Gimdymas - tai fiziologinis procesas, apimantis vaisiaus išstūmimą iš gimdos, suėjus 22 nėštumo savaitėms. Ankstesnė gimdymo veikla medicinoje vadinama persileidimu. Procesas prasideda ritmiškais, stiprėjančiais gimdos susitraukimais bei gimdos kaklelio atsivėrimu.
Vienas iš pirmųjų gimdymo požymių - iš makšties pasirodžiusios kraujingos gleivės. Tai gimdos kaklelio kamštis, kuris visą nėštumo laikotarpį saugojo įėjimą į gimdą ir pasišalina kelios dienos ar valandos iki gimdymo. Nors paruošiamųjų sąrėmių gali pasitaikyti įvairiu nėštumo laikotarpiu, kai gimda „mokosi“ išstumti vaisių, tikrieji sąrėmiai pasižymi reguliarumu ir dažnėjimu.

Gimdymas tradiciškai skirstomas į tris pagrindinius laikotarpius, kurių kiekvienas atlieka svarbią funkciją:
Šis laikotarpis yra ilgiausias ir skirstomas į dvi fazes: pasyviąją bei aktyviąją.
Tai etapas, kuris prasideda, kai gimdos kaklelis yra visiškai atsivėręs. Šiuo metu prie reguliarių sąrėmių prisideda moters valingi veiksmai - stangos. Noras stangintis kyla savaime, tačiau būtent nuo moters pastangų priklauso, kokia jėga bus stumiamas naujagimis.

Šis laikotarpis prasideda iškart po naujagimio gimimo. Gimda staiga susitraukia, todėl placenta atšoka nuo jos sienelės. Dažniausiai placenta užgimsta per 5-10 minučių. Jei tai neįvyksta per pusvalandį, akušeris atlieka apžiūrą ir pašalina ją rankiniu būdu.
Po gimdymo prasideda ankstyvasis pogimdyminis laikotarpis, trunkantis vieną parą. Jo metu moteris kraujuoja (gali netekti iki 500 ml kraujo), kol gimda galutinai susitraukia ir kraujagyslės užsispaudžia.
| Gimdymo etapas | Pagrindinis požymis |
|---|---|
| Atsivėrimo fazė | Gimdos kaklelio vėrimasis, sąrėmiai |
| Išstūmimo fazė | Naujagimio gimimas, stangos |
| Placentinė fazė | Placentos atsiskyrimas ir pašalinimas |