Abortai Lietuvoje: socialinių darbuotojų įžvalgos, visuomenės požiūris ir prieinamumo iššūkiai

Abortai yra viena iš opiausių ir labiausiai diskutuojamų temų šiuolaikinėje visuomenėje. Ši tema apima ne tik medicininius ir teisinius aspektus, bet ir gilius etinius bei moralinius klausimus. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, abortai yra legalūs, tačiau jų prieinamumas ir suvokimas visuomenėje vis dar kelia daug diskusijų. Šiame straipsnyje aptarsime socialinių darbuotojų nuomonę apie abortus, iššūkius, su kuriais susiduriama, ir perspektyvas, kaip pagerinti moterų, priimančių sprendimus dėl nėštumo nutraukimo, situaciją.

Teisinė aplinka ir etikos dilemos

Lietuvoje moteris turi teisę nutraukti nėštumą, tačiau šią teisę lydi įvairūs teisiniai ir etiniai apribojimai. BNS rašė, kad Seime gegužę žengtas pirmas žingsnis, siekiant nėštumo nutraukimą įteisinti įstatyme ir numatyti, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai. Pagal projektą, į įstatymą būtų perkelta dabar ministro nustatyta nėštumo nutraukimo tvarka.

Praėjusią savaitę Bažnyčios spaudžiama Vyriausybė priėmė atitinkamas Medicinos praktikos ir Pacientų teisių bei žalos sveikatai atlyginimo įstatymų pataisas. Jose numatyta galimybė gydytojams iš anksto pareikšti savo įsitikinimus ir informuoti, kurie gali atlikti nėštumo nutraukimo procedūrą. Iki šiol gydytojai irgi turėjo galimybę rinktis daryti abortus ar ne, tačiau ji buvo teorinė, neįteisinta įstatymu. Akušerių-ginekologų etikos kodeksas gydytojams leido nedaryti abortų, jeigu tai prieštarauja jų moraliniams ar religiniams įsitikinimams. Apsisprendusieji neatlikti tokių procedūrų apie tai žodžiu informuodavo įstaigos administraciją ir kolegas.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pritaria, kad valstybė turėtų gerbti medikų, kurie dėl religinių ar moralinių įsitikinimų nenori daryti nėštumo nutraukimo, valią. Tačiau dalis medikų neigiamai vertina Bažnyčios kišimąsi į valstybės reikalus. Jie sako, kad panašiomis įstatymų pataisomis pamažu einama prie abortų uždraudimo šalyje. Minėtų dviejų įstatymų pataisos dar bus svarstomos Seime.

Abortus draudžiantis įstatymo projektas, kurį parengė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, šiuo metu yra svarstomas Seime. Šiam įstatymo projektui pritarta jo pateikimo stadijoje, taip pat Seimo Sveikatos reikalų komitete. Tiesa, Vyriausybė parengė išvadą, kuria nepritaria abortus draudžiančiam įstatymo projektui.

„Nėštumo nutraukimo draudimas yra nepriimtinas, nes pažeidžia žmogaus, pirmiausia, moters teisę į privatų gyvenimą ir teisę į asmens kūno neliečiamumą. Šias teises saugo ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.“

Abortų priešininkai teigia, kad ginant moters teisę egoistiškai planuoti savo gyvenimą taip, kaip jai patogiau, pamirštama užsimezgusio vaisiaus teisė į gyvybę. Anot krikščionybės, žmogumi vaisius laikomas nuo jo užsimezgimo akimirkos. Teisės aktuose vartojama ne gyvybės, bet asmens sąvoka, o asmeniu, kuris įgyja visas teisės aktais numatytas teises, laikomas tik gimęs žmogus. Europos žmogaus teisių teismas šiuo klausimu kol kas laikosi neutralios pozicijos. Anot teismo atstovų, situacija bus stebima ir jei bus pastebėta, kad reikia ginti ir vaisių, teisės aktai bus peržiūrėti. Abortai visiškai uždrausti tik trijose ES valstybėse - Lenkijoje, Airijoje ir Maltoje. Kai kurios valstybės numačiusios tam tikras išimtis, kad aborto daryti neleidžiama. Tuo tarpu daugelyje ES valstybių jie teisės aktais praktiškai nekontroliuojami.

