Gimdymas ir motinystė Olandijoje: patirtys ir realijos
Visada įdomu sužinoti, kaip vaikus augina kituose kraštuose. Geriausios „informatorės“ - mūsų skaitytojos, kurios mums laiškus rašo ir nuotraukas siunčia iš viso pasaulio. Skaitykite, kaip motinyste Olandijoje džiaugiasi lietuvaitės Gintarė ir Rūta.
Kelionė į Olandiją ir pirmieji įspūdžiai
Prieš keletą metų važiavome su vyru Dainiumi aplankyti jo giminių Vokietijoje. Kadangi vyro dėdė gyvena prie Olandijos sienos, nusprendėme aplankyti ir šią šalį. Čia mums labai patiko. Kai pastojau, žinojome, kad negimdysiu Lietuvoje. Liko išsirinkti šalį. Užteko pažvelgti vienam į kitą ir supratome, kad važiuojame į Olandiją. Vyras išvažiavo pirmas, po kelių mėnesių - ir aš. Taip ir atsidūrėme Nyderlandų karalystėje. Čia gyvename dvejus metus. Dainius dirba 9 valandas per dieną vairuotoju, važinėja su nedideliu sunkvežimiu.
Ką žinojote apie šalį prieš važiuodami? Pasidomėjome, kokia čia situacija dėl darbo, kiek kainuoja būsto nuoma, kaip žiūrima į užsieniečius, kokia politika, mokesčių sistema. Iš pirmo žvilgsnio Olandija pasirodė labai spalvinga. Netrukus po mano atvažiavimo prasidėjo Europos futbolo čempionatas. Visa šalis nusidažė oranžine spalva (tai Nyderlandų karališkosios šeimos spalva) - nuo visur prikabintų vėliavų iki gėlių balkonuose. Tai man padarė didelį įspūdį, net pati nemėgdama futbolo pradėjau juo domėtis. Tai buvo tarsi visuotinė manija. Olandai yra griežti, tvirtų pažiūrų, tačiau visada besišypsantys ir draugiški.
Gyvename Utrechto provincijoje, dideliame ūkyje, su tikrais olandais viename name. Olandai vyras Dirk ir žmona Ans yra, kaip jie patys sako, mūsų netikri tėvai. Jie pensininkai, savo vaikų neturi. Tikrieji mūsų tėvai gyvena Lietuvoje ir „olandiški tėvai“ neketina užimti jų vietos. Dirk su Ans van Ingen yra nuostabūs žmonės, su kuriais mes dalinamės viskuo - nuo materialinių dalykų iki dvasinių. Name, kuriame kartu gyvename, yra viena virtuvė, vienas dušas, vienas tualetas. Vakarienę dažniausiai valgome visi kartu prie vieno stalo. Naudojamės vienu automobiliu, bendrai perkame maistą, piniginė su pinigais maistui visada padėta ant stalo. Dirk su Ans padeda mums auginti Samuelį (moko vadinti juos „seneliu“ ir „močiute“), sudrausmina mus.
Dirk ir Ans padeda mums mokytis olandų kalbos (jie nekalba jokia kita kalba, taigi tai buvo puiki proga nustoti bendrauti anglų kalba). Puikiai sutariame. Van Ingen buvo stambūs karvių augintojai, prieš kelerius metus viską išpardavė ir nusprendė auginti avis. Kaimas, kuriame gyvename, yra rekreacinė zona, per kelią teka upė De Meije, ji labai mėgstama turistų.
Olandija trečdaliu mažesnė už Lietuvą, bet čia gyvena 17 mln. žmonių. Mes gyvename pačiame Olandijos ir pramonės centre, dar kitaip olandų vadinamame Bermudų trikampyje.
Medicinos sistema ir nėščiųjų priežiūra
Kokia ten medicinos sistema, kaip prižiūrimos nėščiosios? Olandijoje praleidau paskutinius 3 nėštumo mėnesius. Jeigu niekuo nesiskundi ir gerai jautiesi, atliekamos tik pagrindinės apžiūros. Sveikatos draudimą turi mokėtis pats, nesvarbu ar dirbi, ar ne. Jis privalomas. Turint sveikatos draudimą, dauguma paslaugų nemokamos. Paskutines nėštumo savaites, jeigu prasčiau jautiesi, gydytojas pats ateina į namus. Gauni medicininį paketą įvairių daiktų (vadinamąjį KramZorg paketą), kuriame yra visko - nuo higieninių įklotų iki patiesalų į lovą.
