio Adomo mama - taip pat prisipažįsta, kad išgirdusi apie tokį metodą iš pradžių buvo nusiteikusi skeptiškai: „Aš visada buvau skeptikė tokių dalykų, nes kas yra neapčiuopiama, dažniausiai ir nesuprantama, bet kai vaikas turi problemų - bandai viską. Iš pradžių specialistė minėjo, kad po pirmojo bandymo nebūtinai pokyčiai bus pastebimi, bet mūsų atveju iš karto atsirado kardinalūs pokyčiai: pasikeitė ne tik kalbos suvokimas, pagerėjo apetitas. Beje, tuomet Adomui buvo 4 metai, ir turėjome problemą, kad kasnakt jis šlapindavosi į lovytę.“ Šiandien jau šešeri metai, kaip TOMATIS® yra pagrindinis šeimos įrankis skirtingoms problemoms spręsti.
Aštuonmečio Domo mama Jurga dalijasi savo patirtimi: „Mums šį metodą rekomendavo išbandyti Raidos centro logopedė. Tuomet mano sūnus buvo nekalbantis trimetis. Po antrojo TOMATIS® ciklo akivaizdžiai pagerėjo vaiko kalbos suvokimas. Buvo toks jausmas, tarsi vaikui kas būtų kokį raištį nuo akių nuėmęs: vaikas ėmė rodyti į gyvūnus, žmones, kambario daiktus norėdamas, kad įvardinčiau jų pavadinimus. Tuomet ėmė duoti vaisių ir logopedo darbas - sūnus ėmė tarti pirmuosius skiemenis. Vėliau kartojome TOMATIS®, tuomet kalbos raida dar paspartėjo, ėmė iškart kartoti tokius sudėtingus žodžius kaip registratūra, na, o penkerių pats išmoko skaityti.“
„Po paskutinio kurso, skirto emocijoms valdyti, yra labai dideli pokyčiai: baigėsi vaiko „isterijos“, mušimasis, agresija, pasidarė žymiai meilesnis, nuovokesnis ir daug geriau valdantis emocijas.“ Specialistai pataria: „Rekomenduoju ne šiaip imti ir paklausyti, o daryti įprastas veiklas su vaiku, jį lavinti tam tikra kryptimi ir tuo pačiu klausyti. TOMATIS® padeda stimuliuoti smegenis. Mano nuomone, nėra teisinga tikėtis pokyčių, jei po tos stimuliacijos nėra užsiimama su vaiku ir tikimasi, kad savaime pagerės. Kadangi smegenys yra suaktyvintos, reikia tai išnaudoti: mokyti vaiką skaityti, kitų kryptingų įgūdžių. Dažniausiai ši kombinacija pasiteisina - vaikas yra „imlesnis“ mokymuisi ir informacijai.“
Individuali ir grupinė muzikos terapija vaikams
Muzikos terapijos sesijos yra pritaikytos konkrečiam asmeniui, šeimai ar grupėms. Individuali muzikos terapija yra veiksminga priemonė siekiant pagerinti vaikų emocinį ir socialinį vystymąsi bei lavinti esminius gyvenimo įgūdžius. Bene didžiausią dėmesį skiriant vaiko stiprybėms, kuriama palanki terpė suteikti sėkmės patyrimą.
Individualios muzikos terapijos nauda
- Emocinė išraiška: Muzika suteikia vaikams galimybę išreikšti intensyvias emocijas. Tai tampa drobe, kurioje jausmai, piešiami garsu, išgyvenami, sumažinama įtampa ir paleidžiami.
- Bendravimas: Vaikams, turintiems komunikacijos, verbalinės išraiškos sunkumų, muzika tampa tiltu, padedančiu užmegzti ryšį su terapeutu. Melodijomis ir ritmais vaikai komunikuoja savo poreikius, įgyvendina muzikines idėjas, patenkina bendravimo poreikį.
- Kognityvinis vystymasis: Muzika skatina įvairias pažinimo funkcijas, tokias kaip atmintis, dėmesys ir problemų sprendimas.
- Savireguliacija: Vaikams, susiduriantiems su elgesio iššūkiais, gali būti naudingas muzikos terapijos raminantis ir savireguliuojantis poveikis. Mokymasis valdyti muzikinius elementus padeda sustiprinti savo emocijų ir veiksmų kontrolę.
- Pasitikėjimas savimi: Muzikinių kūrinių atlikimas, dėmesys stipriosioms žmogaus savybėmis, galimybių ieškojimas didina pasitikėjimą savimi. Įgydami naujus įgūdžius, vaikai suvokia savo potencialą mokytis ir pasiekti, ugdo teigiamą savęs vertinimą.
- Prisitaikymas: Terapeutas pritaiko užsiėmimus pagal vaiko pomėgius, gebėjimus ir poreikius. Šis pritaikymas užtikrina, kad terapija išliktų patraukli ir aktuali, maksimaliai padidindama terapinį poveikį.
Grupinės muzikos terapijos nauda
Grupinė muzikos terapija vaikams peržengia įprastų ugdymo ir vaiko lavinimo metodų ribas. Sujungiant muzikos galią su bendraamžių sąveikos dinamika, muzikos terapija gali suteikti galimybę emociniam tyrinėjimui, socialiniam vystymuisi ir asmeniniam įgalinimui.