Visuomenės požiūris į abortus Lietuvoje

Lietuvos visuomenės požiūris į abortus yra dinamiškas ir jį veikia įvairūs faktoriai, tokie kaip amžius, gyvenamoji vieta ir religinės pažiūros. Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 30,2 proc. respondentų mano, kad abortai turėtų būti finansuojami visais atvejais, 32,4 proc. pateisina abortus tam tikrais atvejais. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 24,1 proc. apklaustųjų. „Kai žvelgiu į apklausos duomenis, matau, kad vis dėlto vyksta pokyčiai pačioje visuomenėje. Ir matau, kad tas didesnis palaikymas yra iš jaunesnio amžiaus asmenų grupės. „Tiesiog visuomenė labiau bręsta žmogaus teisių prasme. Ir ten, kur yra gerbiama moters teisė į savo kūną, ten ir demokratija stipresnė.“ Anot B. Vėsaitės, dalis nurodžiusiųjų, jog šiuo klausimu neturi nuomonės, galbūt tiesiog nenorėjo atskleisti savo požiūrio į nėštumo nutraukimą.

DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais - dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. Kategoristiškai nepateisina abortų vos 9,2 proc. respondentų. Anot sociologų, tai rodo, kad bažnyčios įtaka silpnėja. Prieš aborto draudimą labiausiai pasisako pačios moterys, taip pat 36-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Griežtai prieš abortus dažniau pasisako vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų, rajonų centrų gyventojai.

„Dar prieš keletą metų bažnyčia, kuri labiausiai pasisako už abortų draudimą, turėjo iš tiesų daug įtakos. Kunigai eidavo į Seimą ar Sveikatos apsaugos ministeriją ir aiškindavo, kokius sprendimus reikia priimti. Kita vertus, jokie teisės aktai, draudžiantys abortus, priimti nebuvo“, - teigė Rasa Erentaitė, buvusi projektų koordinatorė nevyriausybinėje organizacijoje „Naujos kartos moterų iniciatyvos”. Šiandien teikia vilčių, kad net ir aukšti pareigūnai įvairiomis progomis viešoje erdvėje prabyla apie tai, kad valstybė ir bažnyčia visgi Lietuvoje yra atskirtos institucijos.

Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės nuomone, apklausos rezultatai rodo, jog mūsų visuomenė skaidrėja ir pradeda suvokti, kad reprodukcinė sveikata - žmogaus teisių dalis. „Džiaugiuosi, kad žmonės pasisako už moters teisę rinktis ir ima suprasti, kad moters kūnas yra vientisas. Tarptautiniai žmogaus teisių teismai taip pat yra pasakę, kad moteris turi teisę pati spręsti savo likimą ir planuoti savo gyvenimą.“

Lietuvos gyventojų požiūris į abortų draudimą bėgant metams

Pažvelkime, kaip nuo 1994 m. keitėsi Lietuvos gyventojų požiūris į abortų draudimą:

Galime konstatuoti, kad požiūris į abortų draudimą labiau keitėsi laikotarpiu nuo 2009 iki 2022 m. Šiuo klausimu nuomonės neišreiškė 13 proc. vyrų ir 6 proc. moterų. Didžiausia dalis moterų (42 proc.) ir vyrų (44 proc.) laikosi moters teisės į abortą (feministinės) pozicijos, nemaža dalis moterų (39 proc.) ir vyrų (31 proc.) galvoja, kad abortų uždrausti nereikia, bet reikia šviesti gyventojus, propaguojant įvairius šeimos planavimo būdus. Už besąlygišką abortų draudimą pasisako tik 3 proc. moterų ir 4 proc. vyrų, o už jų griežtą apribojimą - 11 proc. moterų ir 8 proc. vyrų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą BNS užsakymu atliko birželio 11-22 dienomis, jos metu apklausta tūkstantis šalies gyventojų. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą šių metų birželio 16-23 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Socialinių darbuotojų ir medikų perspektyvos

Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį konsultuojant moteris, kurios svarsto abortą. Jie teikia informaciją apie galimas alternatyvas, tokias kaip įvaikinimas, ir padeda moterims priimti informuotą sprendimą. Gydytojas mano, kad pageidaujančią aborto moterį prieš tai turėtų konsultuoti psichologai, socialiniai darbuotojai ir pasistengti jai padėti išspręsti problemas, dėl kurių ji nenori gimdyti.