Mūsų šeimos gydytojas - vienas iš tų, kurie priiminėja gimdymus namuose. Tai labai populiaru Olandijoje. Aš pasirinkau gimdyti nedidelio miestelio Woerden ligoninėje. Gimdžiau gimdykloje (kiekviena gimdykla skirta vienai mamai), kurioje yra stalas, foteliai, arbata, kava, užkandžiai kartu esantiems asmenims, vonios kambarys su visomis higienos priemonėmis, rankšluosčiais.
Kai grįžti namo su naujagimiu, ateina seselė - visą savaitę kiekvieną dieną. Jos buvimo valandas pasirenki nuo 3 iki 24 valandų per parą. Sesutė matuoja kūdikiui temperatūrą, sveria, apžiūri mamą, padeda mažiuką maudyti, parodo, kaip taisyklingai maitinti krūtimi, tvarko namus, pagamina valgyti. Visą savaitę ji kruopščiai aprašo kūdikio ir mamos būklę į specialią knygą, kurią paskui palieka tėvams. Tai nepaprasta pagalba pirmosiomis dienomis, nes iš ligoninės (jeigu viskas gerai) išleidžia tą pačią dieną. Kadangi visa mano šeima buvo Olandijoje (mama atskrido savaitę prieš gimdymą, o tėtis su sese - gimdymo dieną) seselė ateidavo trims valandoms.
Pirmas nutikimas buvo dieną prieš skrydį lėktuvu. Visą nėščiosios knygutę išsiverčiau į anglų kalbą ir laiminga laukiau skrydžio. Bet sugalvojau pasiskambinti į oro uostą ir pasiteirauti, kaip ir kas. Draugiška moteris telefonu pasakė, kad be gydytojo leidimo į lėktuvą manęs niekas neįleis.
Antrasis nutikimas buvo dieną prieš gimdymą. Darant tyrimą ultragarsu paprašėme gydytojo nesakyti, kas bus - mergaitė ar berniukas (visą nėštumą šiuo klausimu nesidomėjome, tai neturėjo jokios įtakos). Pažiūrėjo ir pasakė, kad nėra dėl ko jaudintis (angliškai). O savo kolegei pasakė (olandiškai): „Sveika didelė mergaitė“. Supratome abu su vyru, ką gydytojas pasakė. Nupirko Dainius rožinius drabužėlius pasiimti iš ligoninės dukrelę. Visas skyriaus personalas irgi laukė mergaitės, nes išraše buvo pažymėta „mergaitė“. Staiga mūsų šeimos gydytojas pakelia į viršų užgimusį mažiuką ir sako: „Berniukas“. Dainius klausia: „Kas? Berniukas?“ „Tikrai taip - berniukas. 3150 gramų ir 50 cm ilgio gražiausias berniukas“.
Motinystės išmokos ir grįžimas į darbą
Ar valstybė lepina jaunas mamas atostogomis, pašalpomis? Praėjus savaitei po Samuelio gimimo gavome laišką iš socialinio skyriaus, kad mūsų vaikui priklauso pašalpa. Reikėjo tik užpildyti formą, ir pinigai kas 3 mėnesius įkrenta į sąskaitą. Negaliu teigti, kad tai daug pinigų, bet vaikui užtenka.
Ar mamos ten greitai grįžta į darbą po gimdymo? Jei mama turi mėgstamą ir gerai apmokamą darbą, tuomet jau po 2 savaičių grįžta į darbą. Olandijoje apmokamų motinystės atostogų mamos gauna tik 2 mėnesius. Mes gyvename kaime, kur šeimos ūkininkauja, tai dauguma mamų yra namuose, o dirba kelias dienas per mėnesį (pavyzdžiui, baigia kursus ir prižiūri ligonius ar senukus).
Olandų virtuvė ir tradicijos
Kaip olandai maitinasi, kokie patiekalai ten populiarūs? Olandų virtuvė turi gilias tradicijas. Nors atrodytų, jog olandai daugiau maistą mėgsta tapyti, o ne gaminti, jie mėgaujasi paprastais, kaimiškais patiekalais. Šioje šalyje itin daug suvalgoma vaisių (mėgstamiausi obuoliai, kriaušės, vyšnios, slyvos) ir daržovių (bulvės, burokėliai, šparaginės pupelės, morkos, salierai, svogūnai, kopūstai). Ypatingas vaidmuo tenka jūros gėrybėms (tunas, ungurys, lašiša, upėtakis, austrės, moliuskai). Jie mėgsta saldžius patiekalus.
