Motinos šlovės ordinas ir jo Trečiasis laipsnis: Išsami apžvalga

Motinystė yra visuomenės pamatas ir daugelį šimtmečių ji buvo vertinama bei apdovanojama įvairiomis formomis. Tarybų Sąjungoje viena iš tokių apdovanojimo formų buvo Motinos šlovės ordinas, skirtas daugiavaikėms motinoms. Šis ordinas turėjo tris laipsnius, o trečiasis laipsnis simbolizavo valstybės pripažinimą už didelį indėlį į visuomenę auginant gausią šeimą.

Ordino įsteigimas ir reikšmė Tarybų Sąjungoje

Motinos šlovės ordinas (rus. Орден «Материнская слава») buvo Tarybų Sąjungos civilinis ordinas, kuriuo apdovanodavo motinas, užauginusias 7 ar daugiau vaikų. Ordinas įsteigtas 1944 m. liepos 8 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku. Šis apdovanojimas buvo įsteigtas karo metais, siekiant paskatinti gimstamumą ir pagerbti motinas, kurios augino dideles šeimas, prisidėdamos prie šalies demografinės padėties gerinimo po didelių gyventojų nuostolių.

Pirmas TSRS AT Prezidiumo įsakas apdovanoti Motinos šlovės ordinais išėjo 1944 m. gruodžio 6 d., vos kelis mėnesius po jo įsteigimo. Tai rodo, kokia svarba buvo teikiama motinystei ir šeimos vertybėms to meto valstybės politikoje.

Motinos šlovės ordino laipsniai ir apdovanojimo kriterijai

Motinos šlovės ordinas turėjo tris laipsnius: I, II ir III. Kiekvienas laipsnis atspindėjo tam tikrą vaikų skaičių, kurį motina turėjo užauginti, kad būtų apdovanota. Pagal pirmąjį įsaką, I laipsnio ordinus gavo 21 moteris, II laipsnio ordinus - 26 moterys, III laipsnio ordinus - 27 moterys. Pavyzdžiui, I laipsnio Motinos šlovės ordiną Nr.1 gavo kolūkietė M. Aksionova, II laipsnio ordiną Nr.1 gavo pardavėja J. Avakumova, o III laipsnio ordiną Nr.1 gavo namų šeimininkė A.

Apdovanojimas Motinos šlovės ordinu buvo masinis reiškinys. Iki 1995 m. sausio 1 d. visais trimis Motinos šlovės ordino laipsniais buvo apdovanotos 5 mln. 534 tūkst. moterų. Konkrečiai III laipsnio ordinu buvo apdovanota apie 2 mln. 786 tūkst. moterų. Šis skaičius pabrėžia didžiulę Motinos šlovės ordino, ypač jo III laipsnio, reikšmę Tarybų Sąjungos motinoms.

Ordino ženklo aprašymas

Motinos šlovės ordino ženklo dizainas buvo kruopščiai apgalvotas, atspindintis motinystės ir valstybės simboliką. I laipsnio Motinos šlovės ordino ženklas yra iškilo ovalo formos, gaminamas iš sidabro. Viršuje plevėsuoja vėliava, padengta rubino raudonumo emaliu ir su užrašu „Материнская слава I“ ('Motinos šlovė I').

Po vėliava - skydas, padengtas baltu emaliu, su užrašu „СССР“ ('TSRS'). Viršutinėje skydo dalyje - raudono emalio žvaigždė, kurios viršutinis spindulys išsikiša virš skydo. Skydo apačioje oksiduotas pjautuvas ir kūjis, abiejų rankenų galiukai išsikiša už skydo ribų. Kairėje ordino dalyje - oksiduota motinos su vaiku ant rankų figūra, figūra apačioje pridengta rožėmis.

Apatinę ordino pusę supa paauksuoti lapai. Ordinas kilpute ir žiedu sutvirtinamas su metaline plokštele, kuri yra surišto kaspino, padengto baltu emaliu, pavidalo. Motinos šlovės ordinas buvo gaminamas iš sidabro, o jo ženklo autorius - vyriausiasis Goznako dailininkas, nusipelnęs RTFSR meno veikėjas Ivanas Dubasovas.

Motinystės medalis: Papildomas apdovanojimas už motinystę

Be „Motinos šlovės ordino“, Tarybų Sąjungoje buvo įsteigtas ir „Motinystės medalis“, skirtas apdovanoti motinas už vaikų gimdymą ir auginimą, tačiau su švelnesniais kriterijais. Motinystės medalis (rus. Медаль Материнства) - dviejų laipsnių civilinis medalis, kuriuo apdovanojamos moterys už vaikų gimdymą ir auginimą.

Medalis, kaip ir ordinas, įsteigtas 1944 m. liepos 8 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku. Motinystės medaliu apdovanojamos motinos, pagimdžiusios ir išauginusios penkis ir šešis vaikus. Atitinkamo laipsnio medaliu apdovanojama, kai jauniausias vaikas pasiekia vienerių metų amžių, o visi likę motinos vaikai yra gyvi. Motinos, turinčios šešis vaikus, apdovanojamos tik I laipsnio Motinystės medaliu.

