Padidėjęs Monocitų Kiekis Nėštumo Metu: Ką Tai Reiškia ir Kada Kreiptis į Gydytoją
Gavus bendrojo kraujo tyrimo atsakymus, daugelį pacientų apima nerimas pamačius paryškintus skaičius arba raudonas žymas šalia tam tikrų rodiklių. Vienas dažniausiai klausimų keliančių parametrų yra padidėjęs monocitų kiekis. Dažnai žmonės, jausdamiesi visiškai sveiki, nesupranta, kodėl šis rodiklis viršija nustatytas normas.
Kas yra monocitai ir kokia jų funkcija?
Monocitai yra didžiausios cirkuliuojančios kraujo ląstelės, priklausančios leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) šeimai. Monocitai yra viena iš baltųjų kraujo kūnelių rūšių, atsakingų už imuninę gynybą nuo infekcijos ir kitų ligų. Galite juos įsivaizduoti kaip organizmo „valytojus“ arba specialiąsias pajėgas. Jie gaminami kaulų čiulpuose ir cirkuliuoja kraujyje, prieš migruodami į audinius, kur diferencijuojasi į makrofagus ir dendritines ląsteles. Šios ląstelės yra būtinos imuniniam atsakui, nes jos padeda praryti patogenus, pateikti antigenus ir reguliuoti uždegimą. Jų pagrindinė funkcija - fagocitozė. Tai procesas, kurio metu monocitai „suvalgo“ ir suvirškina mirusias ląsteles, bakterijas, svetimkūnius bei audinių irimo produktus.
Kas yra monocitozė ir kokios jos priežastys?
Būklė, kai monocitų kiekis viršija normą, vadinama monocitoze. Monocitozė yra medicininė būklė, kuriai būdingas padidėjęs monocitų kiekis kraujyje. Monocitų norma kraujyje svyruoja nuo 2% iki 8% visų baltųjų kraujo kūnelių ir absoliutus monocitų skaičius yra nuo 0.2 iki 1.0 x 109/L. Gydytojai, vertindami kraujo tyrimą, visada atkreipia dėmesį į du rodiklius: procentinę monocitų dalį (iš visų leukocitų) ir absoliutų jų skaičių. Svarbu pabrėžti, kad padidėjęs procentas ne visada reiškia padidėjusį absoliutų skaičių. Pavyzdžiui, jei dėl virusinės infekcijos sumažėja neutrofilų (kitų leukocitų), monocitų procentinė dalis matematiškai padidės, nors jų realus kiekis kraujyje gali būti normalus. Padidėjęs monocitų kiekis gali būti vienas iš pirmųjų požymių, kad organizme vyksta tam tikri patologiniai procesai.
Monocitozė yra būklė, galinti rodyti įvairias sveikatos problemas - nuo infekcijų iki lėtinių uždegiminių ligų ir piktybinių navikų. Svarbu suprasti monocitozę, nes ji gali rodyti įvairias sveikatos problemas - nuo infekcijų iki lėtinių uždegiminių ligų ir net tam tikrų vėžio rūšių. Dažniausios monocitozės priežastys yra šios:
- Monocitozę gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant infekcijas (bakterines, virusines, grybelines), lėtines uždegimines ligas, autoimuninius sutrikimus ir tam tikrus vėžio tipus.
- Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, monocitozė (padidėjęs monocitų kiekis) gali būti susijusi su labai plačiu priežasčių spektru. Jos gali būti reaktyvios (sukeltos infekcijų, uždegiminių ar autoimuninių būklių), trumpalaikės (po streso, operacijos ar gydymo), taip pat kloninės, kai kalbame apie įvairius kraujo navikus (pavyzdžiui, lėtinę mielomonocitinę leukemiją ar ūminę mielomonocitinę leukemiją).
- Viena iš dažniausių ir mažiausiai pavojingų monocitozės priežasčių - tai organizmo atsigavimas po ūmios infekcijos. Kai sergate ūmia virusine infekcija (pavyzdžiui, gripu) ar bakteriniu uždegimu, pirmieji į kovą stoja neutrofilai. Kai mūšis su infekcija baigiasi, mūšio lauke lieka daug „šiukšlių“ - žuvusių bakterijų, virusų paveiktų ląstelių ir audinių fragmentų. Tokiu atveju padidėjęs monocitų kiekis rodo ne ligos paūmėjimą, o tai, kad imuninė sistema sėkmingai susitvarkė su grėsme ir atlieka „generalinį tvarkymą“.
