Moters psichologinė adaptacija nėštumo laikotarpiu: iššūkiai ir palaikymo svarba

Nėštumo laikotarpis daugeliui moterų gali būti sudėtingas, lydimas nerimo ar prislėgtos nuotaikos. Tai ypatingas laikas moters gyvenime, atnešantis ne tik palaimingo laukimo pojūtį, bet kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Psichosocialinė adaptacija daro poveikį nėščiosios fizinei ir psichikos sveikatai, vaisiaus ir naujagimio sveikatai bei gimdymo eigai.

Sužinojusi, kad laukiasi, moteris dažniausiai išgyvena prieštaringus jausmus: vienu metu gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti. Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.

Psichosocialinės adaptacijos svarba ir ją veikiantys veiksniai

Psichosocialinė adaptacija nėštumo metu apima moters gebėjimą prisitaikyti prie naujos situacijos, susijusios su nėštumu, įskaitant hormoninius pokyčius, kūno transformacijas, socialinių vaidmenų pasikeitimus ir būsimos motinystės iššūkius. Mažas moterų savivertės jausmas, motinystės jausmo nebuvimas, nesugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios gyvenimo situacijos nėštumo metu ir nėštumo komplikacijos gali apsunkinti moters psichologinę adaptaciją nėštumo metu. Tai neigiamai veikia nėštumo eigą, psichologinę nėščiosios būklę, gimdymą, moters psichologinę būklę po gimdymo ir kūdikio vystymąsi.

Padidėjęs nerimas dėl gimdymo, menka partnerio ir artimųjų parama, fizinės sveikatos sutrikimai nėštumo laikotarpiu lemia nėščiosios nepalankią psichosocialinę adaptaciją. Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos. Nėštumo laikotarpiu moterims svarbiausias santykis yra su artimais žmonėmis, nėščiosios patiria stipresnius santykius su mama bei vyru.

Veiksniai, įtakojantys psichosocialinę adaptaciją

Atlikti tyrimai atskleidžia, kad moters psichologinę adaptaciją nėštumo metu veikia daugybė veiksnių. Buvo nustatyta, kad vyresnių, susituokusių moterų ir moterų su aukštu išsilavinimu psichologinė adaptacija nėštumo metu yra geresnė nei jaunesnių, vienišų moterų ar moterų su žemesniu išsilavinimu.

Moterys, kurios turi darbą, gauna didesnes pajamas ir turi daugiau vaikų šeimoje, geriau prisitaiko nėštumo metu. Jų nuotaika nėštumo laikotarpiu yra geresnė, jos nejaučia nerimo, priima savo nėštumą, jaučiasi labiau pasirengusios gimdymui, nebijo skausmo, bejėgiškumo ir kontrolės praradimo gimdymo metu, ir yra labiau prisirišusios prie būsimo kūdikio nėštumo metu. Moterys, kurios gauna tinkamą emocinę paramą iš vyro nėštumo pradžioje, džiaugiasi geresniais santykiais su vyru/partneriu nėštumo metu. Elgesys, palankus moterų sveikatai, yra susijęs su geresne psichologine adaptacija.

Hormonų įtaka moters psichologinei būsenai

Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Pavyzdžiui, endorfinai ir seratoninas - džiaugsmo ir laimės hormonai, padedantys moterims labiau atsipalaiduoti, jausti daugiau pasitenkinimo gyvenime.

Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento. Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs. Tačiau svarbu pabandyti priimti kylančius jausmus ir pasistengti su jais išbūti, palaukti, kol jie praeis.

Nėštumo eiga ir emociniai pokyčiai

Nėštumo laikotarpis skirstomas į tris trimestrus, ir kiekvienas jų atneša savitus fizinius bei emocinius pokyčius.

Pirmasis trimestras: neužtikrintumas ir naujas vaidmuo

Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Neužtikrintumas gali kilti, kadangi dar nėra akivaizdžių nėštumo požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar tikrai laukiamasi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus.

Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko mes negalime kontroliuoti, ir įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Sumažėja nerimas dėl galimo persileidimo. Žinia, kurią žino vis daugiau žmonių, kartais leidžia lengviau prisitaikyti prie naujos „būsenos“.

Šiuo laikotarpiu gali pasikeisti poros santykiai. Viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio, paguodos sunkiu momentu, o kita vertus, moteris ima galvoti, jog vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas darosi moters viduje.

Antrasis trimestras: ryšio su kūdikiu stiprėjimas

Antrajame trimestre dažnai pajuntamas jėgų ir emocijų antplūdis, kurį lydi pagerėjusi fizinė savijauta. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaikeliu. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes. Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus: kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu. Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite, kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate.

Trečiasis trimestras: pasiruošimas gimdymui ir „lizdo sukimas“

Trečiajame trimestre didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti. Šiuo metu kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra. Stiprėjantis ryšys su mažyliu ir jo pažinimas, vis didesnis suvokimas jo, kaip atskiro žmogaus, vis dažniau paskatina galvoti apie gimdymą.

Nėštumo suteiktos atostogos gali būti puiki erdvė pasilepinti ir pasibūti su savimi, su savo fantazijomis ir laukimu. Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru. Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti, įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo.

Prieš gimdymą šis jautrumo ir atsiribojimo periodas vadinamas „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį. Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas. Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo.

Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Dažnai gali aplankyti mintys apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo.

Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą, „kaip pasikeis mūsų santykiai?“, „ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?“, „ar jis mane mylės, kai būsiu mama?“ Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas, pažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys.

Partnerio vaidmuo ir socialinė parama

Neretai vis dar visuomenėje klaidingai manoma, jog moteris viską gali įveikti viena - tiek emocijų chaosą, tiek fizinius negalavimus, juk ši dovana jai natūraliai duota. Tačiau būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos. Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui.

Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.

Nėštumo laikotarpiu nereikėtų pamiršti ir vyrų psichologinės savijautos, nes jie taip pat jaudinasi ir nerimauja dėl vykstančių gyvenimo pokyčių. Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų.

Nėštumo laikotarpiu atsiranda nauji bendravimo poreikiai, kurią apimą poreikį bendrauti su moterimis turinčiomis nėštumo patirtį, įsitraukimą į socialinių tinklų grupes, artimo žmogaus palaikymo ir dalyvavimo gimdyme poreikį bei tampa svarbus santykis su medicinos personalu. COVID-19 pandemijos situacijos ribojimai turi reikšmės besilaukiančių moterų socialiniams santykiams, tačiau, neatsižvelgiant į esamą pandemijos situaciją nėštumo laikotarpiu svarbiausi tampa artimi santykiai, pastebėtas sumažėjęs socialinis tinklas.

Pasiruošimas gimdymui ir mitų paneigimas

Ką patartumėte moterims, artėjant gimdymui? Nesvarbu, ar tai būtų pirmas, ar antras nėštumas, visada moterys jaudinasi, nerimauja ir tie devyni kūdikio laukimo mėnesiai kaskart yra kitokie. Aš visuomet raminu, kad akušerijoje niekas neįvyksta staiga. Žinoma, yra tam tikrų situacijų, kai būtina skubiai vykti į gimdymo įstaigą, t.y. staiga atsiradęs kraujavimas iš gimdymo takų arba nubėgę žali vaisiaus vandenys. Dar būsimi tėvai klausia, ar būtina kviesti greitąją, ar galima vykti savo automobiliu ir net nėščiajai vairuoti. Žinoma, galima ir savarankiškai vykti, jei jaučiatės gerai. Svarbiausia atlikti „namų darbus“, t.y. sužinoti, kur gimdysite, kaip atvykti, ar gimdyme dalyvaus vyras ir pan.

