Nėščiųjų vėmimas ir rėmuo: svarbi informacija būsimoms mamoms
Nėščiųjų vėmimas - tai būklė, pasireiškianti pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Tai yra gana dažna būklė, vargina iki 85-90 % visų nėščiųjų. Pykinimas ir vėmimas dažniausiai pradeda varginti apie 4-10 nėštumo savaitę, o baigia apie 12-16 savaitę - maždaug tada, kai pradeda funkcionuoti placenta. Visgi, maždaug 20 % moterų šie simptomai gali tęstis ir per ketvirtą bei penktą nėštumo mėnesį.
Kodėl nėštumo metu kyla šie simptomai?
Pagrindinė nėščiųjų vėmimo priežastis - hormoniniai pokyčiai organizme. Nėštumo metu padidėjęs hormonų kiekis, ypač hCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas) ir estrogeno, daro įtaką virškinimo sistemai ir gali keisti skrandžio motoriką bei jautrumą kvapams. Dėl šių pokyčių gali sutrikti skrandžio peristaltika, vėmimas tampa dažnesnis ir intensyvesnis. Paprastai intensyvesnis pykinimas ir vėmimas pasireiškia esant daugiavaisiam nėštumui.
Be to, nėštumo metu padidėjęs hormonų kiekis gali atpalaiduoti sutraukiamąjį raumenį skrandžio ertmėje, todėl rūgštus skrandžio turinys grįžta į stemplę - tai vadinama rūgšties refliuksu, sukeliančiu rėmenį. Didžiausią įtaką turi hormonas progesteronas, kuris atpalaiduoja raumenų barjerą. Vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu rėmeniui įtakos turi ir fiziniai pokyčiai: gimda plečiasi, spaudžia skrandį, todėl didesnė tikimybė, kad iš jo ištekės skrandžio rūgštis.
Gausus nėščiųjų vėmimas (hiperemezė)
Gausus nėščiųjų vėmimas, dar vadinamas hiperemeze nėštumo metu, yra sunki nėštumo forma, pasireiškianti 0,14-3 % nėščiųjų. Tai būklė, kuri susijusi su virškinimo sistema ir gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir svorio netekimą. Gausus vėmimas gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti.
LT - Mokomasis vaizdo įrašas apie sunkvežimių padangas vairuotojams | Profile Heuver
Pagrindiniai simptomai ir diagnostika
- Nuolatinis vėmimas, kuris gali būti tiek lengvas, tiek sunkus.
- Svorio kritimas, troškulys, silpnumas, šlapimo kiekio sumažėjimas.
- Padidėjęs seilėtekis, skonio pokyčiai.
- Vėmimas tulžimi ar „kavos tirščius“ primenančiu krauju (dažnai dėl stemplės įtrūkimų).
Gydytojas diagnozę nustato atsižvelgdamas į klinikinius požymius ir simptomų aprašymą. Gali būti atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, siekiant nustatyti dehidratacijos laipsnį ir elektrolitų balansą.
| Forma | Požymiai |
|---|---|
| Lengva | Vemiama 3-4 kartus per dieną, dažniausiai po valgio. |
| Vidutinio sunkumo | Vemiama iki 10 kartų per parą, nuolat jaučiamas pykinimas. |
| Sunki | Nuolatinis vėmimas, dehidratacija, didelis kūno svorio netekimas. |
Kaip palengvinti savijautą?
Jeigu vėmimas nėra dažnas ir moteris geba išlaikyti skysčius bei maistą, dažniausiai pakanka gyvenimo būdo korekcijų:
- Mityba: Valgykite dažnai, bet mažomis porcijomis (ne rečiau kaip kas 2 val.). Venkite riebaus, aštraus ar stipraus kvapo maisto.
- Rytinis ritualas: Dar nepasikėlus iš lovos, reikėtų sugraužti kietą sausainį, džiūvėsėlį ar gabalėlį džiovinto sūrio.
- Skysčiai: Gerti reikia daug, bet mažais gurkšneliais tarp valgių. Padeda gazuoti gėrimai su imbiero skoniu, melisų ar mėtų arbata.
- Padėtis: Valgio metu sėdėkite tiesiai, pavalgę nesėdėkite ir negulėkite. Galvūgalį miegant laikykite aukščiau nei kojūgalį.
Sunkiais atvejais gydytojas gali paskirti antiemetikų, vitaminų ar rekomenduoti hospitalizaciją intraveninei skysčių terapijai. Visada pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba ginekologu prieš imdamiesi bet kokių priemonių ar vartodami vaistus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
