Planuojant šeimą, vaiko priežiūros atostogų klausimas paliečia kiekvienus dirbančius tėvus. Nors net 3 iš 4 žmonių sako sutinkantys, jog vyrams normalu eiti tėvystės atostogų, realybė Lietuvoje kitokia - auginti vaikų išeina 76 proc. moterų ir tik 24 proc. vyrų. Šiame straipsnyje aptariami teisiniai aspektai, praktiniai iššūkiai ir darbdavių vaidmuo derinant šeimos ir profesinį gyvenimą Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į naują vaiko priežiūros išmokų tvarką, įsigaliojusią nuo 2023 m. sausio 1 d. gimusiems vaikams.
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis 75 proc. apklaustųjų mano, kad vyrams eiti vaiko priežiūros atostogų yra normalu. Patys vyrai taip pat sutinka su šiuo teiginiu - tokią nuomonę išreiškė 74 proc. Tačiau praktiniai skaičiai rodo, kad 3 iš 4 kartų į vaikų priežiūros atostogas išeina moterys. Anot diskusijos dalyvių, tėvystės atostogos - tema, kuri kasmet sulaukia vis daugiau dėmesio.

IT įmonių specialistai dalijosi pavyzdžiais iš asmeninių patirčių renginyje „Tai kas liks namie?“, kuriame buvo diskutuojama motinystės ir tėvystės įtakos karjeros vystymuisi tema. Nors vyrų, išeinančių auginti vaikus, vis dar nedaug, pasirinkę tėvystės atostogų tokio sprendimo nesigaili, bet sunkumų neišvengia.
Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. gimusiems vaikams. Su šiais esminiais pokyčiais kyla ir daug aktualių klausimų, kadangi nauja tvarka tikrai labai skiriasi nuo tos, kurią turėjome iki 2023 metų. Vienas esminių dalykų, kas tėvams gali būti aktualu - ar galima dirbti ir uždirbti vaiko priežiūros atostogų (VPA) metu?
Nors dirbti esant naujai tvarkai nėra oficialiai draudžiama, tačiau turite įsidėmėti keletą svarbių dalykų, nes situacija yra kitokia, nei buvo galiojant senai tvarkai. Visų pirma, aktualu atskirti, kad darbo formų gali būti įvairių, tad ir apmokėjimas bei teisinis reguliavimas skiriasi.
Įsigaliojus naujai tvarkai nebeliko galimybės neribotai dirbti ir gauti darbo užmokestį antrais VPA metais. Pagal naują tvarką galima derinti išmokų ir darbo užmokesčio gavimą, jei paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų suma (bendros šių išmokų sumos) ir (ar) išmokų suma kartu neviršija asmens vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio (VDU), kuris buvo apskaičiuotas VPA išmokų dydžiui nustatyti arba yra jam lygi. Trumpai tariant - galima užsidirbti skirtumą, ko negauname su išmokomis.
Dirbant savarankiškai, situacija yra labai teigiama ir paprasta - papildomas pajamas iš savarankiškos veiklos galite gauti visų šių išmokų laikotarpiu:
Šioms gautoms pajamoms NĖRA taikomas apribojimas kaip dirbant su Darbo Sutartimi, kai galima papildomai užsidirbti tik tiek, kad bendra išmokų suma ir gauto darbo užmokesčio suma neviršytų prieš tai buvusio VDU. Tad galite savęs neriboti ir generuoti pajamas iš savarankiškos veiklos, jeigu tik pavyksta viską suderinti vaikučių auginimo metu. Tiesa, verslo liudijimas, nors ir gali būti puiki veiklos forma, tačiau akcentuosiu, kad tik iš VL gaunamos pajamos nėra apmokestinamos pilnu VSD draudimu, dėl to nėra kaupiamos tokios pat socialinės garantijos kaip dirbant su IDV.

