Muzikiniai žaidimai vaikams: ugdymas ir veiklos idėjos

Muzika yra savita garsinio meno forma. Ją sudaro laike ir erdvėje sąmoningai dėstomi garsai bei jų struktūros, kuriuos kūrėjai, atlikėjai ir klausytojai apibrėžia kaip muziką. Savo esme muzika yra abstrakti, tačiau vidiniu turiniu ji mums atveria turtingą sociokultūrinių prasmių ir vertybių pasaulį. Muzika yra universali žmogiškosios patirties ir kūrybos išraiška, savitas pasaulio pažinimo ir komunikavimo būdas. Ji svarbi kiekvienam asmeniui ir visuomenės nariui: atspindi individualių polinkių, poreikių, interesų įvairovę.

Muzikinis ugdymas nėra tik dainavimas ar grojimas instrumentu. Tai apima klausymąsi, ritmo pajautimą, judėjimą pagal muziką ir kūrybinę raišką. Muzikiniai žaidimai yra puikus būdas integruoti visus šiuos elementus į interaktyvų ir malonų užsiėmimą.

Muzika yra universalus kalbos ir išraiškos būdas, kuris giliai paveikia vaiko vystymąsi. Muzikiniai žaidimai yra puikus būdas sujungti linksmybes ir mokymąsi, padedant vaikams lavinti klausą, ritmo pojūtį, koordinaciją ir netgi socialinius įgūdžius. Ankstyvasis amžius yra kritinis laikotarpis vaiko smegenų vystymuisi. Muzika, kaip stimuliuojanti veikla, aktyvuoja įvairias smegenų sritis, skatindama neuronų jungčių formavimąsi. Tai turi teigiamos įtakos kalbos, atminties, dėmesio koncentracijos ir net matematinių įgūdžių vystymuisi.

Muzikinių žaidimų nauda vaikams

Muzikiniai žaidimai teikia daugybę privalumų, kurie apima:

• Klausos lavinimas: Žaidimai, reikalaujantys atpažinti skirtingus garsus, instrumentus ar melodijas, lavina vaiko klausą. Tai padeda atskirti skirtingus garso aukščius, tembrus ir intensyvumus, o tai yra svarbu kalbos vystymuisi ir muzikos suvokimui.
• Ritmo pojūčio ugdymas: Žaidimai, kuriuose reikia ploti, trypčioti ar judėti pagal ritmą, ugdo vaiko ritmo pojūtį. Tai padeda koordinuoti judesius, suvokti muzikos struktūrą ir netgi pagerina matematinius įgūdžius, nes ritmas yra susijęs su skaičiavimu ir modelių atpažinimu. Pastebėjote, kaip jūsų mažylis instinktyviai pradeda supti, kai girdi mėgstamą dainą? Arba kaip jūsų darželinukas spontaniškai pradeda ploti rankutėmis, kai iš radijo skamba linksmesnis kūrinys? Ritmas vaikams yra ne tik pramoga. Tai svarbus įrankis, padedantis ugdyti koordinaciją, atmintį, dėmesį ir net matematinius gebėjimus.
• Koordinacijos gerinimas: Muzikiniai žaidimai dažnai reikalauja judesių, tokių kaip šokiai, plojimai ar grojimas instrumentais. Tai lavina smulkiąją ir stambiąją motoriką, koordinaciją ir pusiausvyrą.
• Kūrybiškumo skatinimas: Žaidimai, kuriuose vaikai gali improvizuoti, kurti savo melodijas ar žodžius, skatina kūrybiškumą ir saviraišką. Tai leidžia vaikams eksperimentuoti su garsais, išreikšti savo emocijas ir kurti originalius kūrinius. Muzikinis ugdymas neatsiejamas nuo kūrybiškumo visose muzikinėse veiklose: komponuojant, improvizuojant, aranžuojant, interpretuojant, pažįstant ir vertinant muziką bei muzikinius reiškinius.
• Socialinių įgūdžių ugdymas: Žaidimai, kurie žaidžiami grupėse, moko vaikus bendradarbiauti, dalintis, laukti savo eilės ir gerbti kitų nuomonę. Tai padeda ugdyti socialinius įgūdžius, kurie yra svarbūs sėkmingam bendravimui ir bendradarbiavimui. Drauge muzikuodami, diskutuodami, spręsdami kūrybines problemas, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti.
• Emocinio intelekto lavinimas: Muzika yra galingas emocijų išraiškos būdas. Muzikiniai žaidimai padeda vaikams atpažinti ir išreikšti savo emocijas, suprasti kitų žmonių jausmus ir ugdyti empatiją. Muzika svarbi ir kaip psichologinės savireguliacijos būdas (gilinamasi į muzikos sukeliamas emocijas ir būsenas, nagrinėjami pavyzdžiai, diskutuojama).

