Plaučių uždegimas - viena dažniausių ir kartu klastingiausių kvėpavimo sistemos ligų. Ji gali prasidėti lyg paprastas peršalimas, tačiau greitai komplikuotis ir sukelti rimtų pasekmių - nuo kvėpavimo nepakankamumo iki sepsio. Ši liga pavojinga tuo, kad jos eiga ne visada vienoda: kartais staigiai pakilusią aukštą temperatūrą gali lydeti kiti ryškūs simptomai, tokie kaip kosulys, dusulys, bendras silpnumas. Kitais atvejais uždegimas vystosi itin „tyliai“, be akivaizdžių simptomų, dėl ko dažnai būna nustatytas ne laiku.
Plaučių uždegimas, dar žinomas kaip pneumonija, yra rimta kvėpavimo sistemos liga, kuri gali paveikti bet kokio amžiaus žmones ir gali sukelti net mirtį. Ypač jautrios šiai ligai yra rizikos grupės: kūdikiai ir maži vaikai, kurių imuninė sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi, bei vyresnio amžiaus žmonės, kurių organizmas silpniau kovoja su infekcijomis.
Plaučių uždegimas - tai infekcija, pažeidžianti plaučių audinį ir apsunkinanti kvėpavimą, dar kitaip vadinama pneumonija. Plaučių uždegimas yra infekcinė kvėpavimo takų liga, kuri paveikia plaučių audinį, ypač alveoles. Esant uždegimui, alveolės užsipildo skysčiais ar pūliais, todėl plaučiai praranda gebėjimą tinkamai atlikti savo pagrindinę funkciją - užtikrinti efektyvų deguonies tiekimą organizmui. Uždegimo metu alveolės prisipildo skysčio ar pūlingo sekreto, dėl to sutrinka dujų apykaita ir organizmas negauna pakankamai deguonies.
Plaučių uždegimą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai ir išoriniai veiksniai.

Plaučių uždegimas atsiranda dėl įvairių patogenų, kurie įsiskverbia į kvėpavimo sistemą ir sukelia plaučių audinių uždegimą. Dažniausios plaučių uždegimo priežastys yra bakterijos ir virusai, kurie gali būti perduodami tiesioginio kontakto su infekuotu asmeniu, oro lašeliniu būdu arba netiesiogiai - per užterštus paviršius. Tarp bakterijų, pagrindinė kaltininkė yra Streptococcus pneumoniae (pneumokokas), kuri dažniausiai sukelia bendruomenėje įgytą pneumoniją. Tuo tarpu virusinė pneumonija gali būti sukelta gripo, respiracinio sincitinio viruso (RSV) ar net koronavirusų, kaip pastebėta per COVID-19 pandemiją.
Rizikos veiksniai, didinantys plaučių uždegimo tikimybę, gali būti įvairūs. Vienas svarbiausių - nusilpusi imuninė sistema, kuri būdinga kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat asmenims, sergantiems ŽIV/AIDS ar gydomiems chemoterapija. Be to, ir lėtinės ligos, tokios kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ar širdies nepakankamumas, taip pat padidina riziką. Žinoma, didesnę tikimybę susirgti plaučių uždegimu turi ir rūkaliai, nes rūkymas silpnina plaučių apsauginius mechanizmus ir sudaro palankias sąlygas infekcijoms. Dar vienas svarbus rizikos veiksnys yra hospitalizacija. Ligoninėse įgytos pneumonijos gydymas dažniausiai būna sudėtingesnis ir reikalauja ypatingos priežiūros. Grybai iš dirvožemio ar paukščių išmatų gali sukelti plaučių uždegimą. Dažniausiai šios rūšies pneumonija suserga žmonės su nusilpusia imunine sistema.

Įgimtas plaučių uždegimas yra uždegiminė plaučių liga, kuri dažniausiai pasireiškia naujagimiams ir kūdikiams. Ši liga yra susijusi su plaučių struktūra ir funkcija. Pirmiausia, ši liga paveikia plaučius, kurie yra pagrindiniai kvėpavimo organai, atsakingi už deguonies tiekimą į kraują ir anglies dioksido šalinimą. Įgimtas plaučių uždegimas dažnai susijęs su plaučių alveolėmis, kurios yra smulkūs oro maišeliai, kur vyksta dujų mainai. Dėl ligos gali pasireikšti uždegimas plaučių audiniuose, sukeliantis kvėpavimo sutrikimus, oro trūkumą ir kitus simptomus.
Ji gali būti sukelta bakterijų, virusų ar kitų patogenų, kurie patenka į organizmą per kvėpavimo takus. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kvėpavimo nepakankamumas ar sepsis, ir gali būti mirtina, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.
Pagrindinės įgimto plaučių uždegimo priežastys apima bakterines infekcijas, tokias kaip Streptococcus pneumoniae, Staphylococcus aureus, ir virusines infekcijas, pavyzdžiui, respiracinių virusų grupę. Be to, ligą gali sukelti ir grybelinės infekcijos, ypač esant susilpnėjusiai imuninei sistemai. Rizikos veiksniai, tokie kaip priešlaikinis gimdymas, mažas gimimo svoris, motinos infekcijos nėštumo metu ir kvėpavimo takų obstrukcija, gali padidinti įgimto plaučių uždegimo atsiradimo tikimybę.