I laipsnio medalis buvo sidabrinis, II laipsnio - bronzinis. Medalis disko formos, skersmuo 29 mm. Priekinėje pusėje buvo profiliuotas motinos ir vaiko atvaizdas iki pusės. Kairėje viršutinėje pusėje - iškila žvaigždutė su sklindančiais spinduliais. Pakraščiu ėjo siauras laurų vainikas. Apatinėje dalyje - juostelė su užrašu СССР ('TSRS'). Visi atvaizdai ir užrašai buvo iškilūs. Antrosios medalio pusės centre - pjautuvo ir kūjo atvaizdas, viršutinėje dalyje užrašas pakraščiu Медаль ('Medalis'), o apatinėje dalyje - материнства ('motinystės'). Medalis kilpute ir žiedu sutvirtinamas su metaline plokštele, kuri yra banguoto kaspino, padengto baltu emaliu, pavidalo. Iki 1995 m. sausio 1 d. Motinystės medaliais buvo apdovanota 13,15 mln. moterų.

Motinystės pripažinimas šiuolaikinėje Lietuvoje: Pavyzdys ir iniciatyvos

Nors Tarybų Sąjungos apdovanojimai už motinystę nebeteikiami, šiuolaikinėje Lietuvoje taip pat pripažįstama ir pagerbiama daugiavaikių motinų atsidavimas. 2024 m. Birželio 11 d. Vidukliškei Bronislavai Mažikienei gegužės mėnesį motinos dienos proga buvo skirtas prezidento Gitano Nausėdos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Iš viso šiais medaliais 2024 m. už atsakingumą ir įkvepiantį pavyzdį Prezidento iniciatyva buvo apdovanota 51 moteris - 44 mamos ir 7 globėjai.

Bronislava Mažikienė buvo vyriausia šiais metais apdovanota mama - 95 metų iš Jūkainių kaimo, Raseinių rajono. Kaip sakoja Viduklės seniūnė Daiva Ulinskienė, pernai, sveikinant 95 jubiliejaus proga Bronislavą Mažikienę, ji pasidalino savo gyvenimo patirtimi ir prasitarė, kad užaugino 11 vaikų. Tai buvo staigmena seniūnijos darbuotojams, todėl jiems iš karto kilo mintis teikti šios garbingos senolės kandidatūrą apdovanojimui ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Artėjant Motinos dienai, buvo gauta žinia, kad B. Mažikienė yra kviečiama į LR Prezidentūrą atsiimti jai suteikto medalio, tačiau kelionė Jūkainiai-Vilnius ir jaunam žmogui jau gali atrodyti ilga bei varginanti, o tokio garbingo amžiaus sulaukusios Bronislavos, vaikai vežti į sostinę tuo labiau nesiryžo. Dėl šios priežasties birželio 8 d. Jūkainių kaime dar kartą šiais metais buvo minima Motinos diena. Bronislava Mažikienė sulaukė svečių iš Vilniaus. Ordino medalį „Už nuopelnus Lietuvai“ jai asmeniškai įteikė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerė Lietuvos valstybės ordinų kanclerė Agila Barzdienė.

Raseinių rajono savivaldybės atstovai: Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas, Viduklės seniūnijos seniūnė Daiva Ulinskienė, pavaduotoja Milda Šebelskienė, Socialinės paramos skyriaus specialistė Giedrė Laurinaitienė, taip pat nuvyko pasveikinti šio krašto gyventojos gauto apdovanojimo proga ir padėkojo už jos atiduotą ypatingą duoklę Lietuvos ir Raseinių rajono kraštui. Bronislava sveikintojams papasakojo, kaip dirbo, kaip pasistatė namą, kaip „susirgo vaiku“ ir kad beveik visi jos vaikai jau yra pensininkai.

Bronislava Mažikienė gimė 1928 m. spalio 15 d. ūkininkų šeimoje Šienlaukio k. Mokėsi Lyduvėnų ir Alėjų pradžios mokyklose. Su pirmuoju vyru susilaukė 3 vaikų. Vėliau netikėtai tapusi našle, su antruoju vyru susilaukė dar 5 vaikų. Antrasis vyras taip pat buvo našlys, tad į bendrą šeimą jis atsivedė ir 3 savo mažamečius vaikus. Jauna, su mažais vaikais ant rankų likusi ponia Bronislava, niekada nebijojo darbo, atsakomybės ir didelės šeimos.