Muzikavimas, muzikos pažinimas turi ir savaiminę, ir instrumentinę ugdomąją vertę. Muzikinė veikla mokiniams leidžia patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį pasitenkinimą, skatina pasitikėjimą savimi. Ji ugdo discipliną, didina motyvaciją, gerina emocinę pusiausvyrą. Muzikavimas daro teigiamą poveikį ugdytinių intelektui, jų akademiniams pasiekimams.

Muzikinių žaidimų pavyzdžiai ir veiklos idėjos

Štai keletas konkrečių muzikinių žaidimų pavyzdžių, kuriuos galite žaisti su vaikais:

• "Atspėk instrumentą": Šiam žaidimui jums reikės įvairių muzikos instrumentų (arba jų įrašų). Paleiskite instrumentų garsus ir paprašykite vaiko atspėti, kuris instrumentas groja. Tai puikus būdas lavinti klausą ir pažinti skirtingus instrumentus.
• "Ritmo kartojimas": Suplokite tam tikrą ritmą ir paprašykite vaiko jį pakartoti. Tai padeda ugdyti ritmo pojūtį ir koordinaciją. Galite naudoti įvairius ritmus - nuo paprastų iki sudėtingesnių.
• "Muzikinės kėdės": Tai klasikinis žaidimas, kuris visada patinka vaikams. Išdėliokite kėdes ratu, vieną mažiau nei žaidėjų skaičius. Paleiskite muziką ir leiskite vaikams vaikščioti aplink kėdes. Kai muzika sustoja, vaikai turi atsisėsti ant kėdės. Tas, kuriam nepavyksta atsisėsti, iškrenta iš žaidimo. Pašalinkite vieną kėdę ir tęskite žaidimą, kol liks tik vienas žaidėjas - nugalėtojas.
• "Muzikinis piešimas": Paleiskite muziką ir paprašykite vaiko piešti tai, ką jis jaučia klausydamasis. Tai skatina kūrybiškumą ir saviraišką. Galite naudoti skirtingas muzikos rūšis, kad paskatintumėte skirtingas emocijas ir piešimo stilius.
• "Dainų žaidimas": Pradėkite dainuoti dainą ir paprašykite vaiko ją pabaigti. Tai lavina atmintį, klausą ir kalbos įgūdžius. Galite naudoti dainas, kurias vaikas gerai žino, arba sukurti naujas dainas kartu.
• "Judėjimas pagal muziką": Paleiskite skirtingą muziką ir paprašykite vaiko judėti pagal ją. Tai skatina kūrybiškumą, koordinaciją ir saviraišką. Galite naudoti skirtingus muzikos stilius, kad paskatintumėte skirtingus judesius ir emocijas.
• "Muzikinė istorija": Sukurkite istoriją ir įtraukite muziką į ją. Pavyzdžiui, galite naudoti skirtingus instrumentų garsus, kad iliustruotumėte skirtingus įvykius ar veikėjus istorijoje. Tai skatina kūrybiškumą, klausą ir vaizduotę.
• "Statula": Įjunkite muziką ir leiskite vaikams šokti, judėti, daryti ką tik nori. Kai sustabdote muziką, visi turi sustingti kaip statulos.
• "Ritmo aidas": Jūs išplojate ar ištrenkiate kokį nors ritmą, o vaikas turi jį pakartoti. Pradėkite nuo labai paprastų ritmų (plok-plok-plok) ir palaipsniui sudėtinkite. Vėliau galite keistis vaidmenimis - tegul vaikas sugalvoja ritmą, o jūs kartojate.
• "Muzikinis traukinukas": Vienas žmogus tampa lokomotyvu ir pradeda judėti pagal muzikos ritmą, kiti prisijungia prie traukinio ir kartoja to paties žmogaus judesius.
• "Greitai-lėtai": Įjunkite muziką ir paprašykite vaikų judėti pagal jos tempą. Kai muzika greita - jie juda greitai, kai lėta - lėtai.