Visų pirma, tai yra tie patys VPA mėnesiai, tiesiog kiekvienas iš tėvų gauna po du mėnesius, kurių negali niekam perleisti: nei vienas kitam, nei seneliams, o jei pats nenaudoja - vadinasi, ir išmokos kitam perleisti taip pat negali. Na, o įsigaliojus naujai tvarkai, situacija yra kiek kitokia, nes jos tikslas - įtraukti ir tėčius. Taigi, galime numanyti, kad dėl to šie mėnesiai ir yra vadinami „neperleidžiami mėnesiai“, nes jų nenaudojant - jų negalima perleisti kitam, bet dėl šios priežasties, kaip paskata, mokama didesnė išmoka, kuri siekia 78 % kompensuojamojo darbo užmokesčio (bet su apribojimais, nes taikomos išmokų „lubos“). Taigi, kalbant žmonių kalba, neperleidžiami mėnesiai yra vaiko priežiūros atostogų dalis, iš kurių 2 mėnesiai priklauso tik mamai ir 2 mėnesiai priklauso tik tėčiui bei negali būti perleidžiama nei vaiko seneliams, nei gali būti apsikeičiama tarp vaiko tėvų.
Ar šie mėnesiai yra privalomi? Kaip bebūtų, šie mėnesiai nėra ir negali būti laikomi kaip prievolė. Niekas neverčia jais naudotis ir baudų už nepasinaudojimą išduoti niekas neplanuoja. Tačiau turima omenyje, kad jeigu mama ar tėtis šiais neperleidžiamais mėnesiais nepasinaudos, išmokos dalis kitam iš tėvų negalės pereiti, tokiu atveju, tiesiog pats bendras vaiko priežiūros išmokų laikotarpis sutrumpės tais 2 mėnesiais (jeigu vienas iš tėvų nepasinaudos) arba 4 mėnesiais (jeigu abu iš tėvų nepasinaudos). Nepasinaudojus jais - tiesiog nėra gaunama išmoka. Šiais neperleidžiamais mėnesiais galima pasinaudoti TIK vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu.
Dažnai nustebinu šeimas, kuomet pasakau, kad bebūnant VPA vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas. Jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostogose kitoje - nėra ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių. Žinoma, konfidencialumo reikėtų laikytis, ypatingai jeigu yra pasirašyti ir konfidencialumo susitarimai. Tai reiškiasi, įsidarbinus kitoje darbovietėje, nereikėtų atskleisti informacijos, tokios kaip pavyzdžiui, klientų duomenis, apskaitos informacijos, „know - how“ informacijos kitai įmonei, kurioje įsidarbinome.
Turint pasirašytą nekonkuravimo susitarimą su darboviete, galimybės VPA metu gali būti apribojamos, kadangi nekonkuravimo susitarimas yra pasirašomas tam, kad darbuotojas būtų įpareigotas darbo santykių metu ir (ar) jiems pasibaigus nekonkuruoti su savo darbdaviu. Kadangi konkuravimas gali vykti tik toje pačioje veiklos srityje, pasirašant tokį susitarimą turi būti aiškiai nurodoma kokia būtent veikla darbuotojas negali užsiimti. Dar svarbu paminėti, kad pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys turi mokėti darbuotojui kompensaciją. Kompensacijos dydis yra nustatomas susitarime, bet negali būti mažesnis kaip 40 proc. Tiesa, praktikoje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokie nekonkuravimo apribojimai būna numatyti kitose su darbuotoju pasirašomuose dokumentuose, bet ne atskirame nekonkuravimo susitarime. Pasitaiko ir kai nekonkuravimo sąlyga yra numatyta, bet jokia kompensacija nėra mokama arba pasitelkiama gudrybių, kaip ne va ta kompensacija yra įskaitoma į darbo užmokestį.