Žinomas mieste ginekologas sako, kad yra labai dėkingas ligoninės vadovams ir kolegoms už supratimą. Mainais jis stengiasi perimti kuo daugiau darbų iš tų, kuriems tenka daryti abortus. Jis įsitikinęs, kad visiems gydytojams tai yra labai nemalonus, o dažnai ir dvasines kančias sukeliantis darbas. „Kai kalbama apie abortus, dažniausia akcentuojama žala moters sveikatai. Iš tiesų ji yra didelė. Tačiau tokią pat žalą, tik ne fizinę, o dvasinę, patiria ir gyvybę nutraukiantis gydytojas. Jam tenka gyventi su tam tikra moraline našta, tai neigiamai veikia dvasinę sveikatą“, - kalbėjo specialistas.

Ž. Janušauskui nepriimtina, kad Lietuvoje abortai atliekami bendro profilio ligoninėse, o ne specializuotose įstaigose, kaip tai daroma užsienyje. Jo manymu, nemoralu, kai tas pats gydytojas vieną dieną priima gimdymą, o kitą jau žudo užsimezgusią gyvybę. Anot Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės, tai nereiškia, kad abortas tinkama šeimos planavimo forma. Jokia visuomeninė organizacija negalėtų pasisakyti už abortą kaip šeimos planavimo priemonę. Atvirkščiai, pasisakoma už tai, kad moterims nereikėtų daryti abortų, nes jos nepastotų tuomet, kai to nenori. O tai įmanoma tik tuomet, kai žmonės turės pakankamai žinių apie lytinį gyvenimą, be to, atsakomybę už moters nėštumą prisiims ne tik ji pati, bet ir vyras. Nepageidaujamas nėštumas nėra tik moters problema. Tai dviejų partnerių problema“, - įsitikinusi pašnekovė.

Nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo iššūkiai Lietuvoje

Lietuvoje, nepaisant teisinio reglamentavimo, nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumas yra sudėtingas. BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Tai - tik maža dalis patirčių, tačiau analizuojant situaciją Lietuvoje matyti, kad ši paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai priėmus sprendimą savo noru nutraukti nėštumą.

„Paskambino, apie 7 ryto, bet pasakė, kad arba atvykstate už 10 minučių, arba jokių kitų galimybių atvykti daugiau nebebus. Paskambinau į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo manęs priimti.“ Dažniausiai, viešai kalbant apie abortą, mintyje turima procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų. Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos.

Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Griežta nukreipimų sistema, kai nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu. Vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose ASPĮ (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos.

Higienos institutas - Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinė įstaiga, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje. Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai. Medikamentiniai abortai taip pat nėra registruojami atskirai, nes jiems nėra numatyto atskiro kodo. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame. Pacientės pageidavimu atlikti abortai yra įtraukiami į bendrą statistiką kartu su visais kitais dirbtiniais abortais.“

SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai. BENDRA.lt kreipusis į institutą, portalas buvo informuotas, kad jie neturi atskirų duomenų apie vaistinį nėštumo nutraukimą - „nėra specialaus kodo“. A. Dumšienė patikslino, kad „diagnozės koduojamos pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikaciją TLK-10-AM.“ Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“. Ministerijos nuomone, yra pakankamai reglamentuota paslauga ir jos teikimo organizavimo ir reglamentavimo tvarka yra reglamentuota, ir mes nematome jokio poreikio atlikti išsamesnę analizę dėl nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo ar jų organizavimo problemų.

Vykdant tyrimą, BENDRA.lt išsiuntė apklausas visoms Lietuvos savivaldybėms. Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvūs, bet nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki BENDRA.lt užklausos tokių duomenų neturėjo. Jonavos ligoninė šiuo metu neteikia nė vienos savanoriško nėštumo nutraukimo formos - nei medikamentinės, nei chirurginės. Panašią poziciją išreiškė ir Tauragės ligoninė. Jos atstovas Danas Masiulionis komentavo: „Turime Naujagimiams palankios ligoninės statusą, kuris siejasi su nacionaline gimstamumo skatinimo politika.“ Šilutės ligoninė teigia, kad „iki šiol poreikio nebuvo“. Kitose gydymo įstaigose nurodomos įvairios priežastys, dėl kurių paslauga neteikiama. Kai kur gydytojai naudojasi teise atsisakyti procedūros dėl savo įsitikinimų, kitur paslauga neprieinama dėl budinčio gydytojo trūkumo.