Kaip įtraukti muzikinius žaidimus į vaiko kasdienybę

Muzikinius žaidimus galima lengvai įtraukti į vaiko kasdienybę. Štai keletas patarimų:

• Skirkite laiko muzikai: Klausykitės muzikos kartu su vaiku, dainuokite dainas, šokite ir žaiskite muzikinius žaidimus.
• Naudokite įvairius muzikos instrumentus: Leiskite vaikui eksperimentuoti su įvairiais muzikos instrumentais, tokiais kaip būgnai, ksilofonai, marakasai ar net namų apyvokos daiktai, kurie gali skleisti garsus. Puodų ir keptuvių mušimo garsai, tai tik pradžia aplinkos pažinimo. Kitas etapas yra muzikiniai instrumentai, su kuriais galima išgauti įvairius, negirdėtus skambesius ir ritmus. Aukštos natos, žemos natos, garsiau, tyliau - tai tik maži eksperimentai, tačiau naudingi Jūsų vaikui.
• Lankykite muzikines pamokas ar būrelius: Jei vaikas domisi muzika, apsvarstykite galimybę lankyti muzikines pamokas ar būrelius. Tai suteiks jam galimybę mokytis groti instrumentu, dainuoti ar šokti profesionaliau.
• Sukurkite muzikinę aplinką namuose: Turėkite muzikos instrumentų, įrašų ir knygų apie muziką, kad vaikas galėtų bet kada prie jų prieiti.
• Būkite pavyzdžiu: Parodykite vaikui, kad jums patinka muzika, dainuokite, šokite ir žaiskite muzikinius žaidimus kartu. Tai įkvėps vaiką domėtis muzika ir dalyvauti muzikiniuose užsiėmimuose.
• Įpinti į kasdienes veiklas: Rytinės rutinos dainelė, valymo ritmai, automobilio dainos - tai puikūs būdai paversti kasdienybę smagesne.

Muzikinių žaidimų pritaikymas skirtingoms amžiaus grupėms

Svarbu pasirinkti muzikinius žaidimus, kurie atitinka vaiko amžių ir gebėjimus.

• Ikimokyklinis amžius (3-5 metai): Šio amžiaus vaikams tinka paprasti žaidimai, tokie kaip "Atspėk instrumentą", "Ritmo kartojimas" ir "Muzikinės kėdės". Svarbu, kad žaidimai būtų linksmi, interaktyvūs ir skatinantys judėjimą.
• Pradinis mokyklinis amžius (6-10 metų): Šio amžiaus vaikams tinka sudėtingesni žaidimai, tokie kaip "Dainų žaidimas", "Muzikinis piešimas" ir "Muzikinė istorija". Taip pat galite įtraukti žaidimus, kurie moko apie muzikos teoriją, tokius kaip natų atpažinimas ar ritmo skaitymas.
• Paauglystė (11 metų ir vyresni): Šio amžiaus vaikams tinka žaidimai, kurie skatina kūrybiškumą ir saviraišką, tokie kaip dainų kūrimas, grojimas instrumentais ar dalyvavimas muzikos grupėse. Taip pat galite įtraukti žaidimus, kurie moko apie muzikos istoriją ir skirtingus muzikos stilius.

Muzikinis ugdymas per skirtingus ugdymo etapus

Muzikos dalyko paskirtis - sukurti sąlygas ir galimybes mokiniams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį mėgavimąsi, plėtoti jų muzikinę estetinę patirtį, padėti pažinti kūrybines galias, atverti muzikinį kultūrinį horizontą. Nuoseklus ir sistemingas muzikinis ugdymas vyksta per įvairias muzikines veiklas, apimančias muzikavimą, muzikos kūrimą ir muzikos pažinimą bei vertinimą, muzikinių kultūros reiškinių, kontekstų nagrinėjimą ir sąsajų paiešką.

1-2 klasės

Puoselėjamas įgimtas vaikų muzikalumas, lavinami ikimokykliniame amžiuje įgyti muzikinės raiškos gebėjimai. Vyrauja aktyvi muzikinė veikla. Dainuodami drauge ir po vieną, vaikai mokosi derinti savo balsą prie kitų, skirti dainuojamąjį ir šnekamąjį balsą. Jie ugdosi elementarius instrumentinio muzikavimo, saugaus elgesio su instrumentais įgūdžius: mokosi groti melodiniais, ritminiais instrumentais, kūno perkusijos priemonėmis. Vaikai mokosi fiksuoti muzikos idėjas (piešiniu ar tinkamomis muzikos programėlėmis), susipažįsta su natų rašto pradmenimis ir elementais (simbolinė ar supaprastinta natų rašyba). Aktyviai muzikuodami, žaisdami muzikinius žaidimus ir klausydamiesi muzikos, vaikai susipažįsta su muzikos elementais ir muzikos kalbos savybėmis. Jie mokosi saugiai judėti pagal muziką, stebėti ir jausti vieni kitus, reaguoti į klasės draugų judesius.