- Jei monocitų kiekis išlieka padidėjęs ilgą laiką (kelis mėnesius) ir nėra susijęs su neseniai persirgta ūmia liga, gydytojai pradeda ieškoti lėtinių uždegimo šaltinių. Pavyzdžiui, virusinės infekcijos: Infekcinė mononukleozė (Epštein-Baro virusas), citomegalo virusas, kiaulytė ar tymai. Bakterinės infekcijos: Tuberkuliozė, sifilis, bruceliozė ar poūmis bakterinis endokarditas (širdies vožtuvų infekcija).
- Kita didelė ligų grupė, susijusi su padidėjusiu monocitų kiekiu, yra autoimuninės ligos. Sergant tokiomis ligomis kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, opinis kolitas ar Krono liga, monocitai yra nuolat mobilizuojami į uždegimo židinius.
- Nors tai pasitaiko rečiau, svarbu paminėti, kad žymus ir nuolatinis monocitų padidėjimas gali būti onkohematologinių (kraujo vėžio) ligų požymis. Ligos, tokios kaip lėtinė mielomonocitinė leukemija (LMML) ar ūminė mieloidinė leukemija, sukelia nekontroliuojamą monocitų gamybą.
- Įdomu tai, kad ne tik ligos veikia mūsų kraujo sudėtį. Didelis fizinis krūvis, lėtinis psichologinis stresas ar net nutukimas gali sukelti lengvą uždegiminį atsaką organizme, kurį atspindi monocitų padidėjimas.
- Taip, tam tikri vaistai gali turėti įtakos monocitų skaičiui. Pavyzdžiui, kortikosteroidų vartojimas, augimo faktorių terapija ar kai kurie antibiotikai gali laikinai iškreipti kraujo formulę.
Monocitozė nėštumo metu: fiziologiniai pokyčiai
Nėštumo metu moters organizme vyksta didžiuliai imuniniai pokyčiai. Leukocitozė (padidėjęs bendras leukocitų kiekis) ir nežymus monocitų padidėjimas nėštumo metu yra laikomi fiziologine norma, jei nėra kitų infekcijos požymių. Būdinga monocitozė, ypač I trimestrą, tačiau ji mažėja didėjant nėštumo trukmei. Monocitų ir limfocitų santykis yra labai padidėjęs.
Kraujo būklės nėštumo metu | Lytinės sistemos fiziologija | NCLEX-RN | Khan akademija
Apskritai, nėštumo laikotarpiu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, hormonų pusiausvyros pakitimų. Nėščiosios organizme kraujo plazmos padidėja apie 45-50 proc., besilaukiančioms dvynukų - net iki 60 proc. (apie 1,5 l cirkuliuojančio kraujo tūrio), eritrocitų - apie 20-30 proc. Dėl netolygaus kraujo plazmos ir eritrocitų kiekio pasiskirstymo nėščiosioms būdinga fiziologinė anemija (stebima mažesnė hemoglobino koncentracija), sumažėja kraujo klampumas (žemesnė hematokrito koncentracija). Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai I ir III nėštumo trimestre hemoglobino koncentracija būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre - mažesnė nei 105 g/l. 8-10 nėštumo savaitę eritrocitų padaugėja ir iki nėštumo pabaigos padidėja apie 20-30 proc., jeigu moters organizme yra pakankamas kiekis geležies. Leukocitų nėštumo metu fiziologiškai padaugėja, ypač neutrofilų sąskaita (fiziologinis stresas). Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis. Manoma, kad tai vyksta dėl padidėjusio estrogenų ir kortizolio kiekio. Neutrofilų padaugėja, nes nėštumo metu sumažėja neutrofilų apoptozė. Jų chemotaksis ir fagocitinis aktyvumas yra sumažėjęs dėl inhibuojamųjų faktorių nėščios moters serume. Leukogramoje gali būti mielocitų, metamielocitų, nėštumo metu tai nėra patologijos požymis, tai rodo aktyvų kraujo čiulpų atsaką į padidėjusią eritropoetino gamybą nėštumo metu. Taip pat fiziologiškai leukocitų kiekis didėja gimdant (stresinė situacija) ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo (kelias dienas po jo), gali pasiekti net iki 30 000/μl. Praėjus 4-6 savaitėms po gimdymo, leukocitų kiekis grįžta į normą. Limfocitų kiekis I ir II nėštumo trimestrą sumažėja ir padidėja III trimestrą.
