Amerikos Pediatrų Asociacijos ir PSO rekomendacijos dėl vaikų ekranų laiko

Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje, kur technologijos yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, vaikų ekranų naudojimo trukmė tapo viena iš labiausiai diskutuojamų temų. Tėvai, pedagogai ir sveikatos specialistai nerimauja dėl to, kaip ekranai veikia vaikų sveikatą, raidą ir elgesį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Amerikos pediatrijos akademija (APA) pateikia aiškias rekomendacijas, kaip riboti vaikų ekranų laiką, atsižvelgiant į jų amžių.

Kas yra ekranų laikas?

Skaitmeninės etikos centras primena, ką vadiname ekranų laiku ir ar visi ekranai įsiskaičiuoja. Ekranų laikas apima įvairias veiklas, kurios skirstomos į kelias kategorijas:

• Pasyvus ekrano laikas: Tai apima video ar TV žiūrėjimą, e. knygų skaitymą, video ir mobiliuosius žaidimus, socialinių tinklų naršymą, muzikos klausymą.
• Komunikacija: Šiai kategorijai priskiriamas bendravimas su šeimos nariais ar draugais socialiniuose tinkluose, amžių atitinkantys žaidimai, kuriuose dalyvauja daugiau žaidėjų, vienijantys šeimą ir kuriantys šeimos laiką filmų ar žaidimų vakarai.
• Mokymasis ir kūryba: Tai namų darbai, turinio kūrimas, lavinamieji žaidimai, mokyklos projektų koordinavimas.

Rekomendacijos pagal amžiaus grupes

Tarptautinės organizacijos ir mokslininkai pateikia aiškias rekomendacijas, kaip valdyti vaikų ekranų laiką, atsižvelgiant į jų amžių. Šios rekomendacijos padeda užtikrinti sveiką vaiko raidą ir išvengti galimo neigiamo poveikio.

• Mažiausiems vaikams, iki 2 metų, rekomenduojama visiškai vengti ekranų, išskyrus retus atvejus, kai tai būtina, pavyzdžiui, vaizdo pokalbiams su artimaisiais.
• Vaikams nuo 2 iki 5 metų rekomenduojama praleisti ne daugiau kaip 1 valandą per dieną prie ekranų, ir šis laikas turėtų būti skirtas aukštos kokybės edukacinėms programoms. Šiame amžiuje svarbu, kad ekranų naudojimas būtų subalansuotas su kitomis veiklomis, tokiomis kaip žaidimai lauke, kūrybinės užduotys ir skaitymas.
• Vyresniems vaikams, nuo 6 iki 10 metų, rekomenduojama neviršyti 2 valandų ekranų laiko per dieną.
• Paaugliams iki 14 metų rekomenduojama neviršyti 3 valandų ekranų laiko.

Ekranų laiko formulė, kurią naudoja Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų sveikatai, yra paprasta - 0-1-2-3/4: 0 valandų - iki dvejų metų, iki vienos valandos - 2-5 m. vaikai, iki 2 val. - 6-10 metų vaikai, iki 3 valandų, maksimaliai - iki 4 valandų (įskaitant mokymąsi ir laisvalaikį) - nuo 11 m.

Apibendrinant pagrindines rekomendacijas, galima pateikti tokią lentelę:

Ekrano laiko poveikis vaikų savijautai ir sveikatai

Tyrimai rodo, kad ilgalaikis ir nekontroliuojamas ekranų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį vaikų savijautai. Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie ekranų, dažnai patiria didesnį nerimo ir depresijos lygį, o taip pat gali turėti sunkumų su dėmesio koncentracija. Laiko trukmė internete, tam tikros veiklos jame, emociniai sunkumai, tokie kaip nerimas ir depresija, yra susiję su aukštesne probleminio interneto naudojimo rizika, rodo vaikų ir paauglių imties tyrimo duomenys.

Solidus Jean M. Twenge tyrimas (40 tūkst. tiriamųjų, 2-17 m.) atskleidžia ryšį tarp ekrano laiko ir psichologinės savijautos - laikui ilgėjant, savijauta blogėja. Pokyčiai atsiranda ir savijauta nuosekliai blogėja ekranais naudojantis ilgiau nei 1 valandą. To paties Twenge kito tyrimo duomenimis (2019), paaugliai, naudojantys skaitmeninius prietaisus iki 1 val. per dieną, yra geresnės psichologinės būklės nei paaugliai, naudojantys juos 4 valandas ir ilgiau.

Paauglių atveju svarbu, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų bei paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis. Svarbu apginti vaikų miegą, nes ekranų šviesa ir stimuliuojantis turinys gali sutrikdyti natūralų miego ritmą. Rekomenduojama miego trukmė pagal amžiaus grupes yra:

Ekrano laiko situacija Lietuvoje ir Lenkijoje

Lietuvos paauglių ekrano laikas yra pastebimai didelis. 14-17 m. Lietuvos paaugliai internete mokyklos dienomis praleidžia vidutiniškai 4,5 val., o laisvadieniais - beveik 6 val. Lietuvoje 2018 m. ITC (Saugesnis internetas) užsakymu atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, daugiau nei pusė paauglių internete praleidžia 2-5 valandas, kas penktas paauglys - daugiau nei 5 valandas kasdien.