Medikamentinio aborto specifika ir kliūtys

Nors medikamentinis abortas Lietuvoje yra legalus, jo prieinamumas vis dar ribotas. Dalia apie nėštumą sužinojo 6 savaitę. Laikas, varstant gydytojų duris, sparčiai tirpo. „Didžiausias šokas ir baimė buvo, kad nepavyks pasidaryti to aborto. Kitas galvos skausmas - nusipirkti medikamentų, sukeliančių persileidimą. Šio teksto rašymo metu reikalingų vaistų (jų yra dviejų rūšių) turėjo vos 6 vaistinės visoje Lietuvoje.“

Vaistinio nėštumo nutraukimą kitur pasaulyje paprastai renkasi dauguma moterų - taip yra Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje. Lietuvoje statistika nėra renkama, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys rodo, kad per mėnesį yra nuperkama 10-30 tablečių rinkinių. Iš viso per mėnesį Lietuvoje atliekama apie 200 abortų. Susidomėjimas naujove atsirado ir net didėja. Tai rodo tie patys vaistų pardavimo duomenys. BENDRA.lt kalbinti gydytojai kaip pagrindinę priežastį, kodėl Lietuvoje sunku gauti medikamentinį abortą, minėjo nesklandumus dėl vaistų tiekimo.

Pasirodo, kad vaistinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje reguliuojamas itin griežtai - taip griežtai, kad kai kurios nuostatos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) yra vadinamos kliūtimis, kurių moterys turėtų patirti kuo mažiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje reikalaujama, kad būtų naudojamas ultragarso tyrimas tiek nėštumo amžiui nustatyti, tiek vėliau patvirtinti, kad abortas sėkmingas. Procedūrų gausa apsunkina darbą ir gydytojams, ir pacientėms. Paradoksalu, bet vaistinis abortas, nors turėtų būti paprastesnė procedūra, akušeriams ginekologams reiškia daugiau darbo, pacientėms - daugiau vizitų pas gydytojus. Be jau minėto rūpesčio dėl to, kur pacientė gaus vaistų, - gydytojai patys dažnai skambina į vaistines ir jų ieško.

Vienas nėštumą nutraukiančių vaistų kursas kainuoja šiek tiek mažiau nei 200 Eur, nes jų, priešingai nei kitose valstybėse, nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas. Chirurginis nėštumo nutraukimas - sudėtingesnė ir kartais kelis kartus brangesnė procedūra, kuri klinikose dažnai sudaro nemenką pajamų dalį. Nors vaistinis nėštumo nutraukimas iš esmės yra tik konsultacija, kurios metu pacientei išrašomas receptas, o vaistai vartojami namuose, Lietuvos teisės aktuose jam taikomi tokie pat infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam nėštumo nutraukimui. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tiek medikamentinis, tiek chirurginis nėštumo nutraukimas iki šeštos nėštumo savaitės gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas.

Priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri rekomenduoja paprastinti medikamentinio aborto prieinamumą ir leisti šią paslaugą teikti ir žemesnio lygio gydymo įstaigoms, Lietuvoje galiojantis apribojimas sukuria perteklinius barjerus. Dėl šių reikalavimų mažesnėse savivaldybėse procedūra dažnai negali būti atlikta, nes vietinės gydymo įstaigos neturi reikiamos licencijos. Net ir tose savivaldybėse, kur tokios įstaigos veikia, paslaugos prieinamumas priklauso nuo jų vidinių sprendimų ir gydytojų asmeninių pozicijų. Pavyzdžiui, Trakų, Švenčionių, Palangos, Šakių, Joniškio, Molėtų ir Ignalinos gydymo įstaigos medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugų neteikia, nepaisant turimų galimybių. Be to, dalis įstaigų siūlo tik chirurginį nėštumo nutraukimą, nors galėtų teikti ir medikamentinį. Tarp jų - Ukmergės, Šalčininkų, Prienų, Alytaus, Šilutės, Kelmės, Šiaulių ligoninės bei kai kurios „Affidea“ tinklo klinikos.

