12 mėnesių kūdikio mityba: nuo pirmųjų košelių iki šeimos stalo
Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Vaikų mityba yra viena iš svarbiausių tėvų užduočių, nes tinkama mityba užtikrina augančio organizmo sveikatą ir vystymąsi. Kiekvienam vaikui pagal amžių yra reikalingas skirtingas maisto kiekis, kad jis gautų pakankamai energijos, vitaminų ir mineralų, reikalingų normaliam augimui ir vystymuisi.
Pirmieji 12 mėnesių nepaprastai svarbūs, nes mes gimdami atsinešame poreikį turėti ryšį. Ne maistą, ne šilumą, ne ką kita. Šis „ryšingumas“ - mūsų įgimta savybė, kurią būtina patenkinti. Kūdikiui reikia artumo, saugumo, galimybės pasislėpti ar parbėgti atgal išoriniame pasaulyje patyrus pavojų. Reikia, kad jo nepaliktų netikėtai, kad jis neišgyventų palikimo siaubo susidarius situacijoms, kurių negalėjo numatyti. Tai dalykai, kuriuos vaiku besirūpinantis žmogus turėtų vaikui suteikti.
Pirmosios šešios gyvenimo mėnesių vaikai maitinami tik motinos pienu arba pritaikytu kūdikių mišinuku, nes šiuo metu jų organizmas nesugeba virškinti kitų maisto produktų. Mėsa - pagrindinis maisto produktas, turintis daug maistingų medžiagų, lengvai pasisavinamų baltymų, B grupės vitaminų, ypač vitamino B12, todėl yra būtina augančiam vaikui. Gimusio kūdikio organizme yra geležies atsargų, tačiau jau pirmąjį pusmetį visi ištekliai praktiškai išsenka.
Kada pradėti papildomą maitinimą?
Daugiausia klausimų kūdikystės etapu kyla pradėjus papildomą maitinimą. Kai vaikui sueina 6 mėnesiai, galima pradėti įvesti papildomus maisto produktus, tačiau pienas vis dar turi būti pagrindinis maisto šaltinis. Košės, tyrės - apie 3-4 kartus per dieną. Jeigu vaikas auga sveikas, papildomo maitinimo pirmąjį pusmetį apskritai nereikia. Tik nuo pusmečio vaikas pradedamas primaitinti.
Sveiką ir gerai augantį kūdikį primaitinti patariama nuo šešių mėnesių. Šiuo metu jo virškinimo sistema yra pakankamai subrendusi priimti naujų maisto produktų, kūdikis pajėgus nebegalvoti tik apie pieną, bet mokosi kramtyti bei nuryti tirštesnės konsistencijos už pieną maistą. Kai kuriais atvejais vaiką prižiūrintis gydytojas gali pasiūlyti primaitinimą pradėti anksčiau, pasikonsultuokite dėl to asmeniškai.
Pirmasis “rimtas” maistas gali būti daržovių arba grūdų košė. Ir vieną, ir kitą būdą siūlantys medikai turi savo argumentų ir sako, kad šis pasirinkimas turi būti kiekvienam vaikui individualus. Tačiau visi sutaria, kad pirmai pradžiai geriausiai tinka mums genetiškai artimiausi maisto produktai: bulvės, morkos (jei startuosite nuo daržovienių) ir ryžiai, avižos (jei klausysite patarimo pradėti nuo grūdų košių). Bene dažniausiai gerai pradžiai siūloma ryžių košė, kaip rečiausiai sukelianti pašalinių reakcijų mažyliams.
Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Mėsos įtraukimas į vaiko mitybą
Kada mažylis jau valgo vaisių tyreles, daržovių ir kruopų košes, į valgiaraštį galima įtraukti ir mėsą. Mėsa rekomenduojama kūdikiui nuo 7 mėnesių, nes būtent šiame amžiuje išsenka geležies atsargos, kurias vaikas buvo gavęs iš mamos nėštumo metu. Jei mažylis nenori valgyti mėsos, derėtų neskubėti, neversti valgyti, o naują produktą duoti palaipsniui. Vaikas prie naujo skonio gali pratintis keletą dienų ar net savaičių. Rekomenduojama bandyti įvairius mėsos ir daržovių ar kruopų derinius, ypač su tais produktais, kuriuos mažylis jau pamėgęs.