Dažniausiai pasitaikantys mitai apie nėštumą

Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Kitas mitas, kurį taip pat dažnai girdžiu nėščiąsias sakant: jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą. Dar yra sakoma, jog nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų. Tame gali būti šiek tiek tiesos, jei nėščiosios kasdienis darbas susijęs su nuolatiniu rankų pakėlimu (pvz. gal jai reikia prekes sandėliuoti ir dėlioti į lentynas ir pan.) - tai gali turėti šiek tiek įtakos pilvo raumenų įsitempimui ir gimdos susitraukimams. Ir dar netikėkite mitais apie nėščiosios pilvuko dydį bei formą - tai tikrai niekaip nesusiję su vaikelio lytimi. Tai susiję su moters fiziologija.

Problemų dėl besikeičiančio kūno dažniausiai turi nebrandžios moterys, t.y. tos, kurios nėra pasiruošusios motinystei, kurios išgyvena dėl kiekvieno priaugto kilogramo, dėl besikeičiančių kūno proporcijų net ima paslapčia laikytis dietų. Tai yra pačios moters savivertės problema, jai kažko trūksta, galbūt nepatyrė šilumos ir meilės savo šeimoje. Dėl to ją ir kamuoja nerimo epizodai, netenkina vaizdas veidrodyje, nes galbūt šalia jos esantis žmogus neskiria pakankamai dėmesio, neištransliuoja aiškiai, jog ji yra pati gražiausia.

Pagalbos būdai ir atsipalaidavimo technikos

Nėštumo metu svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir psichologine sveikata. Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus.

Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas. Atsipalaiduoti taip pat gali padėti ir pokalbis su partneriu arba artimaisiais, prisilietimai, atpalaiduojančios muzikos klausymasis, pasivaikščiojimai gryname ore arba kiti pasitenkinimą teikiantys laisvalaikio leidimo būdai.

Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis, jausmus. Jei galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus. Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Informacija gali padėti, nuraminti, tačiau gali ir dar labiau sudirginti. Domėkitės atsakingai, išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus, informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa.

Krizinis nėštumas ir pagalbos poreikis

Krizinis nėštumas - Lietuvoje mažai tyrinėta problema. Trūksta tyrimų, kurie atskleistų moterų, išgyvenančių nėštumo krizę, pagalbos poreikį ir jos pobūdį. Kokybiniu tyrimu atskleidžiamas moterų, patiriančių krizinį nėštumą, pagalbos poreikis. Krizinio nėštumo metu moterys būtų norėjusios: psichologinės pagalbos, galimybės aptarti sprendimą su gydytojais, objektyvios informacijos apie abortą ir žmogaus gyvybės pradžią, aborto neskatinimo ir paskatinimo motinystei. Situaciją galėjo pakeisti problemos sprendimo paieška, vaiko gimimui palanki žinia, autoritetingas patarimas ir gydytojų informacija apie abortą. Didelę įtaką apsisprendžiant turi stiprus emocinis ryšys, pasitikėjimas patariančiu žmogumi.

Būna situacijų, kai nėštumas nėra planuojamas ir nėra lauktas. Moteris patiria šoką ir nežino, ką daryti. Gydytojas ginekologas nėra teisėjas ir jis nesiekia pakeisti pacientės sprendimo (kad ir kokį ji priimtų), tačiau jo tikslas - išsiaiškinti, ar moteris apsisprendusi tam žingsniui, kad ateityje netektų gailėtis.

Pirmasis laikotarpis po gimdymo - „ketvirtasis trimestras“

Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Taip, dažniausiai mes linkę kalbėti apie tris nėštumo trimestrus, į šoną nustumdami pogimdyvinį periodą. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Todėl šiame laikotarpyje, kaip ir nėštumo metu, labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius.

Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Visi jausmai yra normalūs. Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos.