Panašūs tyrimai atlikti ir kaimyninėse šalyse. Reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, susijęs su vaikų internete praleidžiamu laiku, Lenkijoje buvo atliktas 2018 m. Paaiškėjo, kad, tėvų nuomone, jų vaikai internete praleidžia vidutiniškai 2,5 val. kasdien. Didžioji dauguma tėvų (91 proc.) yra įsitikinę, kad vaikai internetu naudojasi po pietų ir vakare iki 22 valandos. Tik 2 proc. tėvų sako, jog vaikai internetu naudojasi po 22 val. Beveik 8 proc. paauglių teigia besinaudojantys internetu ir po 22 val., kartais iki ankstyvo ryto.

Kaip kontroliuoti ekranų laiką: praktiniai patarimai tėvams

Vaikų ekranų laiko valdymas yra sudėtingas, tačiau būtinas procesas, siekiant užtikrinti jų sveiką ir subalansuotą raidą. Kiekviena šeima praeis etapus, kai ekrano laiko šeimoje bus daugiau ar mažiau, ir kiekvienos šeimos ar vaiko ekrano laikas gali skirtis. Tėvams svarbu ne tik žinoti rekomendacijas, bet ir praktiškai jas taikyti.

Norint įvertinti, ar ekranų laikas pernelyg neužvaldo, o gal viskas kontroliuojama, galima pasitikrinti naudojant specialius klausimynus. Yra pateikiami klausimynai kiekvienam - įvertinti savo ar savo vaikų rizikos lygį, ar netampame priklausomi nuo interneto.

Štai keletas patarimų, kaip efektyviai valdyti ekranų laiką šeimoje:

1. Turėkite planą ir laikykitės jo. Patariama ramioje aplinkoje su šeimos nariais padiskutuoti apie šeimai tinkančias ekrano laiko ribas. Ypač svarbu, kad kiekvienas tas ribas vienodai suprastų. Ribas nustatykite drauge su vaikais, įtraukite juos planuojant, kiek laiko galima praleisti internete, kokiu dienos metu ir kokiose platformose.
2. Sukurkite šeimos taisykles dėl ekranų naudojimo. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad ekranų laikas gali būti leidžiamas tik po to, kai vaikai atliko namų darbus ar dalyvavo fizinėje veikloje.
3. Įdiekite sistemą, pagal kurią vaikai gali „užsidirbti“ ekranų laiką. Pavyzdžiui, už kiekvieną atliktą užduotį ar fizinę veiklą jie gali gauti tam tikrą laiką prie ekranų. Gerbiančius ekrano laiko ribas šeimos narius pagirkite ar apdovanokite.
4. Rinkitės edukacinius ir interaktyvius turinius. Pasirinkite programas, kurios yra pritaikytos vaikų amžiui ir skatina jų pažinimą, mokymąsi ir kūrybiškumą.
5. Nustatykite laiką „be ekranų“ ir vietas namuose, kur ekranais nesinaudojama. Pavyzdžiui, valgant ar prieš miegą. Venkite ekrano laiką naudoti kaip apdovanojimą.
6. Palaikykite aktyvų gyvenimo būdą. Skatinkite vaikus žaisti lauke, sportuoti ar užsiimti kitomis fizinėmis veiklomis. Fizinis aktyvumas ir miegas - absoliutūs prioritetai.
7. Būkite pavyzdžiu. Tėvų elgesys ir ekranų naudojimo įpročiai turi didelę įtaką vaikų požiūriui į ekranus. Tėvai, kurie patys riboja savo ekranų laiką ir aktyviai dalyvauja kitose veiklose, dažnai skatina ir vaikus daryti tą patį.
8. Stebėkite ir vertinkite. Stebėkite, kiek laiko vaikai praleidžia prie ekranų, ir reguliariai vertinkite, ar laikotės nustatytų taisyklių. Galite naudoti įvairias programėles, kurios padeda sekti ekranų laiką, arba tiesiog užsirašyti laiką, praleistą prie ekranų.

Laikydamiesi rekomendacijų ir taikydami praktinius patarimus, tėvai gali padėti vaikams išmokti, kaip teisingai naudotis technologijomis, tuo pačiu metu skatindami fizinį aktyvumą ir socialinį bendravimą.

tags: #amerkos #pediatru #asociacijos #vaiku #it #naudojimo

• Kengūros priežiūra ir jos nauda
• Kūdikių primaitinimo gidas
• socialinio darbuotojo koordinatoriaus darbo specifika ir funkcijos
• Kaip lavinti 2-3 metų vaikus: naudingi projektai
• Nevalingo maisto ištekėjimo priežastys kūdikiams