3-4 klasės

Toliau plėtojama muzikavimo ir muzikinės kūrybos patirtis. Atsižvelgiant į išlavėjusias balso galimybes, vaikai skatinami rinktis skirtingo pobūdžio dainas, įvairesnį ir sudėtingesnį repertuarą. Ugdomi pradiniai ansamblinio muzikavimo įgūdžiai (dviem pulkais, pritarimas burdonu, sutartinės, kanonai). Melodiniu instrumentu (pvz., dūdele, klaviatūra) mokomasi groti nedidelės apimties melodijas. Ritmo instrumentai ir kūno perkusijos priemonės naudojamos pritariant dainoms. Drauge kurdami bei atlikdami įvairią muziką, mokiniai mokosi bendrauti, bendradarbiauti. Kurdami (improvizuodami, komponuodami, aranžuodami), atlikdami kitas užduotis, jie mokosi sąmoningai operuoti muzikinės kalbos elementais ir struktūromis (melodiniais ir ritmo dariniais, forma ir išraiška).

5-6 klasės

Mokiniai skatinami įvairiomis formomis muzikuoti (visa klase, grupelėmis ir solo; dainuoti a cappella ir su pritarimu), išmėginti grojimą melodiniais (išilginė fleita, virtuali klaviatūra), ritminiais, harmoniniais instrumentais (pasirinktinai: ukulelė, virtuali klaviatūra, Orfo instrumentai, kanklės, gitara). Siekiama ugdyti mokinių kūrybiškumą, artistiškumą. Klausymosi ir muzikavimo repertuaras padeda plėsti mokinių muzikinį kultūrinį horizontą: įtraukiami įvairių stilių, skirtingų žanrų ir kultūrų muzikos pavyzdžiai. Muzikuojant, kuriant, klausantis muzikos ir ją analizuojant, plėtojama mokinių muzikinės kalbos patirtis, turtinamas muzikinės kalbos žodynas, muzikos elementų ir struktūrų supratimas, apibendrinamos ir susisteminamos pradinėje mokykloje įgytos žinios. Per muzikinės kalbos elementų, struktūrų ir procesų pažinimą siekiama glaudesnių sąsajų su matematika ir lietuvių kalba (pvz., motyvas, frazė, sakinys; melodijos, ritmo simetrija, kombinatorika).

7-8 klasės

Šiame koncentre daugiausia dėmesio skiriama paauglių muzikinės tapatybės paieškoms. Skatinamas populiariosios muzikos žanrų ir pasaulio muzikinių kultūrų įvairovės pažinimas. Muzikavimo repertuaras sudaromas taip, kad apimtų pramoginės ir populiariosios muzikos žanrų ir stilių įvairovę (ryškius ir meniškai vertingus skirtingų žanrų pavyzdžius) taip parodant įvairesnes ir platesnes kūrinių pasirinkimo galimybes. Akcentuotini vertybiniai pasirinkimo aspektai, muzikos svarba konstruojant savąją kultūrinę tapatybę, įtaka kasdienio gyvenimo kokybei. Mokiniai susipažįsta su populiariosios, džiazo, roko, elektroninės muzikos stilių įvairove, šios muzikos socialiniais kontekstais. Skatinama gilesnė pažintis ir su kitų tautų, kultūrų (subkultūrų), kitų žemynų muzika, pabrėžiamos sąsajos su geografija. Skatinamas susidomėjimas kitokia, nei mokinys mėgsta, muzika, ugdoma pagarba kultūrų ir vertybių įvairovei, empatiškumas. Mokomasi šią muziką pažinti, nagrinėti ir lyginti kūrinius, vertinti remiantis argumentuotais kriterijais. Muzikavimo ir kūrybos praktika siejama su nagrinėjamų kultūrų muzikos pavyzdžiais ir stiliais.

