Vaiko krikštynos: ką reikia žinoti tėvams ir krikštatėviams
Vaiko krikštas - tai ne tik graži tradicinė šventė, bet ir svarbus tikėjimo žingsnis, įjungiantis žmogų į tikinčiųjų bendruomenę. Krikštas yra pirmasis Naujojo Testamento sakramentas, kuriuo tęsiama nuo seno gyvuojanti tradicija aprūpinti savo šeimos narius dieviškomis dovanomis, kad Viešpaties gyvybė ir galia padėtų bręstančiai asmenybei augti ir skleistis.
Kūdikį ne tik galima, bet ir būtina stengtis pakrikštyti kuo greičiau ir pasirūpinti auklėti krikščioniškai. Nors anksčiau buvo įprasta krikštyti dar 6 mėnesių nesulaukusius kūdikius, šiuo metu dažniau tėvai krikštija jau vaikštančius 1-3 metų vaikus. Svarbiausia tėvų ir krikštatėvių pareiga - perduoti tikėjimą atsakingai, įsipareigoti vaiką auginti tikintį, patiems liudyti tikėjimą ir būti jo malonių atskleidėjais.
Pasiruošimas krikšto sakramentui
Dėl krikšto reikia susitarti iš anksto, kreipiantis į savo parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į konkrečią tikinčiųjų bendruomenę, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje.
Atvykus krikštynų dieną į bažnyčią, reikia turėti kūdikio gimimo liudijimą. Jo reikės pildant Krikšto knygą, kurioje įrašomas pakrikštytojo vardas, pavardė, gimimo data, vieta, tėvų duomenys bei krikštatėvių vardai ir pavardės.
Krikšto tėvų pasirinkimas
Krikštatėviai turi būti gana subrendę šioms pareigoms ir būti bent 16 metų amžiaus. Svarbu, kad patys būtų krikštyti, priėmę Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus, krikščioniškai gyventų bei būtų pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų. Jei tai sutuoktinių pora, ji privalo gyventi teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje. Krikšto tėvais negali būti pora, kuri gyvena kaip partneriai, arba asmenys, neturintys visų reikiamų sakramentų.
Pagal Bažnyčios teisę, pakanka ir vieno krikštatėvio, tačiau tradiciškai kviečiami du - vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą. Jei vienas iš būsimų krikšto tėvų yra kitos religijos, jis gali dalyvauti ceremonijoje, tačiau bus ne krikštatėviu, o „krikšto liudytoju“.
Reikalingi atributai
Kalbant apie materialų pasirengimą, reikalinga krikšto žvakė bei simbolinis krikšto rūbelis. Vienas dalykas, kuris tikrai būtinas kiekvienam krikštijamajam - tai krikšto žvakė. Jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais: uždegama atnaujinant krikšto pažadus, priimant pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma, sudega prie žmogaus karsto.
Krikšto drabužėlis yra pagarbiai saugojamas ir jį prireikus galima panaudoti krikštijant kitą vaiką. Jei tėvai nepageidauja naujų rūbelių, priimta, kad krikšto mama padovanotų krikštavaikiui skraistę, kuri bus uždedama jau kunigui pakrikštijus vaiką, kaip naujo gyvenimo pradžios simbolis.
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios krikštykla
Krikšto apeigų eiga
Apeigos pradedamos, kai prie bažnyčios pasitinkami tėvai ir krikšto tėvai. Kunigas klausia tėvų, kokį vardą išrinko savo kūdikiui bei ko prašo iš Dievo Bažnyčios. Svarbiausi apeigų elementai:
- Kryžiaus ženklas: kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos.
- Aliejų patepimas: katechumenų aliejumi patepama krūtinė, o po krikšto - kakta šventąja krizma.
- Vandens užpylimas: tai svarbiausia dalis, primenanti palaidojimą Kristaus mirtyje ir prisikėlimą naujam gyvenimui.
- Baltas drabužis ir žvakė: simbolizuojantys nekaltumą ir Kristaus šviesą.
Po Krikšto sakramento rengiami iškilmingi pasivaišinimai neturėtų virsti vien tik skrandžių puota. Šios šventės pagrindas - padėka Dievui už kūdikį bei krikščioniško džiaugsmo iškilmės už naują bendruomenės narį ir Dievo įvaikį.
tags: #morkuno #vaiko #krikstynos
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
