Mityba yra vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių ir vienas iš ligų profilaktikos elementų. Vaikų mityba yra ypač reikšminga, nes vaikai yra viena jautriausių grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl greičiausiai yra pažeidžiama. Kai mityba yra nevisavertė, įvairių maisto medžiagų stygiui kompensuoti dažniausiai pasirenkami maisto papildai.
Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos ypatumus, išsiaiškinti tėvų sampratą apie sveikos mitybos principus, aptarti vaikų mitybos įpročius bei maisto papildų vartojimą. Taip pat bus nagrinėjami ikimokyklinio amžiaus vaikų pasaulio pažinimo aspektai, ugdymo(si) būdai ir ypatumai.
Tyrimo metu apklausta 400 tėvų, iš kurių 200 (50 proc.) augino mergaites ir 200 (50 proc.) tėvų, kurie augino berniukus nuo 2 iki 6 m. amžiaus. Vertinant tėvų sampratą apie sveiką mitybą, 87,25 proc. (n=349) apklaustųjų sutinka, kad mityba yra svarbi vaiko sveikatai. 95 proc. žino, kas yra sveikos mitybos piramidė ir 88,7 proc. apklaustųjų atrinko teisingus sveikos mitybos principus (p<0,05).

Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos ypatumai yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį lemia daugybė veiksnių. Vaikų mityba yra ypač reikšminga, nes vaikai yra viena jautriausių grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl greičiausiai yra pažeidžiama. Kai mityba yra nevisavertė, įvairių maisto medžiagų stygiui kompensuoti dažniausiai pasirenkami maisto papildai.
Vartojimo maisto papildų tyrimo metu nebuvo detaliai analizuojama, tačiau pastebėta, kad kai mityba yra nevisavertė, įvairių maisto medžiagų stygiui kompensuoti dažniausiai pasirenkami maisto papildai.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasaulio pažinimo skirtingose aplinkose didaktiniai aspektai yra labai svarbūs. Pažinimo kompetenciją sudaro smalsumas, o jos ugdymo tikslas - išugdyti mąstantį vaiką. Pažinimo gebėjimai ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje vystosi nuolat.
O. Monkevičienė (2003) nurodo, kad 5-6 metų vaikams būdinga simbolinis mąstymas, vaiko mąstymas pasižymi centrizmu, yra egocentriškas, magiškas ir sinkretiškas. Mąstymo atsiradimas grindžiamas logikos dėsniais.

Ankstyvojo gamtamokslio ugdymo pažinimo procesai apima šiuos etapus (K. Hille, P. Evanschitzky, A. Bauer 2015):
Mokymosi aplinka tai erdvė, kurioje mokomasi padedant įvairioms mokymo priemonėms. Sukurtoji gamtinė-daiktinė aplinka, pavyzdžiui, botaninis sodas, yra labai svarbi ugdymo procese. Labai svarbu individualizuoti kiekvieno vaiko supratimo ir ieškojimo poreikius. Vaiko, pedagogo ir aplinkos sąveika pažįstant pasaulį yra neatsiejama ugdymo dalis.

Emocinio intelekto ugdymas ypatingai aktualiu tampa vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsiranda natūralus poreikis susirasti draugų, bendrauti su mokytojais, rezultatyviai įsitraukti į ugdomąją veiklą, įveikti sunkumus, atpažinti bei valdyti emocijas. Lauko darželiuose, kurie pripažinti inovatyvia praktika ir neatsiejama ateities švietimo dalimi, gamtinė aplinka išnaudojama maksimaliai. Tai stimuliuoja vaikų sensorinius ir fizinius gebėjimus, pozityviai veikia jų nervų sistemą ir adaptaciją. Vyksta visuminis ir patirtinis vaiko ugdymasis, panaudojant priemones, esančias gamtoje.
Vaikų emocinio intelekto ugdymui Lauko daželiuose didžiausią įtaką turi naudojamos funkcionalios erdvės, gamtinės priemonės, natūrali miško aplinka, vaidmeniniai žaidimai, knygų terapija ir specialios programos, orientuotos į emocinio intelekto ugdymą. Ugdant vaikų emocinį intelektą labai svarbus tėvų ir pedagogų elgsenos pavyzdys, jų bendradarbiavimas.
Straipsnyje aptariami ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinių vertybių ugdymo(si) būdai šeimoje. Sprendžiamas probleminis klausimas: kokie yra ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinių vertybių ugdymo(si) būdai šeimoje? Tyrimo tikslas: atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinių vertybių ugdymo(si) būdus šeimoje.
Pateikiama dorovinių vertybių apibrėžtis, analizuojami dorovinių vertybių ugdymo šeimoje teoriniai ir praktiniai aspektai. Pabrėžiama šeimos įtaka ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovines vertybes. Pristatomi apklaustųjų tėvų požiūriai į dorovines vertybes, jų reikšmę bei galimus dorovinių vertybių ugdymo(si) būdus: asmeninį pavyzdį, edukacinę aplinką, žaidimus, bendravimą ir bendradarbiavimą, elgesio modelius, kultūros elementų panaudojimą, pamokymą, draudimą, paskatinimą, darbą, ikimokyklinės ugdymo įstaigos ir šeimos bendradarbiavimą. Respondentai pabrėžia šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo aktualumą dorovinių vertybių ugdymo(si) procese.

tags: #mokslinis #straipsnis #ikimokyklinis #am #ius