Tipiškas olandų desertas - drop. Tai grūdeliai, labai panašūs į tirpią arbatą ar kakavą. Populiariausi šokoladiniai, tačiau yra ir vaisių skonio. Juos olandai barsto ant visų saldžių patiekalų - pyragaičių, keksų, pyragų, tačiau būtinai reikia užsitepti ir sviesto. Kaip olandai sako, taip skaniau. Pusryčiaudami ant duonos užsitepa sviesto ir užbarsto šių grūdelių. Šokoladinius grūdelius vaikai valgo ir vienus.
Graži olandų šventė - Sinterklaas (šv. Nicolas). Ji švenčiama gruodžio 5 dieną. Visi žmonės gauna dovanų per savo gimtadienį, o Sinterklaas pats dalina dovanėles per savo gimimo dieną (panašiai kaip Kalėdų Senelis). Jis atvyksta iš Ispanijos su laivu į Olandiją, o čia jodinėja pas vaikus ant balto žirgo. Tai olandai, kurie savo veidus išsidažo juodai. Jie padeda Sinterklaasui dalinti dovanėles. Vaikai gruodžio 5 dienos vakarą prie krosnies ar centrinio šildymo radiatoriaus padeda batą ir dainuoja daineles. Į batą įdeda obuolį ar morką, kad žirgas suvalgytų. Naktį Sinterklaas atjoja ant žirgo ir įdeda dovanėlę į batą. Vaikai seniau bijodavo Juodųjų Pytų, nes dovanėles gauna tik geri vaikučiai, o išdykusius Juodieji Pytai įsikiša į maišą ir išsiveža į Ispaniją.
Švenčiamas ir karaliaus gimtadienis, kuris yra gegužės 27 dieną. Tuomet visi persirengia dažniausiai oranžinės spalvos drabužiais ir atributika. Tai daugiau suaugusiųjų šventė, bet būna vaikų turgūs, kur vaikai prekiauja.
Lietuvių bendruomenė ir grįžimas į tėvynę
Samuelis, kaip močiutė sako, kalba gražiai lietuviškai su akcentu. Olandijoje gyvename 9 metus, bet vis dar ilgimės tėvų, sesių ir brolių. Olandijoje yra lietuvių bendruomenė, turime lietuvių draugų, vaikai kartu žaidžia, švenčiame daugelį švenčių pagal lietuviškas tradicijas. Lietuvą su šeima aplankome 1-2 kartus per metus. Aš pati darbo reikalais dažnai lankausi Lietuvoje. Jeigu vaikams yra atostogos, skrenda kartu ir Samuelis. Sulaukiame svečių iš Lietuvos ir Olandijoje.
Iš Olandijos į Lietuvą vežame lauktuvėms olandiško sūrio ir jau minėtų karamelinių vaflių (stroopwafel). Lietuvoje jau irgi yra šių vaflių. Bet, kaip sako mano mama, olandiški skanesni.
Gimdymo namuose tradicijos Nyderlanduose
Emigrantė Olandijoje apstulbino medikus - pareiškė norą gimdyti ligoninėje. Lietuvoje teisiškai nepalaikomas gimdymas namų sąlygomis vis dar kelia diskusijas. Prieš metus gimdymo namuose atvejus ėmęsi tirti teisėsaugos pareigūnai tikino susidūrę su gerai organizuotu pogrindiniu verslu, jo dalyviams kelis dešimtmečius nešusiu didžiules pajamas. Prokurorams talkinę psichologai nelegalių pribuvėjų veikloje įžvelgė net sektos požymių.
Nyderlandai yra vienintelė Vakarų Europos šalis, kurioje namuose gimdo didžiausias procentas, daugiau nei trečdalis, moterų. Olandijos ligoninėse dirba tik apie 27 procentus šalies akušerių. „Kai paklausta, kur norėčiau gimdyti, pasirinkau ligoninę, gydytoja ir slaugytoja buvo labai nustebusios. Aiškinau joms, kad Lietuvoje įprasta gimdyti ligoninėje, apsuptai medicinos personalo, kad ir aš norėčiau vaikelio susilaukti ten, kur tikrai sterilu ir saugu. Baiminausi, kad gimdant namuose man ar kūdikiui gali kas nors atsitikti, o kol greitoji mus nuveš į ligoninę, sugaiš nemažai laiko. Olandijoje moteriai pasirinkus gimdymą namuose, pas ją atvyksta akušeris-pribuvėjas su asistente- medicinos seserimi, o už jų paslaugas moka sveikatos draudimo fondas, taigi visa tai šeimai papildomai nekainuoja.