Mažiems vaikams rekomenduojama jaunų gyvūnų mėsa (veršiena, kalakutiena, triušiena), nes ji lengviau virškinama ir pasisavinama, kadangi tokioje mėsoje mažiau jungiamojo audinio ir daug lengvai pasisavinamų baltymų. Triušienoje riebalų nedaug, tačiau daug baltymų, ląstelienos bei nesočiųjų rūgščių. Triušiena ypač rekomenduojama alergiškiems vaikams, nes retai sukelia alergines reakcijas. Jautienoje yra daugiau geležies, todėl ji naudinga esant anemijai susijusiai su geležies stoka organizme, tačiau kūdikiams labiau rekomenduojama veršiena. Švelni vištos mėsa gerina skrandžio veiklą. Mėsą geriausia pirkti parduotuvėse, kuri yra patikrinta veterinarų ir iki pardavimo tinkamai laikyta. Nei mažiems, nei vyresniems vaikams mitybos specialistai nerekomenduoja patiekti „greitų“ mėsos gaminių: dešrelių, mėsainių, mėsos pusgaminių. Tėvai turėtų atrasti laiko pasirūpinti tinkama vaiko mityba.
Daugiausiai naudingų maistinių medžiagų mėsa išsaugo, jei yra verdama ar troškinama garuose. Iki 3 metų vaikams rekomenduojama tik virta mėsa (tradiciniu būdu arba garuose), o rūkytos ir keptos mėsos galima pradėti duoti tik nuo 3 metų. Į vaikų valgiaraštį geriau įtraukti tik šviežią mėsą, o patiekalus ruošti geriausiai vienam kartui. Jei patiekalui ruošti naudojama šaldyta mėsa, tai ji turėtų būti atšildoma palengva ir pakartotinai nebeužšaldoma. Ruošiant patiekalus iš mėsos, mėsą rekomenduojama virti stambesniais gabalais, kad išliktų kuo daugiau maisto medžiagų. Ji turėtų būti verdama pasūdytame vandenyje, nerekomenduojami jokie kiti prieskoniai, nebent natūralios prieskoninės žolelės (petražolės, krapai). Virti rekomenduojama ant silpnos ugnies. Gerai išvirta mėsa turi būti minkšta ir sultinga.
Gerai išvirta mėsa kūdikiams sumalama arba pertrinama, kad būtų kaip tyrelė, be gumuliukų, t.y. homogenizuota. Sutrintą mėsytę geriausiai patiekti su paruošta daržovių tyrele arba grūdų košėmis. Netinka ją valgyti su riebiomis pieniškomis košėmis. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (apie 8-9 mėnesį), maltos mėsos ar paukštienos labai sutrinti nevertėtų.
Vyresniems vaikams galima pasiūlyti marinuotos mėsos patiekalų, tačiau derėtų nepamiršti, kad marinatas turi būti švelnus, pavyzdžiui, kefyro, citrinos sulčių, druskos ir pipirų. Nerekomenduojama vaikams prie mėsos patiekalų patiekti padažus. Koncentruoti pomidorų padažai ar riebūs majonezo padažai vaikams netinka, nes skatina stemplės uždegimus, atsirūgimus, virškinimo sutrikimus.
Kūdikis turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresnis vaikas - ir iki 100 g mėsos per dieną. Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą. Geriau, kai mėsos rūšis yra kaitaliojama: kelis kartus per savaitę. Dažnai tėvai mano, kad vaikui suvalgius dvi dešreles per dieną, jau patenkinama rekomenduojama mėsos norma. Deja, „greitai“ paruošiami mėsos patiekalai ne tik nenaudingi, bet ir dėl juose esančių maisto priedų skatina vaiko apetitą ir alkio jausmą.
Pieno produktai ir kiti svarbūs maisto komponentai
Nuo 10 mėnesių galima pradėti duoti kai kurių pieniškų produktų. Pradėti reikėtų nuo kefyro arba rūgštaus pieno. Kefyro tokio amžiaus vaikutis gali išgerti po 1/2 puodelio kelis kartus per savaitę, ir to visiškai pakanka. Daugiausia galima duoti 200 ml kefyro per dieną (ne iš karto visą dozę), bet tik tuomet, jeigu kūdikis nori. Mažiems vaikams geriausiai tinka šviežias jogurtas be priedų arba šviežias kefyras su per sietelį įtraiškytomis šviežiomis sezono uogomis.
Varškę geriau duoti nuo 10 ar nuo 11 mėnesių. Tačiau dukrytei nepatiko. O aš ir nežinau, kuo ją būtų galima paskaninti. Nes namuose trinti vaisiai irgi nepadėjo. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą.
Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.
Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.
Nors ir nepagrindinis maisto šaltinis, sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo!
Maisto įtaka vaikų mokymuisi ir elgesiui
Ar gali maistas padėti vaikui pagerinti mokymosi rezultatus, koncentraciją, dėmesį? O padidinti intelektą? Didžiosios Britanijos mitybos ekspertas Patrickas Holfordas sako, kad taip, ir tam turi svarių mokslininių tyrimų pagrindimų. Tyrimai rodo, kad daugiau nei vienas iš trijų tyrime dalyvavusių vaikų, vertinant akademiškai, turėjo elgesio ar mokymosi problemų, kurios sietinos su nesveika mityba. Buvo nustatyta nemažai produktų, darančių neigiamą įtaką elgesiui ir akademiniam aktyvumui.
Kitos maistinės medžiagos, kurių reikia daugiau nei nustatyta RPN, - vitaminai B1, B6, B12 ir folio rūgštis. XX a. devintajame dešimtmetyje vaikams būdavo duodama tik vitaminų ir mineralų papildų. Šiandien žinome, kad ne mažiau svarbu vaiko racioną papildyti ir omega-3 riebalų rūgštimis. Jos ne tik gerina vaiko emocinį intelektą bei elgesį, bet kartu pagreitina ir gerina smegenų veiklą. Idealiu atveju, DHR kiekis vaikui per dieną - 300-400 mg, todėl jeigu jis suvalgo 100 g riebios žuvies (pageidautina sardinių, skumbrių ar silkių) tris kartus per savaitę, omega-3 riebalų rūgščių jam užtenka. Alternatyva - žuvų taukų papildai, kuriuose yra DHR. Geriausias DHR šaltinis kūdikiams yra motinos pienas. Jame natūraliai daug DHR, ypač jeigu mama valgo žuvies arba linų sėmenų sėklų.
Labai svarbu, kad būtų išlaikyta cukraus pusiausvyra kraujyje, nes tik nuo jos priklauso, ar vaikas sugebės ilgai išlaikyti dėmesį. Jeigu jis vartoja per daug blogųjų angliavandenių, pavyzdžiui, valgo daug saldainių ir rafinuoto, krakmolo turinčio maisto, cukraus kiekis kraujyje ir smegenyse ima svyruoti. Kai cukraus kiekis staigiai krinta, vaiko koncentracija nukrypsta, o agresyvus elgesys gali suaktyvėti. Štai kodėl taip svarbu, kad vaikas valgytų sveikus, subalansuotus pusryčius ir neužkandžiautų cukraus turinčiais maisto produktais bei gėrimais.
Dažnos problemos ir patarimai
Viena dažniausių mūsų klaidų, primaitinant vaiką yra skubėjimas. Kartą ar du pasiūlę kūdikiui naujo skonio, nusprendžiame, kad jis jam nepatinka, ir nuleidžiame rankas. Svarbiausia taisyklė - neskubėti. Ragauti naujo patiekalo kūdikiams galima pasiūlyti maždaug kas savaitę, jei per ją nepasitaikė jokių netoleravimo požymių buvusiam maisto produktui. Iš pradžių užtenka kelių arbatinių šaukštelių, tada pamažu didinti iki įprastos dozės. Kad vaikas priprastų prie naujo patiekalo, jį gali tekti siūlyti daug kartų - net iki 10 - 15. Taigi, kol tiek kartų nedavėte, nesakykite, kad „mano vaikas to nemėgsta”. Manoma, kad žindomi kūdikiai sugeba greičiau nei maitinami pieno mišiniais pripažinti tirštą maistą, nes jie per mamos pieną yra gavę įvairesnių skonių, negu mišinuką valgantieji.
1. Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
2. Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija.
3. Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
4. Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
5. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas. Jei kūdikis tampa dirglus, atsisako valgyti, jam pučia pilvą, vargina di...
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami. Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių). Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
Svarbiausi Patarimai Tėvams:
- Stebėkite vaiko augimą ir bendrą sveikatos būklę.
- Pradėkite papildomą maitinimą nuo 6 mėnesių, bet pienas vis dar turi būti pagrindinis maisto šaltinis.
- Siūlykite įvairų maistą, įskaitant daržoves, vaisius, grūdus ir mėsą.
- Ribokite cukraus ir perdirbto maisto vartojimą.
- Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai vitaminų ir mineralų.
tags: #12 #menesiu #vaiko #valgiarastis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