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų gali būti sudėtingas procesas, ypač jei darbo vieta pasikeitė arba įmonė patiria sunkumų. „Grįžtant į darbą po ilgesnės pertraukos dažnai lydi nepasitikėjimas savimi. Po daugelio metų kyla klausimai - ar vis dar esu tinkama darbo rinkai?“ Šie psichologiniai barjerai neretai tampa didesne problema nei pati darbo paieška. Natūralu, kad žmogus, kuris metus ar kelerius buvo atitrūkęs nuo darbinės veiklos, gali jaustis neužtikrintas savo pirmaisiais žingsniais.

Trijų vaikų tėtis pridūrė, kad grįžtant į darbo rinką itin svarbi darbdavio iniciatyva. „Labai svarbus tas grįžimo į darbą momentas arba pasirengimas grįžti. Čia jau vadovas žaidžia labai svarbią rolę, nes tikrai reikia palaikymo. Tu kaip vadovas turi būti šalia, palaikyti ir kartais labiau stebėti ir stebėtis, kaip gerai čia tau viskas išeina. Tada atsiranda natūralus ryšys.“
Tyrimų rodo, kad kai darbdaviai atsižvelgia į tokius dirbančių tėvų prašymus, jie dirba efektyviau, yra lojalūs ir jaučia atsakomybę už suteiktą pasitikėjimą. Tuo tarpu, jeigu darbdavys į tėvų prašymus žiūri formaliai ir nenoriai taiko įstatymais garantuojamas priemones - šie naudojasi visomis formaliai jiems priklausančiomis garantijomis, bet jų pasitenkinimas darbo aplinka krenta, jie mažiau lojalūs ir ieško galimybių keisti darbovietę.
DK 132 str. 2 d. numato, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta pagal 129 str. Dėl abipusio susitarimo, tai turite teisę susitarti dėl kompensacijos. Kai darbuotoja po vaiko priežiūros atostogų grįžta į darbą, bet jos darbo vieta naikinama, administracija ją įspėja pagal DK 130 str. apie būsimą atleidimą iš darbo ir ją išleidžia pagal DK 122 str. į priverstinę prastovą, kurios metu mokama išmoka, numatytą DK 195 straipsnyje. Kai pasibaigia įspėjimo terminas, su darbuotoja darbo sutartis nutraukiama pagal DK 129 str., išmokant ir išeitinę išmoką pagal DK 140 str.
Šalių susitarimu galima tartis, viskas yra diskusijų reikalas. Geriausia viską fiksuoti raštu, kilus klausimams kreiptis į VDI. Suėjus dviejų savaičių įspėjimo terminui nuo prašymo atleisti įteikimo (kai išsiuntėte registruotą laišką), Jūs turite teisę nutraukti darbą, o darbdavys įforminti atleidimą ir atsiskaityti.

Šeimos ir darbo derinimas bene labiausiai priklauso nuo darbdavio ir darbo aplinkos, kuri skatina arba stabdo tėvų, ypač tėčių, pasirinkimą eiti vaiko priežiūros atostogų ir aktyviau įsitraukti į vaiko priežiūrą. Kai įstatymuose numatytos šeimos ir darbo derinimo priemonės nėra integruotos į darbo kultūrą, santykis su darbdaviu daugumoje atvejų paminėtas kaip labai svarbus.
Tyrimai rodo, kad darbuotojai darbe patiria stresą dėl ribotų galimybių derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, „parsineša“ šį stresą į namus arba patiria problemų šeimoje, kuomet, pavyzdžiui, serga vaikai. Tos problemos perkeliamos į darbinę aplinką, trukdo darbuotojams kokybiškai atlikti darbą, atliepti kolegų ir darbdavio lūkesčius ir siekti kartu rezultatų. Todėl nesukūrus šeimai pakankamai palankios aplinkos, kuomet šeimos ir darbo derinimas yra darbinės kultūros dalis, darbuotojai nepasitiki darbdaviu, nelinkę bendradarbiauti ir veiksmingai atlikti užduotis.
tags: #motinystes #itaka #priimant #i #darba