„Jeigu ruošiesi gimdyti ligoninėje, pasiruošk už tai susimokėti, - pasakoja Aušra. Anot A. Striškienės, vien nėščiosios nuvežimo greitąja į gydymo įstaigą mokestis siekia 100-180 eurų, tai priklauso nuo atstumo. Jai pačiai artimiausia ligoninė yra už maždaug trisdešimties kilometrų, taigi moteris skaičiuoja, kad greitosios medicinos pagalbos automobilio paslauga jai kainuotų šiek tiek daugiau nei 100 eurų. Prieš trejetą metų pirmąjį vaikelį gimdančią emigrantę į gydymo įstaigą atvežė bičiuliai. Gimdyvė buvo paguldyta vienvietėje palatoje ir palikta. „Kai pajutau sąrėmius, pulteliu išsikviečiau medikus. Jie liepė kviesti vyrą. Kai jis atvažiavo, prasidėjo gimdymas“, - pamena A. Pagimdžiusios mamos medikai ligoninėje ilgai nelaikė. Kūdikis pasaulį išvydo gerokai po vidurnakčio, o jau popietę sutuoktinis žmoną su dukrele parsivežė namo. Nors, kaip prisimena Aušra, jos sveikata nebuvo geriausia. Per gimdymą netekusi maždaug litro kraujo, A. Striškienė jautėsi taip silpnai, kad vyrui teko pasirūpinti ne tik mažyle, bet ir vos pastovinčia žmona. Medikams tai nepasirodė pagrįsta priežastis ją dar bent parą laikyti ligoninėje - suleidę geležies preparato ir įvertinę, kad pavojaus gyvybei nėra, išsiuntė lietuvę namo. Ligoninėje nepraleidusi nė paros A. „Lietuvoje tokios būklės moters tikrai nebūtų išleidę, bet ne Olandijoje. Čia stengiamasi pacientus ligoninėse laikyti kuo trumpiau. Netgi persileidimą patyrusi, smarkiai nukraujavusi, silpnai besijaučianti moteris, padarius lašelinę infuziją, po kelių valandų buvo išleista“, - pasakojo A. Tiesa, grįžusios į namus gimdyvės su kūdikiais nepaliekamos vienos. „Gal man į kraują įaugęs įsitikinimas, kad nors namuose ir sienos padeda, bet gimdyti ligoninėje vis tiek saugiau. Kitaip net nenoriu įsivaizduoti“, - prisipažįsta A.
Mano gimdymo patirtis Nyderlanduose 🇳🇱 | Kas mane labiausiai nustebino
Lietuva priklauso nedidelei šalių grupei, kurioje nėra reglamentuotas gimdymas namuose. Daugelyje Europos šalių įstatymu tai įteisinta labai seniai. Nyderlandai yra vienintelė Vakarų Europos šalis, kurioje namuose gimdo daugiau kaip 32 procentų gimdyvių. Šiuo metu Nyderlanduose yra 2612 akušerių, iš kurių 27 proc. dirba ligoninėse, o likusios teikia paslaugas gimdančioms namuose. Gimdyvei pasirinkus gimdymą namuose, akušeris-pribuvėjas gimdymo paslaugas teikia su asistentu. Asistentu gali būti akušerijos medicinos sesuo ar slaugytojas, kuris paprastai būna įdarbintas ligoninėje.
Visada įdomu sužinoti, kaip vaikus augina kituose kraštuose. Geriausios informatorės - mūsų skaitytojos, kurios mums laiškus rašo ir nuotraukas siunčia iš viso pasaulio. Kalbamės su Gintare Geruliene, kuri papasakos apie mamyčių gyvenimą Olandijoje. Gintarė su vyru Dainiumi Olandijoje gyvena 9 metus, augina sūnų Samuelį (8 m.