9-10 ir I-II gimnazijos klasės

Siekiama ugdyti nuodugnesnį muzikos stilių supratimą, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą ir klausomos muzikos nagrinėjimą. Mokomasi atlikti įvairesnės sudėties skirtingų stilių ir žanrų vokalinę ir instrumentinę muziką; skatinama muzikuoti grupelėmis, dainuoti dviem ar daugiau balsų; mokomasi akomponuoti (pritarti burdonu, ostinato ar akordais). Mokiniai skatinami kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti) pagal nagrinėjamos muzikos pavyzdį ar ruošinį (kompoziciniai eskizai, aranžuotės, instrumentiniai pritarimai dainoms); mokomasi pasirinkti komponavimo būdus, strategijas ar technikas, siekiama atskleisti pasirinkto žanro supratimą, demonstruoti muzikinio stiliaus nuovoką. Klausantis muzikos pavyzdžių, juos nagrinėjant, siekiama ugdyti muzikos istorinio, kultūrinio ir socialinio konteksto supratimą. Aptariama muzikos socialinių ir kultūrinių funkcijų įvairovė (nagrinėjami būdingi pavyzdžiai), analizuojamos sąsajos bei analogijos su kitais menais, literatūra. Ieškoma glaudesnių prasminių muzikos ryšių su asmeniniu mokinių gyvenimu. Nagrinėjant istorinių stilistinių epochų muzikos pavyzdžius, gilinamas istorinio konteksto supratimas, pabrėžiamas ryšys su istorija.

III gimnazijos klasė

Plėtojamas mokinių gebėjimai turimos muzikinės patirties pagrindu, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą, klausomos muzikos ir muzikinės kultūros reiškinių analizavimą. Mokiniai dalyvauja renkantis atliekamą repertuarą, atsižvelgiama į jų muzikinį skonį, interesus ir gebėjimus. Siekiama, kad repertuaras apimtų vokalinę ir instrumentinę muziką, stilių ir žanrų įvairovę; muzikuojama po vieną ir grupėmis, vienu ir (ar) keliais balsais; praktikuojami įvairūs muzikiniai vaidmenys: solisto, ansamblio dalyvio, akompaniatoriaus. Atsižvelgiant į mokinių galimybes ugdymo turinys diferencijuojamas, individualizuojamas. Plėtojamas mokinių gebėjimai kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti), generuoti muzikines idėjas, ieškoti kūrybos ir jos atlikimo formų ir priemonių įvairovės, atskleidžiant savo muzikinių gebėjimų ir interesų savitumą, apibūdinant kūrybos estetinę vertę. Ugdomi mokinių dalijimosi kūrybiniais pasiekimais gebėjimai. Analizuojant muziką, plėtojamas gebėjimas įsigilinti ir kritiškai vertinti muzikinę kūrybą, muzikinės kultūros reiškinius, estetinį suvokimą, atsižvelgiant į socialinį, kultūrinį, istorinį kontekstą; siekiama ugdyti gebėjimą tyrinėti įvairią muziką iš skirtingų perspektyvų, įvertinant jos atliekamas funkcijas, poveikį klausytojui, sąsajas su įvairiomis gyvenimo sritimis, asmenine patirtimi. Rengiami ir įgyvendinami muzikiniai, kultūriniai, tarpdalykiniai projektai. Nagrinėjant muzikinių kultūrų kontekstus ir jų jungtis, mokiniai vertina Lietuvos muzikinio gyvenimo raidą ir jos aplinkybes, lygina su pasaulio tautų muzikinėmis tradicijomis, aptaria santykį su Europos ir pasaulio muzikine kūryba.

IV gimnazijos klasė

Plėtojamas ir gilinamas mokinių gebėjimas turimos muzikinės patirties pagrindu, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą, klausomos muzikos ir muzikinės kultūros reiškinių analizavimą. Didesnis dėmesys skiriamas pasaulio muzikos pavyzdžiams ir sąsajoms su mūsų tautine kultūra. Mokiniai dalyvauja renkantis atliekamą repertuarą, atsižvelgiama į jų muzikinį skonį, interesus ir gebėjimus. Ugdymo turinys aktualizuojamas, diferencijuojamas, individualizuojamas atsižvelgiant į mokinių galimybes ir į ateities pasirinkimus. Tobulinami mokinių gebėjimai kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti), generuoti muzikines idėjas, ieškoti kūrybos ir jos atlikimo formų ir priemonių įvairovės, puoselėjant savo muzikinių gebėjimų ir interesų savitumą, įvertinant kūrybos estetinę vertę. Išnaudojami mokinių dalijimosi kūrybiniais pasiekimais gebėjimai. Analizuojant muziką, gilinami mokinių gebėjimai kritiškai vertinti muzikinę kūrybą, muzikinės kultūros reiškinius, kūrinio giluminės prasmės atskleidimą, analizuojant muzikinės formos raidą gretinamuoju ir (ar) lyginamuoju aspektu. Rengiami ir įgyvendinami muzikiniai, kultūriniai, tarpdalykiniai projektai. Nagrinėjant muzikinių kultūrų kontekstus ir jų jungtis, mokiniai gilinasi į nacionalinių mažumų muziką, pasaulio muzikinių kultūrų pavyzdžius, juos lygina ir vertina santykyje su Lietuvos kultūra.