Dar blogesnė situacija valstybinėse poliklinikose: vienoje jų gavome siūlymą ateiti po beveik dviejų mėnesių. Visą vakarinę Vilniaus dalį aptarnaujanti Karoliniškių poliklinika yra vienintelė miesto poliklinika, neatliekanti jokių abortų moters pageidavimu. Vaistinio aborto negautumėte Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių poliklinikose, vienintelė viltis ten - ieškoti privačiai dirbančio specialisto.

Paslaugų kainodara ir informacijos trūkumas

Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. „Neprisimenu kainos, gal apie 400-500 € sumokėjau, tai man buvo reikšminga suma, bet galiausiai atrodė nieko tokio. Kaina pasirodė didelė, su echoskopu - 250 €. Išgėrus antrus vaistus teko vykti į ligoninę, kur buvau priimta tik davusi pinigų, suprantama dėl anonimiškumo.“

Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais. Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai, tyrimai. Kai kurios privačios klinikos ne tik konsultuoja, bet ir pačios išduoda vaistus vietoje. Bendra.lt gavo pacienčių atsiliepimų, kad tam tikrais atvejais buvo rekomenduota įsigyti didesnį vaistų kiekį, dėl ko bendra procedūros kaina išaugo iki daugiau nei 300 eurų. Viešosiose gydymo įstaigose dažniausiai skelbiamos chirurginio nėštumo nutraukimo kainos. Procedūros taikant vietinę nejautrą dažniausiai kainuoja 82,87 Eur, o bendros nejautros atveju - 129,53 Eur. Prie šių sumų gali būti pridėtas papildomas 10,56 Eur mokestis už ankstyvą nėštumo diagnozavimą šlapimo tyrimu. Pavyzdžiui, Utenos ir Klaipėdos universitetinėse ligoninėse procedūra kainuoja 67,93 Eur, Panevėžyje - 70 Eur, o Kaune - 101,42 Eur. Kelmės, Druskininkų ir Alytaus ligoninėse - 82,88 Eur. Išskirtinai aukštos kainos užfiksuotos Visagino ligoninėje, kur vietinės nejautros procedūra kainuoja 234,54 Eur, o bendros nejautros - 366 Eur.

Vis dėlto dar didesne kliūtimi nei žinių trūkumas aborto - tiek vaistinio, tiek chirurginio - reikalaujančiai moteriai tampa tai, kad gydytojai ir ištisos klinikos atsisako atlikti šią procedūrą. Teisės aktai numato, kad akušeriai ginekologai gali taip apsispręsti dėl įsitikinimų, nebent gresia pavojus gyvybei. Tačiau nėra numatyta, kas nutiktų, jei nė vienas gydytojas įstaigoje nenori atlikti aborto.

Vilnietė Ieva pasakojo, kad patyrė medikų gėdinimą po to, kai išgėrusi vaistų ėmė itin smarkiai kraujuoti ir nuvažiavo į priimamąjį. „Tik pasakius, kad pasidariau „išvalymą“, pasišiaušė ir pradėjo kalbėti visai kitu tonu, klausinėti, kam taip pasidariau, ar pirmas nėštumas, ir ko čia atėjau <...>.“ BENDRA.lt kalbintos moterys tvirtina, kad būtent atkalbinėjimas ir buvo nemaloniausia aborto procedūros dalis, nes jos buvo tvirtai apsisprendusios. Pavyzdžiui, Indrė (vardas pakeistas - BENDRA.lt), nuėjusi pas gydytoją dėl aborto, gavo embriono ultragarso nuotrauką ir sulaukė replikos, esą tai galėtų būti pirmoji nuotrauka jos šeimos albume. Taip pat gydytoja ją išsiuntė namo dieną pagalvoti, ar tikrai nori nutraukti nėštumą, ir net papasakojo, kokius nėščiosioms skirtus vitaminus gerti, jei kartais pakeistų savo nuomonę.

