Motinystė lietuvių literatūroje: nuo klasikinių idealų iki šiuolaikinių patirčių
Motinystė - tai viena svarbiausių temų literatūroje, atspindinti moters savirealizaciją, visuomenės vertybes ir tarpusavio ryšius. Lietuvių literatūroje motinai skiriamas didelis dėmesys, rasime ne vieną jos įsimintiną paveikslą. Mūsų kultūroje pagrindinė moters savęs realizacijos funkcija suvokiama labai aiškiai - tai motinystė. Motinai ir tautosakoje skiriama labai daug pagarbos, ji - vaikų ugdytoja, globėja, darbų mokytoja, tradicijų saugotoja, gerumo ir kantrybės įsikūnijimas.
Klasikinis motinos paveikslas: Šatrijos Raganos „Sename dvare“
Vienas ryškiausių motinos paveikslų randamas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. Apysakos „Sename dvare“ centrinė figūra - mamatė, kurios subtilus paveikslas plėtojamas visame kūrinyje. Autorė, pati būdama pedagogė, suvokė, kokią didelę reikšmę vaikų gyvenime turi mama. Kūrinio įžangoje lyriškai kalbama apie motinos ir jau suaugusios dukters Irutės tarpusavio ryšį, kurį primena baltos rožės ir kuris juntamas net iš anapusinio pasaulio. Tas ryšys tampa apysakos pagrindiniu motyvu ir idėja - motinos pamokos svarbiausios.
Šiuolaikinės tendencijos ir motinystės ambivalentiškumas
Šiuo metu literatūroje vėl girdimas feministiškas balsas ir atsiranda poreikis kalbėti apie savo teises. Tarptautinėje erdvėje šiuo metu aktualiausios motinystės ambivalentiškumo artikuliacijos. Lietuvoje tai tarsi neegzistuoja, nes motinystė lietuvių sąmonėje siejama su pozityvumu. Manau, kad tai susiję su socialinėmis, istorinėmis aplinkybėmis. Sovietiniais laikais motinystę buvo sunku išgyventi, labai anksti savo vaikus reikėjo palikti nežinia kur ir grįžti į darbą, jiems nebuvo laiko. Dabar, kai galima leisti daugiau laiko su vaikais, apie tai kalbama džiugiai.
Dabar motinystės sąvoka labai išsiplėtusi, egzistuoja visas diskursas apie nemotinystę - teigiama, kad pasirinkimas neturėti vaikų irgi yra motinystės forma. Tyrinėtoja dr. Eglė Kačkutė pažymi, kad literatūriniame tyrime ji ieško tekstų, kuriuose vaizduojami užsienyje vaikus auginančių motinų personažai. Visuose šiuose tekstuose aptariama kalbos problema - kokia kalba motinos kalba ar nekalba su vaikais. Iš jos kyla visos kitos tapatumo, integracijos ir klasės problemos.
Literatūrinės rekomendacijos apie motinystę
Literatūra leidžia geriau pažvelgti į motinų paveikslus ir situacijas, su kuriomis tenka susidurti. Štai keletas knygų, padedančių suprasti motinystės patirtis:
- Vaiva Rykštaitė „Pirmąkart mama“ - memuarai apie virsmą mama, kur autoriai gilinasi į tabu temas ir kasdienybės iššūkius.
- Aušra Paukštytė, Laura Vansevičienė „Mamystė“ - terapinė knyga su daugybe skirtingų mamų istorijų ir bendrystės jausmu.
- Adrienne Rich „Of Woman Born“ - motinystės istorija ir feminizmo klasika apie motinystėje egzistuojančią opresiją bei galią.
- Sarah Turner „Motinystės atostogos“ - linksmas pasakojimas apie kasdienes situacijas, gerai pažįstamas daugeliui tėvų.
- Clarissa Pinkola Estes „Bėgančios su vilkais“ - knyga apie moters archetipus, padedanti priimti virsmą natūraliu gyvenimo procesu.
Dokumentinis filmas „Dr. E. ŠIMKŪNAITĖ. ŽOLINČIŲ TAKAIS"
| Knygos pavadinimas | Pagrindinė tema |
|---|---|
| „Sename dvare“ | Dvasinis ryšys ir auklėjimas |
| „Pirmąkart mama“ | Motinystės džiaugsmai ir tabu |
| „Mamystė“ | Bendrystė ir terapinė patirtis |
Būti motina - tai labai sudėtingas, tačiau gyvenime tikrai reikšmingas ir ypatingas procesas. Lietuvių literatūroje taip susikuria unikali tema - tai motinystės tema. Motinystės temai priklauso esminiai pasakojimai apie motinas, jų išgyvenimus, patirtis, džiaugsmus ir vargus, kurie padeda suformuoti brandų požiūrį į moters vaidmenį visuomenėje.
tags: #motinyste #lietuviu #literaturoje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