Nėštumo metu kraujo krešėjimo sistema patiria reikšmingus pokyčius, kurie apsaugo mamą ir vaiką nuo pernelyg didelio kraujavimo gimdymo metu. Nėštumas yra hiperkoaguliacinė būklė, tai tarsi moters paruošimas gimdymui, kad nenukraujuotų. Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), o plazmos fibrinolizinis aktyvumas sumažėja. Sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija. Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu. Didėjantis krešėjimo pajėgumas padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką. Tačiau egzistuoja ir padidinto krešumo rizika - polinkis į trombozę. Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką. Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką. Trombocitų kiekis normos atveju nėštumo metu nekinta arba sumažėja nedaug, padidėjimas yra retas. Trombocitų kiekis sumažėja dėl hemodiliucijos, padidėjusio trombocitų sunaudojimo. Norma - 140-300x10e9/l. Apie 5 proc. nėščiųjų būna saikingai sumažėjęs trombocitų kiekis. Gestacinė trombocitopenija - tai nedidelis asimptomis trombocitų kiekio sumažėjimas, atsiradęs III trimestrą, kai pacientė prieš nėštumą neturėjo trombocitopenijos, ji savaime praeina po gimdymo. Trombocitų kiekis turi būti >70x10e9/l, apie 1/3 nėščiųjų būna 130-150x10e9/l. Trombocitų kiekis normalizuojasi po gimdymo praėjus 2-12 savaičių.
Klinikinėje praktikoje įprasta, kad įtariant giliųjų kojų venų trombozę ar plaučių arterijos trombemboliją, atliekamas D-dimerų tyrimas. Žinoma, kad nėštumo metu D-dimerų koncentracija kraujyje padidėja, tačiau koks padidėjimas dar yra normalus, o kada jau reikėtų galvoti apie trombozę? Literatūroje nurodoma, kad kiekvieną nėštumo trimestrą D-dimerų koncentracija padidėja apie 39 proc. nuo įprastinės normos ribos, taigi III nėštumo trimestrą D-dimerų koncentracija būna didžiausia. Taip pat nėštumo metu padidėja krešėjimo faktorių (VII, VIII, IX, X, XII ir von Willebrando faktoriaus), plazmos fibrinogeno koncentracija kraujyje.
Apibendrinant kraujo rodiklių pokyčius nėštumo metu, svarbu atsižvelgti į tai, kad laboratorijos nepateikia nėščiosioms būdingų kraujo tyrimų normos ribų. Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Žemiau pateikiami kai kurie dažniausiai vertinami kraujo rodikliai ir jų pokyčiai:
| Rodiklis | Ne nėščios moterys (apytikslės reikšmės) | Nėštumo trimestras I | Nėštumo trimestras II | Nėštumo trimestras III |
|---|---|---|---|---|
| Monocitai | 2-8% (0.2-1.0 x 109/L) | Būdinga monocitozė | Mažėja | Mažėja |
| Hemoglobinas | 120-160 g/l | >110 g/l (anemija <110 g/l) | >105 g/l (anemija <105 g/l) | >110 g/l (anemija <110 g/l) |
| Leukocitai | 4-10 x 109/l | Fiziologiškai padaugėja | Didėja | Didėja (gimdant iki 30 x 109/l) |
| Limfocitai | Normalus | Sumažėja | Sumažėja | Padidėja |
| Trombocitai | 150-400 x 109/l | 140-300 x 109/l (gali sumažėti nedaug) | 140-300 x 109/l (gali sumažėti nedaug) | 140-300 x 109/l (gali sumažėti nedaug; gestacinė trombocitopenija >70 x 109/l) |
| Fibrinogenas | 2-4 g/l | >4 g/l (reikšmingai padidėja) | >4 g/l (reikšmingai padidėja) | >4 g/l (reikšmingai padidėja) |
| D-dimerai | Įprastos normos (pvz. <500 ng/mL) | Kyla (apie 39% nuo normos ribos) | Kyla (apie 39% nuo normos ribos) | Didžiausia koncentracija (apie 39% nuo normos ribos) |
| Šarminė fosfatazė (ŠF) | Normalus | Padidėja | Padidėja | Padidėja (apie 2-4 kartus) |