Nors sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato pareigą viešinti mokamų paslaugų teikimo tvarką ir kainas bei kad įstaigos „užtikrintų, kad pacientai galėtų su ja susipažinti“, ši informacija nėra pateikiama nuosekliai ar lengvai randama. Realiai dalis gydymo įstaigų oficialiai skelbia, kad teikia chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau iš tiesų jos neatlieka. Tarp tokių įstaigų, kurios kainynuose nurodo šią paslaugą, bet faktiškai jos neteikia, yra Radviliškio ligoninė, Šakių ligoninė, Telšių ligoninė, Švenčionių rajono sveikatos centras. Elektrėnų ligoninė apklausos metu neturėjo gydytojų, kurie sutiktų atlikti procedūrą, ir ieškojo naujų specialistų. Anykščių ligoninė išrašo receptus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, bet chirurginės procedūros neatlieka dėl gydytojų moralinės pozicijos. Tuo metu kiekviena delsimo diena lemia, ar paslauga dar galės būti suteikta - ypač svarbu tai medikamentinio aborto atveju, kuriam taikomas terminas iki 9 nėštumo savaitės.

Reprodukcinės sveikatos politikos trūkumas ir siūlomi sprendimai

Ekspertai pabrėžia, kad situacija net ir šiandien, legalizavus vaistinį nėštumo nutraukimą, nėra geresnė, nes Lietuvoje vis dar nėra reprodukcinės sveikatos politikos, reprodukcinės sveikatos įstatymo, ši sritis neįtraukta į Vyriausybės darbų programą. Kaip galimą sprendimą jie siūlo sukurti valstybinę interneto svetainę, kuri teiktų patikimą informaciją: nuo prevencinių tyrimų iki kontracepcijos, nėštumo nutraukimo temų. E. Kuliešytė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojų žinios apie kontracepciją taip pat menkos, nerimą kelia tai, kiek daug jų nevartoja kontraceptikų arba tiki klaidinga informacija apie jos žalą. „Nėra strategijų, programų. Kaip mes vystomės šiuo klausimu, niekas nežino. Tai turėtų užtikrinti SAM <...>. Visada sakoma, kad dar ne laikas.“

Tam būtina lytinį švietimą diegti dar mokyklose, tačiau šiuo metu jose diegiamas lytinis ugdymas, skatinantis iki santuokos susilaikyti nuo lytinių santykių. Tuo tarpu tie, kurie šiam auklėjimui nepasiduoda, su apsaugos nuo nėštumo priemonėmis nesupažindinami. Nieko keista, kad Lietuvoje nėštumą kasmet nutraukia beveik 900 paauglių, dar 1000 pagimdo.

Komentuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“ Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje: „Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje - tik jie, turėdami licenciją ir mokymus, gali teikti tam tikras paslaugas. Visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas.“ Kalbėdamas apie situacijas, kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, A. Giubilini aiškiai pažymi: „Institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė. Įsivaizduokime situaciją, kai visi gydytojai, dirbantys vienoje įstaigoje, pasinaudoja teise atsisakyti teikti aborto paslaugą. Tokiu atveju gali tekti nukreipti pacientą kitur.“

Valstybinės politikos lygmenyje Nacionaliniame susitarime dėl šeimai palankios aplinkos, kurį labai kritikuoja opozicijoje esantys socialdemokratai bei moterų visuomeninės organizacijos, teigiama, kad valstybė, siekdama tautos gyvybingumo, nacionalinio saugumo bei visokeriopo ekonominio stabilumo, turi pasirūpinti išlikimu ateityje. Vienas iš išlikimo garantų yra gyvybinga ir jauna visuomenė. Valstybės pareiga - turimomis priemonėmis ir atsižvelgiant į galimybes prisidėti prie žmonių troškimo turėti vaikų. Šių siekių įgyvendinimui keliami tokie uždaviniai: įgyvendinti rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą; visokeriopai remti pastangas, prisidedančias prie asmens vaisingumo išsaugojimo ir puoselėjimo; diegti priešabortinio konsultavimo sistemą bei šviesti visuomenę apie gyvybės vertę ir abortų žalą.