- Socialinė sąveika: Įsitraukimas į grupinę muzikinę veiklą skatina socialinę sąveiką ir komandinį darbą. Palaikančioje aplinkoje vaikai mokosi bendrauti, bendradarbiauti, dalintis savo kūrybinėmis idėjomis.
- Empatija ir užuojauta: Atliekant muzikinius pratimus, kuriuose reikia išgirsti, išklausyti ir reaguoti-atsakyti į kito komandos nario veiksmus, vaikai ugdo didesnį empatijos ir atjautos jausmą, kurį terapijoje įgijęs vaikas perkelia ir į asmeninį gyvenimą.
- Emocijų pažinimas: Grupinė muzikos terapija suteikia galimybę saugioje erdvėje, dalyvaujant muzikos terapeutui, tyrinėti ir valdyti savo emocijas. Mokomasi atpažinti ir tinkamai išreikšti savo jausmus.
- Pasitikėjimo savimi stiprinimas: Bendradarbiavimas su bendraamžiais ir sėkmingas dalyvavimas grupės veikloje padeda sustiprinti vaiko pasitikėjimą savimi ir bendraamžiais. Dalijimasis muzikine kūryba su kitais skatina tikėjimą savo jėgomis.
- Bendraamžių parama: Vaikus dažnai paguodžia žinojimas, kad iškilus sunkumams jie yra ne vieni. Grupinė terapija suteikia erdvę, kurioje dalyviai gali dalytis patirtimi, padrąsinti ir mokytis vieni iš kitų.
- Saugi aplinka: Norint maksimaliai padidinti grupinės muzikos terapijos veiksmingumą, itin svarbi ugdanti ir įtraukianti atmosfera.
Kaip vyksta muzikos terapijos sesijos?
Muzikos terapeutai specializuojasi dirbti su konkrečiais klientų poreikiais. Muzikos terapijos sesijos yra pritaikytos konkrečiam asmeniui, šeimai ar grupėms. Pirmojo susitikimo metu nustatomi kliento poreikiai ir tikslai, taip pat aptariamos galimybės siekti šių tikslų. Klientas gali susipažinti su terapeutu, išbandyti metodus, o terapeutas vertina, ar jis gali padėti. Tada terapeutas pasiūlo sesijų planą per kelis mėnesius ar net metus į priekį. Po nustatyto laiko įvertinama, ar pasiekti tikslai. Jei dar yra problemų, gali būti siūloma pratęsti terapiją arba kreiptis į kitą specialistą.
Muzikos terapijos sesijos gali vykti įvairiose institucijose, tokiuose kaip mokyklos, ligoninės ir senelių namai, taip pat specializuoti muzikos terapijos centrai. Viena sesija trunka apie valandą, ir visuomet užtikrinamas paslaptis. Užsiėmimų kiekis: 10 individualių muzikos terapijos užsiėmimų. Minimalus kiekis 5 užsiėmimai.
Muzikos terapija dažniausiai apima pokalbius ir įvairias muzikines veiklas. Europoje daugiausia naudojami aktyvios muzikos terapijos metodai, kuriuose klientas groja įvairiais instrumentais, dainuoja ir kuria muziką. Amerikoje populiarus yra receptyvusis metodas, vadinamas GIM (angl. Guided Imagery in Music), kuriuo klientas ne groja patiems, bet klausosi muzikos. GIM terapijoje klientas, būdamas gilios atsipalaidavimo būsenoje, kalbasi su terapeutu apie muzikos sukeliamus vaizdinius ir jausmus, siekdamas suprasti savo sunkumus ir rasti būdų juos įveikti.
Muzikos terapijai reikalingi instrumentai gali skirtis priklausomai nuo terapijos tipo, klientų poreikių ir terapeuto metodų. Vis dėlto, yra keletas instrumentų, kurie dažnai naudojami dėl jų lankstumo, galimybės pritaikyti prie įvairių scenarijų ir prieigos prie įvairių amžiaus grupių.
Tėvų patirtis su muzikos terapija
Vasarą mūsų princesė išsigando motociklo, kuris galingai pagazavo važiuodamas pro šalį. Visi didesni garsai tapo baisūs: motociklas, traktorius, perkūnija. Net ir įprasti garsai, kurie anksčiau negąsdino, tapo gąsdinantys: žemai skrendantis lėktuvas, dulkių siurblys, kokteilinė, garsiau važiuojantis automobilis, įsukęs į tylų kiemą. Radome pagalbą. Lankomės muzikos terapijoje. Pirmos pamokos buvo nedrąsios, vis glaudžiantis prie mamos šono. O štai penktoji pamoka labai nudžiugino - Neda iš visų jėgų grojo kabančiais vamzdeliais. Taip pat grojome lėkštėmis, mėnulio būgnu, ir dar keliais instrumentais, kurių pavadinimų nežinau. Sukūrėme itin garsiai skambančią garsų kakofoniją - man net ausyse spengė nuo garso. O panelė euforijoje - net ir savo balsu prisijungė.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