Pogimdyvinė depresija ir psichozė

Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų. Kartais pogimdyvinė depresija gali atsirasti ir dėl genetinių priežasčių. Didelę įtaką turi ankstesni psichikos sutrikimai, patirta trauma, menka pagalba iš artimųjų, konfliktiški santykiai, finansiniai rūpesčiai.

Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).

Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimo būdas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo. Rekomenduojama propaguoti fizinį aktyvumą, daugiau laiko praleisti gryname ore, laikytis sveikos mitybos principų ir pakankamai miegoti.

Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.

Kada kreiptis pagalbos ir kur ją rasti?

Kilus mintims, kad reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis. Psichologinės pagalbos ieškoti normalu ne tik, kai žmogus turi psichologinių sunkumų ar yra krizinėje situacijoje, bet ir patyrus stresą, nerimaujant, vykstant pokyčiams gyvenime. Jeigu jaučiate, kad savarankiškai nepavyksta įveikti nerimo, prislėgtos nuotaikos ar kitų psichologinių sunkumų, būtina kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi. Ji turėtų nebijoti papasakoti apie savo išgyvenimus, įvardinti jausmus ir paprašyti pagalbos, kai jos prireikia. Pastebėjus, kad liūdesys, nerimas ar įtampa trunka ilgiau nei dvi savaites, verta pasitarti su specialistu.

Kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai. Moterims nėštumo metu ir po gimdymo svarbi tiek profesionali, tiek savipagalbos pagalba. Savipagalbos metodai gali žymiai palengvinti kasdienę emocinę būseną. Pagrindiniai pagalbos šaltiniai - psichologai, psichiatrai, psichoterapeutai bei krizių intervencijos centrai. Sunkesnių psichikos sutrikimų (pvz., pogimdyminė depresija, psichozė) atveju svarbu kreiptis nedelsiant. Nereikia jausti gėdos ieškant emocinės paramos. Bendruomeninė pagalba - itin reikšminga. Šeimos narių įtrauktis - itin svarbi.

Testų rezultatai nėra diagnozė, tačiau svarbus būdas laiku pastebėti pavojingus signalus ir pasitarti su specialistu. Pirmieji ženklai gali būti nuolatinis liūdesys, nerimas, miego sutrikimai, nuovargis ar praradimo džiaugsmo jausmas. Jei atsiranda minčių apie savęs žalojimą, savižudybę ar neįveikiamą neviltį, būtina nedelsti ir kreiptis į skubią pagalbą.

Pagalbos priemonės ir kontaktai Lietuvoje:

• Psichologinės pagalbos linijos: „Pagalbos moterims linija”, „Vilties linija”.
• Psichikos sveikatos centrai: Teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Konsultacijos nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
• Visuomenės sveikatos biurai: Rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse.
• Mobilios krizių įveikimo komandos: Esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu (1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt), prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje.
• Mamos linija: Anoniminė emocinė parama.
• „PROGRAMĖLĖ „RAMU“: Tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.

Visi pokalbiai ir konsultacijos su gydytojais ar psichologais yra konfidencialūs pagal įstatymą. Kiekviena moteris turi teisę į nemokamą psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą valstybinėse gydymo įstaigose. „Aplankius niūrioms mintims, labai svarbu jomis pasidalinti su artimais žmonėmis. Pajutus, kad pokalbis su artimaisiais nepadeda, reikėtų nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos. Psichologas gali padėti suprasti jaučiamos įtampos priežastis ir pasiruošti nėštumui, artėjančiam gimdymui ar pogimdyviniam laikotarpiui“, - apie psichologinės pagalbos svarbą teigia A. Mišeikaitė.

tags: #moters #psichologine #adaptacija #nestumo #laikotarpiu

• Daugiau apie Paw Patroller žaislą
• Sužinokite apie Pauzienių pavardės atstovų veiklą
• Sužinokite, kodėl profilaktiniai tyrimai yra gyvybiškai svarbūs vaikams
• Kaip išsirinkti antialerginę pagalvę
• Kaip veikia akis?