Muzikiniai žaidimai: ugdomosios kompetencijos

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Per muzikos pamokas pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi įgydami muzikos žinių bei gebėjimų. Muzikuodami, kurdami muziką ir jos klausydamiesi, mokiniai atskleidžia savo gebėjimus ir juos tobulina, mokosi įveikti kylančius iššūkius, rasti tinkamus sprendimus, t. y. mokosi mokytis. Nagrinėdami muzikos kūrinius, muzikos kalbos elementus ir struktūras, ieškodami sąsajų su savo patirtimi jie mokosi suvokti ir vertinti muziką, plėtoja kritinio mąstymo gebėjimus. Muzikos pažinimas ir suvokimas - savitas mąstymo būdas, skatinantis savižiną ir saviugdą.

Muzikinis ugdymas neatsiejamas nuo kūrybiškumo visose muzikinėse veiklose: komponuojant, improvizuojant, aranžuojant, interpretuojant, pažįstant ir vertinant muziką bei muzikinius reiškinius. Per muzikos pamokas mokiniai skatinami pažinti ir tyrinėti, kelti klausimus ir vertinti savo kūrybines galimybes. Muzikinės kūrybos procesuose generuojamos ir įgyvendinamos idėjos, reflektuojamos kūrybinės patirtys. Mokiniai kūrybiškai interpretuoja ir vertina kuriamą, klausomą bei atliekamą muziką, jos kontekstus, kaupia muzikines patirtis. Muzikos pamokose mokiniai plėtoja spontaniškus ir racionalius kūrybinės raiškos ir mąstymo būdus, mokosi juos derinti. Muzikinės veiklos sudaro galimybes veikti savarankiškai, nebijoti rizikuoti ir klysti, lanksčiai naudoti kūrybos būdus ir priemones, panaudoti šiuos gebėjimus kitose gyvenimiškose situacijose.

Ji apima kultūrinį išprusimą (kultūrines žinias), kultūrinę raišką (gebėjimus ir įgūdžius) ir kultūrinį sąmoningumą (vertybines nuostatas). Per muzikos pamokas mokiniai mokosi vertinti muziką kaip svarbią savo bendruomenės, tautos ir žmonijos kultūros dalį, ugdosi muzikinės kultūros įvairovės supratimą. Susipažindami su muzikos reiškinių, žanrų, stilių, epochų ir kultūrų (subkultūrų) įvairove jie plečia savo muzikinį kultūrinį akiratį, ugdosi pozityvias nuostatas kitų kultūrų muzikos atžvilgiu, mokosi išvengti kultūrinių stereotipų, ugdosi empatiją. Dainuodami ir analizuodami liaudies muziką jie giliau susipažįsta su savo etnine kultūra, nagrinėdami ir atlikdami klasikinę ir šiuolaikinę muziką įgyja Lietuvos, Europos ir pasaulio muzikinės kultūros raidos ir jungčių supratimą.

Drauge muzikuodami, diskutuodami, spręsdami kūrybines problemas, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Įvairiose muzikinėse veiklose (klausydami ir vertindami muziką, judėdami pagal muziką, bendraudami kūrybos ir atlikimo procese, diskutuodami) jie ugdosi empatijos gebėjimus, mokosi stebėti ir jausti vienas kitą (ugdomas aš-ir-kitas santykio supratimas). Pažintis su kitų kultūrų (subkultūrų) ir stilių muzika mokiniams atveria galimybę pažinti kitą, taip ugdytis empatiškumą ir toleranciją.

tags: #muzikiniai #zaidimai #vaikams

• Gamtos pažinimas ir praktiniai įgūdžiai vaikams
• 30% darbingumo pensija
• kaip išsirinkti sauskelnes
• Gebrus: roplių pasaulis
• Kaip pradėti auklės veiklą