Olandijoje yra šeši seselių lygiai. Trečia lygi galima gauti pasimokius kursuose 2,5 metu. Dabar jau keturiuose Olandijos miestuose atsirado specialių med.mokyklų, kurios ruošia verloskundige ir suteikia tipo hbo (aukštasis neuniversitetinis) išsilavinimą, mokytis ten tenka 4 metus. Bet kol kas tu naujai iškeptų su hbo nėra daug, dar vis senosios eilines seseles dirba akuserėmis.
Taigi į namus po gimdymo ateidinės maternity nurse, kuri olandiskai vadinasi kraamverzorgster. Beje, Lietuvoje kūdikį stebi tik vaikų gydytoja, kuri nuolat lanko kūdikį namuose, kai grįžti su juo iš ligoninės. Visa gimdymo ir priežiūros namuose sistema Olandijoje vadinama kraamzorg. This support comes in the form of a qualified maternity nurse or health care professional, kraamverzorgster, who comes to the home in order to provide care and instruction for the newborn. The kraamzorg'ster's primary responsibility is to ensure that the mother's recovery is quick and efficient, and that the baby's development is evolving appropriately. Interaction with the kraamzorg organisation of choice begins in the thirty-fourth week of pregnancy. The hours of care each mother is entitled to vary, and can even change after birth. There are three levels of care: basic, minimal, and flexible, that translate into a specific number of daily hours of service depending the mother and the family's personal situation.
Verloskunde of obstetrie is de verzamelnaam voor alle kennis rondom de zwangerschap, de bevalling en het kraambed (de eerste tien dagen na de bevalling). Eerstelijns verloskundigen begeleiden gezonde vrouwen zonder relevante medische voorgeschiedenis, bij wie zwangerschap en bevalling zonder problemen verlopen. In geval van complicaties verwijst de verloskundige naar de gynaecoloog tijdens de zwangerschap (bijvoorbeeld: hoge bloeddruk, zwangerschapsvergiftiging (pre-eclampsie), diabetes, een eerdere keizersnede) of tijdens de bevalling (bijvoorbeeld: langer dan 24 uur gebroken vliezen, pijnstillingswens, vruchtwater met meconium, niet vorderen van de ontsluiting of uitdrijving, te veel bloedverlies). Midwifery or obstetrics is the collective name for all the knowledge about pregnancy, childbirth and the puerperium (the first ten days after birth). Primary midwives accompany healthy women with no relevant medical history, in whom pregnancy and childbirth without problems. In case of complications, the midwife refers to the gynecologist during pregnancy (eg, hypertension, eclampsia (pre-eclampsia), diabetes, a previous caesarean section) or during childbirth (eg more than 24 hours of membrane rupture, analgesia wish, amniotic fluid with meconium not demand the disclosure or extrusion, too much blood loss).
Visada įdomu sužinoti, kaip vaikus augina kituose kraštuose. Geriausios informatorės - mūsų skaitytojos, kurios mums laiškus rašo ir nuotraukas siunčia iš viso pasaulio. Skaitykite, kaip motinyste Olandijoje džiaugiasi lietuvaitės Gintarė ir Rūta. Prieš keletą metų važiavome su vyru Dainiumi aplankyti jo giminių Vokietijoje. Kadangi vyro dėdė gyvena prie Olandijos sienos, nusprendėme aplankyti ir šią šalį. Čia mums labai patiko. Kai pastojau, žinojome, kad negimdysiu Lietuvoje. Liko išsirinkti šalį. Užteko pažvelgti vienam į kitą ir supratome, kad važiuojame į Olandiją. Vyras išvažiavo pirmas, po kelių mėnesių - ir aš. Taip ir atsidūrėme Nyderlandų karalystėje. Ką žinojote apie šalį prieš važiuodami? Pasidomėjome, kokia čia situacija dėl darbo, kiek kainuoja būsto