| C reaktyvusis baltymas (CRB) | <5 mg/l | Iki 20 mg/l | Iki 20 mg/l | Iki 20 mg/l |
Monocitozės diagnostika, simptomai ir gydymas
Kaip diagnozuojama monocitozė? Monocitozė diagnozuojama atlikus bendrą kraujo tyrimą (BKT), kurio metu matuojamas monocitų kiekis kraujyje. Pirmasis žingsnis nustačius padidėjusį monocitų kiekį yra įvertinti, ar tai nėra laikina, pavyzdžiui, po intensyvaus gydymo, esant ūminei infekcijai, patyrus emocinį ar fizinį stresą. Jei monocitozė išlieka, svarbu atmesti lėtines infekcijas (tuberkuliozę, sifilį, bruceliozę, lėtines virusines ligas), uždegimines (Krono liga, sarkoidozė), autoimunines (vilkligė, reumatoidinis artritas) ir klonines ligas (lėtinę mielomonocitinę leukemiją, ūminę monocitinę leukemiją). Nuodugni anamnezė, fizinė apžiūra, kraujo tepinėlio įvertinimas bei kaulų čiulpų tyrimas leidžia nustatyti tikslią priežastį. Kadangi monocitozė gali atsirasti dėl daugelio faktorių, būtina kompleksiškai įvertinti paciento būklę, įskaitant vaistų vartojimą, gretutines ligas ir galimas infekcines priežastis.
Kokie yra dažniausi monocitozės simptomai? Dažniausi monocitozės simptomai yra nuovargis, karščiavimas, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas ir patinę limfmazgiai. Svarbiausia yra įvertinti visumą: kaip jaučiatės, ar turite temperatūros, ar nekrenta svoris, ar nepadidėję limfmazgiai.
Monocitozės gydymas pirmiausia skirtas pagrindinės priežasties šalinimui. Kadangi monocitozė dažniausiai yra pasekmė, o ne pati liga, gydyti reikia priežastį. Specifinių maisto produktų, mažinančių monocitus, nėra. Monocitozės prognozė labai priklauso nuo pagrindinės priežasties. Daugeliu atvejų, jei pagrindinė liga nustatoma ir gydoma nedelsiant, prognozė yra palanki. Pati monocitozė nėra liga, o laboratorinis radinys, rodantis pagrindinę problemą. Ilgalaikė monocitozės perspektyva priklauso nuo pagrindinės priežasties. Norint veiksmingai valdyti, labai svarbu suprasti jos priežastis, simptomus, diagnozę ir gydymo galimybes.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pamatę, kad monocitai viršija normą, pirmiausia nepanikuokite. Izoliuota monocitozė be kitų simptomų retai rodo pavojingą ligą. Geriausias sprendimas - aptarti rezultatus su savo šeimos gydytoju. Jei monocitų padidėjimas yra nedidelis ir nėra jokių simptomų, gydytojai dažniausiai rekomenduoja pakartoti bendrą kraujo tyrimą po 2-4 savaičių. Jei padidėjimas yra atsitiktinis radinys, dažniausiai užtenka stebėjimo taktikos. Kraujo tyrimų dažnumas priklausys nuo pagrindinės ligos ir jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo rekomendacijų. Nėštumo metu kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų. Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Laboratorijos nepateikia nėščiosioms būdingų kraujo tyrimų normos ribų, todėl kyla klausimas, kaip tinkamai interpretuoti nėščios moters kraujo tyrimų rezultatus. Visada svarbu, kad bet kokią kraujo tyrimo rezultatų interpretaciją atliktų kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas. Rekomenduojama bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais (hematologais, infekcinių ligų gydytojais, reumatologais), norint tiksliai diagnozuoti pagrindinę priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.
Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
tags: #monocitu #padidejimas #nestumo #metu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