Vengrijos pavyzdys: šeimos ir demografijos skatinimo politika

Naujausia Vengrijos demografinė statistika verčia iš nuostabos aikčioti visas valstybes, stebinčias nuoseklų gimstamumo mažėjimą ir augantį skyrybų ar nenoro kurti šeimas mastą. Budapešto demografinio viršūnių susitikimo metu Vengrija atskleidė, jog 2011-2021 metais šalyje gimstamumas padidėjo 29 proc., abortų sumažėjo 46 proc., o santuokų kiekis išaugo net 101 proc. Tokie skaičiai visiškai sutriuškino daugumos politikų įsitikinimą, jog šeimai palanki politika neva negali ištraukti Europos valstybių iš visiško demografinio kritimo.

Per dešimtmetį vengrai taip pagerino savo demografiją, kad tapo reikšmingiausiai augančia valstybe iš visų ES narių. Nepaisant COVID-19 pandemijos, neramumų pasaulyje, ekonominės krizės ir kitų kone persidengiančių ar viena po kitos vykusių problemų, Vengrija yra žymiai geresnėje padėtyje nei 2011 metais. Be to, net ir 2022 metais vengrų gimstamumas tūkstančiui gyventojų akivaizdžiai viršijo ES vidurkį.

2011 metais Vengrija priėmė naują Konstituciją. Ji apėmė tokius teiginius kaip: „Mes pasitikime bendrai formuojama ateitimi ir jaunesnių kartų įsipareigojimu. Tikime, kad mūsų vaikai ir anūkai vėl padarys Vengriją didingą.“ „Manome, kad šeima ir tauta yra esminis mūsų koegzistencijos pagrindas.“ „Mes esame atsakingi už savo palikuonis.“ Vengrijos konstitucija taip pat apima įsipareigojimą išsaugoti tvirtą kalbą, istorinį nacionalinį paveldą, krikščionišką tapatybę ir bendruomenės vertybes. Be to, konstitucijoje buvo aiškiai įrašytas požiūris į šeimas, nepaliekant vietos jokioms LGBT ideologijai būdingoms mintims: „Vengrija saugo santuokos institutą kaip vyro ir moters sąjungą <...> ir šeimą kaip tautos išlikimo pagrindą. Vengrija skatina įsipareigoti turėti vaikų. Šeimos apsaugą reglamentuoja pagrindinis įstatymas.“

2011 ir 2012 metais Vengrija pakeitė surenkamų mokesčių struktūrą, atleisdama vaikų turinčias šeimas nuo tam tikrų mokesčių. Tokiu būdu šeimos sutaupė ~400-1 400 Eur, priklausomai nuo to, kiek vaikų jos augina. Be to, darželiai tapo nemokami, o studentų paskoloms irgi pradėtos taikyti lengvatos. 2015 metais Vengrijos vyriausybė paskelbė apie naują svarbią politiką: šeimoms bus skiriamos dosnios subsidijos naujiems namams pirkti ar statyti, o subsidijos bus didinamos atsižvelgiant į jų šeimyninę padėtį ir vaikų skaičių. Ši „Šeimos būsto pašalpos programa“ (CSOK) suteikia maksimalią naudą susituokusioms poroms, turinčioms tris ar daugiau vaikų. Tokiai šeimai suteikiama ~34 000 Eur dotacija naujam namui įsigyti, kartu su didelėmis palūkanų ir mokesčių lengvatomis. Iš tiesų minėtos lengvatos tokio gausios, jog yra vertos maždaug 14 000-47 000 Eur, priklausomai nuo įsigyto būsto ir paskolos sąlygų. Tad bendra gautos paramos suma gali siekti nuo 48 000 iki 81 000 Eur. O pora, kuri turi du vaikus, gali tikėtis maždaug 17 000-33 000 Eur. Taigi, kiekvienas vaikas porai tampa itin reikšmingu pliusu, bandant kuo pigiau įsikurti savo svajonių namuose. Be to, per pastarąjį dešimtmetį Vengrija nuosekliai didino išmokas šeimoms, motinoms bei vaikams.

tags: #mokes #abortu #socialines #workers

• Kaip skaičiuojami etatai darželiuose?
• Gimimo registravimo tvarka: ką reikia žinoti?
• Giminės medžio kūrimas vaikams
• Nėštumo nutraukimo prieinamumo iššūkiai
• Informacija apie Kauno lopšelį-darželį "Pagrandukas"