nuoma, kaip žiūrima į užsieniečius, kokia politika, mokesčių sistema. Iš pirmo žvilgsnio Olandija pasirodė labai spalvinga. Netrukus po mano atvažiavimo prasidėjo Europos futbolo čempionatas. Visa šalis nusidažė oranžine spalva (tai Nyderlandų karališkosios šeimos spalva) - nuo visur prikabintų vėliavų iki gėlių balkonuose. Tai man padarė didelį įspūdį, net pati nemėgdama futbolo pradėjau juo domėtis. Tai buvo tarsi visuotinė manija. Olandai yra griežti, tvirtų pažiūrų, tačiau visada besišypsantys ir draugiški. Gyvename Utrechto provincijoje, dideliame ūkyje, su tikrais olandais viename name. Olandai vyras Dirk ir žmona Ans yra, kaip jie patys sako, mūsų netikri tėvai. Jie pensininkai, savo vaikų neturi. Tikrieji mūsų tėvai gyvena Lietuvoje ir „olandiški tėvai“ neketina užimti jų vietos. Dirk su Ans van Ingen yra nuostabūs žmonės, su kuriais mes dalinamės viskuo - nuo materialinių dalykų iki dvasinių. Name, kuriame kartu gyvename, yra viena virtuvė, vienas dušas, vienas tualetas. Vakarienę dažniausiai valgome visi kartu prie vieno stalo. Naudojamės vienu automobiliu, bendrai perkame maistą, piniginė su pinigais maistui visada padėta ant stalo. Dirk su Ans padeda mums auginti Samuelį (moko vadinti juos „seneliu“ ir „močiute“), sudrausmina mus. Dirk ir Ans padeda mums mokytis olandų kalbos (jie nekalba jokia kita kalba, taigi tai buvo puiki proga nustoti bendrauti anglų kalba). Puikiai sutariame. Van Ingen buvo stambūs karvių augintojai, prieš kelerius metus viską išpardavė ir nusprendė auginti avis. Kaimas, kuriame gyvename, yra rekreacinė zona, per kelią teka upė De Meije, ji labai mėgstama turistų. Olandija trečdaliu mažesnė už Lietuvą, bet čia gyvena 17 mln. žmonių. Mes gyvename pačiame Olandijos ir pramonės centre, dar kitaip olandų vadinamame Bermudų trikampyje. Kokia ten medicinos sistema, kaip prižiūrimos nėščiosios? Olandijoje praleidau paskutinius 3 nėštumo mėnesius. Jeigu niekuo nesiskundi ir gerai jautiesi, atliekamos tik pagrindinės apžiūros. Sveikatos draudimą turi mokėtis pats, nesvarbu ar dirbi, ar ne. Jis privalomas. Turint sveikatos draudimą, dauguma paslaugų nemokamos. Paskutines nėštumo savaites, jeigu prasčiau jautiesi, gydytojas pats ateina į namus. Gauni medicininį paketą įvairių daiktų (vadinamąjį KramZorg paketą), kuriame yra visko - nuo higieninių įklotų iki patiesalų į lovą. Mūsų šeimos gydytojas - vienas iš tų, kurie priiminėja gimdymus namuose. Tai labai populiaru Olandijoje. Aš pasirinkau gimdyti nedidelio miestelio Woerden ligoninėje. Gimdžiau gimdykloje (kiekviena gimdykla skirta vienai mamai), kurioje yra stalas, foteliai, arbata, kava, užkandžiai kartu esantiems asmenims, vonios kambarys su visomis higienos priemonėmis, rankšluosčiais. Kai grįžti namo su naujagimiu, ateina seselė - visą savaitę kiekvieną dieną. Jos buvimo valandas pasirenki nuo 3 iki 24 valandų per parą. Sesutė matuoja kūdikiui temperatūrą, sveria, apžiūri mamą, padeda mažiuką maudyti, parodo, kaip taisyklingai maitinti krūtimi, tvarko namus, pagamina valgyti. Visą savaitę ji kruopščiai aprašo kūdikio ir mamos būklę į specialią knygą, kurią paskui palieka tėvams. Tai nepaprasta pagalba pirmosiomis dienomis, nes iš ligoninės (jeigu viskas gerai) išleidžia tą pačią dieną. Kadangi visa mano šeima buvo Olandijoje (mama atskrido savaitę prieš gimdymą, o tėtis su sese - gimdymo dieną) seselė ateidavo trims valandoms. Pirmas nutikimas buvo dieną prieš skrydį lėktuvu. Visą nėščiosios knygutę išsiverčiau į anglų kalbą ir laiminga laukiau