Bronislava Mažikienė iš viso dorais užaugino ir gyventi savarankiškai išleido 8 savo vaikus: 5 dukras ir 3 sūnus. Šiuo metu ji turi 15 anūkų ir 16 proanūkų. Taip pat ponia B. Mažikienė užaugino ir antrojo vyro Aleksandro 3 mažamečius sūnus, tad B. Mažikienė dar turi 11 anūkų, 16 proanūkų ir 4 proproanūkus. Šiuo metu visi iki pat šiol artimai bendrauja ir lanko mamą įvairiomis progomis. Kaip pasakoja šią šeimą ir mamą pažįstantys artimieji bei kaimynai, nors ir esant nepritekliui, šioje šeimoje visiems užteko mamos dėmesio, meilės, maisto ir visi užaugo sveiki bei įgijo išsilavinimus. Ponia Bronislava visus 11 vaikų mylėjo ir myli vienodai, o viena dukra, kalbėdama apie mamą, sakė: „Nežinau, ką reiškia susipykti su broliu ar seserimi“.

Šeimos politikos iniciatyvos ir motinystės išmokos Lietuvoje

Siekdama spręsti demografinius iššūkius ir padidinti gimstamumą, Lietuva aktyviai svarsto įvairias šeimos stiprinimo iniciatyvas. Tai numatančias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Aušrinė Norkienė ir Eimantas Kirkutis. Jie siūlo nuo 77,58 iki 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio padidinti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, taip pat ir tėvystės išmoką.

Neperleidžiamų 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu šiuo metu gaunamą 78 proc. išmoką siūloma padidinti irgi iki 100 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio. Jei vaiką pasirenkama prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėn., išmoka didėtų nuo 60 iki 80 proc., o kai jis prižiūrimas iki 24 mėn., pirmuosius metus išmoka didėtų nuo 45 iki 65 proc., antruosius - nuo 30 iki 50 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. Jeigu gaunantys vaiko priežiūros išmoką įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmokas dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam būtų mokamos abi šios išmokos, tačiau bendrą išmokų sumą siūloma padidinti nuo 78 iki 100 proc. kompensuojamo uždarbio. Jeigu gimsta arba šeima globoja 2 ir daugiau vaikų, vaiko priežiūros atostogų metu mokamas išmokos dydis, pagal projektą, irgi didėtų nuo 78 iki 100 proc. algos.

Taip pat siūloma padidinti maksimalaus kompensuojamojo uždarbio vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti limitą nuo 2 iki 3 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo, profesinės reabilitacijos, teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Seimo vicepirmininkė, Laikinosios šeimos politikos grupės pirmininkė A. Norkienė ir šios grupės narys parlamentaras E. Kirkutis mano, kad šiuo metu vaiko priežiūros atostogų metu mokamos ypatingai mažos išmokos. Projekto iniciatoriai pastebi, kad pernai šalies vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė apie 1 tūkst. 540 eurų.

A. Norkienė ir E. Kirkutis pažymi, kad tai ypatingai paliečia didžiųjų Lietuvos miestų gyventojus, nes didesnes nei 2 vidutinių šalies darbo užmokesčių pajamas gaunantys asmenys neperleidžiamų 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu negauna išmokos, lygios 78 proc. jų darbo užmokesčio. Taip sukuriama situacija, kad, pavyzdžiui, tėvui arba motinai finansiškai labiau naudinga neimti 2 mėnesių neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų bei jas prarasti ir, grįžus į darbovietę, gauti pilną darbo užmokestį.

Demografiniai iššūkiai ir gimstamumo skatinimas

Seimo narių A. Norkienės ir E. Kirkučio nuomone, gimstamumo skatinimas Lietuvoje reikalauja visapusiškos, ilgalaikės ir koordinuotos strategijos, apimančios kultūrinius, socialinius, ekonominius ir politinius aspektus. „Tik nuosekliai kuriant palankią aplinką vaikų gimimui, galima pasiekti teigiamų demografinių pokyčių“, - sako projekto autoriai.

Jie nurodo, kad 2025 m. Lietuvoje gimė 1 tūkst. 608 kūdikiais mažiau nei 2024 m. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje nukrito iki 1 vaiko moteriai. 2015-aisiais, gimusiųjų skaičius viršijo 30 tūkstančių, o 1990 m. net 56 tūkstančius. Per vieną dešimtmetį gimstamumas susitraukė beveik dvigubai, o per trisdešimtmetį - trigubai. Prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės apytikriai iki 2,2 mln. Toks prognozuojamas šalies populiacijos mažėjimas dar labiau iškreiptų gyventojų amžiaus struktūrą - mūsų visuomenė taptų viena seniausių Europoje.

ELTA primena, kad siekiant spręsti demografinius iššūkius, padidinti gimstamumą A. Norkienė yra pateikusi Seimui šeimų stiprinimui skirtą įstatymų pataisų paketą. Šiais dokumentais siūloma skatinti palankų požiūrį į šeimą, santuoką, tėvystę, motinystę, krikščioniškas vertybes. Vyriausybė 2027-2028 m. paskelbė Šeimos metais.

tags: #motinystes #ordinas #3 #laipsio

• Kaip įsimintinai pasveikinti artimuosius
• Žaidimai su figūrėlėmis: ugdymo priemonė vaizduotei
• Elektroninės darželių paslaugos
• kaip „Novyje Ruskije Babki“ populiarino rusų humorą Lietuvoje
• įvairūs kiaušinių kepimo metodai