skrydžio. Bet sugalvojau pasiskambinti į oro uostą ir pasiteirauti, kaip ir kas. Draugiška moteris telefonu pasakė, kad be gydytojo leidimo į lėktuvą manęs niekas neįleis. Kaip šiandien atsimenu, žvilgt į laikrodį - 16:23. Antrasis nutikimas buvo dieną prieš gimdymą. Darant tyrimą ultragarsu paprašėme gydytojo nesakyti, kas bus - mergaitė ar berniukas (visą nėštumą šiuo klausimu nesidomėjome, tai neturėjo jokios įtakos). Pažiūrėjo ir pasakė, kad nėra dėl ko jaudintis (angliškai). O savo kolegei pasakė (olandiškai): „Sveika didelė mergaitė“. Supratome abu su vyru, ką gydytojas pasakė. Nupirko Dainius rožinius drabužėlius pasiimti iš ligoninės dukrelę. Visas skyriaus personalas irgi laukė mergaitės, nes išraše buvo pažymėta „mergaitė“. Dainius klausia: „Kas? Berniukas?“ „Tikrai taip - berniukas. 3150 gramų ir 50 cm ilgio gražiausias berniukas“. Ar valstybė lepina jaunas mamas atostogomis, pašalpomis? Praėjus savaitei po Samuelio gimimo gavome laišką iš socialinio skyriaus, kad mūsų vaikui priklauso pašalpa. Reikėjo tik užpildyti formą, ir pinigai kas 3 mėnesius įkrenta į sąskaitą. Negaliu teigti, kad tai daug pinigų, bet vaikui užtenka. Ar mamos ten greitai grįžta į darbą po gimdymo? Jei mama turi mėgstamą ir gerai apmokamą darbą, tuomet jau po 2 savaičių grįžta į darbą. Olandijoje apmokamų motinystės atostogų mamos gauna tik 2 mėnesius. Mes gyvename kaime, kur šeimos ūkininkauja, tai dauguma mamų yra namuose, o dirba kelias dienas per mėnesį (pavyzdžiui, baigia kursus ir prižiūri ligonius ar senukus). Kaip olandai maitinasi, kokie patiekalai ten populiarūs? Olandų virtuvė turi gilias tradicijas. Nors atrodytų, jog olandai daugiau maistą mėgsta tapyti, o ne gaminti, jie mėgaujasi paprastais, kaimiškais patiekalais. Šioje šalyje itin daug suvalgoma vaisių (mėgstamiausi obuoliai, kriaušės, vyšnios, slyvos) ir daržovių (bulvės, burokėliai, šparaginės pupelės, morkos, salierai, svogūnai, kopūstai). Ypatingas vaidmuo tenka jūros gėrybėms (tunas, ungurys, lašiša, upėtakis, austrės, moliuskai). Jie mėgsta saldžius patiekalus. Tipiškas olandų desertas - drop. Tai grūdeliai, labai panašūs į tirpią arbatą ar kakavą. Populiariausi šokoladiniai, tačiau yra ir vaisių skonio. Juos olandai barsto ant visų saldžių patiekalų - pyragaičių, keksų, pyragų, tačiau būtinai reikia užsitepti ir sviesto. Kaip olandai sako, taip skaniau. Pusryčiaudami ant duonos užsitepa sviesto ir užbarsto šių grūdelių. Šokoladinius grūdelius vaikai valgo ir vienus. Graži olandų šventė - Sinterklaas (šv. Nicolas). Ji švenčiama gruodžio 5 dieną. Visi žmonės gauna dovanų per savo gimtadienį, o Sinterklaas pats dalina dovanėles per savo gimimo dieną (panašiai kaip Kalėdų Senelis). Jis atvyksta iš Ispanijos su laivu į Olandiją, o čia jodinėja pas vaikus ant balto žirgo. Tai olandai, kurie savo veidus išsidažo juodai. Jie padeda Sinterklaasui dalinti dovanėles. Vaikai gruodžio 5 dienos vakarą prie krosnies ar centrinio šildymo radiatoriaus padeda batą ir dainuoja daineles. Į batą įdeda obuolį ar morką, kad žirgas suvalgytų. Naktį Sinterklaas atjoja ant žirgo ir įdeda dovanėlę į batą. Vaikai seniau bijodavo Juodųjų Pytų, nes dovanėles gauna tik geri vaikučiai, o išdykusius Juodieji Pytai įsikiša į maišą ir išsiveža į Ispaniją. Iš Olandijos į Lietuvą vežame lauktuvėms olandiško sūrio ir karamelinių vaflių (stroopwafel). Lietuvoje jau irgi yra šių vaflių. Bet, kaip sako mano mama, olandiški skanesni.
tags: #jei #gimai #olandijoje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