Pagrindiniai simptomai apima dusulį, greitą kvėpavimą, cianozę (mėlynas odos atspalvis dėl deguonies trūkumo), kosulį ir karščiavimą. Įgimto plaučių uždegimo diagnozė paprastai remiasi klinikiniais simptomais ir istorija. Gydytojai gali atlikti fizinį tyrimą, kuriame gali būti girdimi neįprasti garsai kvėpuojant, pavyzdžiui, švilpimas ar drėgni garsai.
Įgimto plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasties. Lengvų atvejų atveju gali būti pakankama stebėti pacientą ir taikyti palaikomąsias priemones, tokias kaip deguonies terapija. Sunkesniais atvejais gali prireikti antibiotikų, jei liga sukelta bakterijų, arba antivirusinių vaistų, jei priežastis yra virusinė infekcija. Be to, gali būti taikomos fizinės terapijos priemonės, skirtos pagerinti kvėpavimo funkciją. Naujagimiai, kuriems pasireiškia lengvi simptomai, gali būti stebimi ir gydomi namuose, tačiau sunkių atvejų atveju gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios terapijos.
Plaučių uždegimas gali būti įvairių tipų - virusinis, bakterinis, atipinis ar vadinamasis „šaltasis“, - o kiekvienas jų reikalauja skirtingo požiūrio į gydymą. Plaučių uždegimo sukėlėjai įvairūs, tačiau ligos požymiai dažnai esti panašūs, nes pakenkiamas vienas ir tas pats plaučių audinys ir iki jo orą atvedantys įvairaus skersmens vamzdeliai - vadinami bronchais.
| Ypatybė | Virusinis plaučių uždegimas | Bakterinis plaučių uždegimas |
|---|---|---|
| Pradžia | Dažniausiai po virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, lėtesnė eiga. | Staigi pradžia. |
| Temperatūra | Gali pakilti, bet dažniausiai ne itin aukštai (iki 38 °C). | Aukštas karščiavimas (38-40 °C), šaltkrėtis. |
| Kiti simptomai | Kosulys, sloga, gerklės skausmas, nuovargis. | Skausmas krūtinėje, pūlingi skrepliai, ryškus bendros savijautos pablogėjimas. |
| Dažniausi sukėlėjai | Gripo virusai, kvėpavimo takų sincitinis virusas (RSV), adenovirusai, koronavirusai (pvz., COVID-19). | Streptococcus pneumoniae (pneumokokas), Mycoplasma pneumoniae (mikoplazminė pneumonija), Haemophilus influenzae, Staphylococcus aureus, Chlamydia pneumoniae, Streptococcus pyogenes (Streptokokas A). |
| Gydymas | Simptominis: skysčių vartojimas, poilsis, karščiavimą mažinančios priemonės. Antibiotikai neveiksmingi. | Antibiotikai. |
| Dažnumas | Dažniau nustatomas vaikams, paaugliams ar silpnesnę imuninę sistemą turintiems pacientams. | Paprastai sunkesnė ligos forma. |
Tokios plaučių uždegimo formos metu pacientas visiškai ne karščiuoja - temperatūra išlieka pastovi. Suaugusieji ar vaikai gali atrodyti beveik sveiki, tačiau juos vargina nuolatinis kosulys, dusulys, nuovargis, prakaitavimas naktimis, gali būti krūtinės spaudimo pojūtis.
Atipinis plaučių uždegimas - kai ligonis neturi ne tik aukštos temperatūros, bet ir kitų įprastų požymių, kuriuos dažniausiai siejame su pneumonija (plaučių uždegimu). Vietoje to pasireiškia tik bendresni negalavimai: nuolatinis silpnumas, energijos stoka, miego sutrikimai, naktinis prakaitavimas, sumažėjęs apetitas ar dusulys net atliekant kasdienius darbus. Toks netipiškas pasireiškimas ypač dažnas kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ar pacientams, kurių imunitetas nusilpnęs. Svarbu: Besimptomis plaučių uždegimas neretai nustatomas pavėluotai arba atsitiktinai, kadangi liga progresuoja tyliai ir dėl tokių „užmaskuotų“ simptomų pacientai laiku nesikreipia į gydytoją. Būtent vėlyva diagnozė kelia didžiausią pavojų, nes laiku nepradėjus gydymo ši ligos forma gali komplikuotis į kvėpavimo nepakankamumą, pleuritą (plaučių gleivinės uždegimą) ar infekcijos išplitimą organizme.
Lėtinis plaučių uždegimas - tai būklė, kai plaučių uždegimas (pneumonija) užsitęsia ilgiau nei įprasta arba pasikartoja kelis kartus per metus. Skirtingai nuo ūminės pneumonijos, kuri paprastai trunka kelias savaites, lėtinis uždegimas gali tęstis mėnesius ar net metus. Taip pat lėtinis plaučių uždegimas dažnai vystosi lėčiau, o simptomai dažniausiai būna ne tokie ryškūs: subfebrili temperatūra (apie 37-37,5 °C), energijos stoka, nuolatinis kosulys, dusulys, krūtinės skausmas.
Plaučių uždegimas vaikams ir kūdikiams yra viena labiausiai paplitusių kvėpavimo sistemos ligų, kuri gali sukelti mirtį. Dėl dar nesubrendusių imuniteto mechanizmų infekcija vaikams gali plisti sparčiau, o simptomai dažniausiai būna stipresni ir šiek tiek skiriasi nuo suaugusiųjų simptomų: padažnėjęs kvėpavimas, aukšta temperatūra, vangumas, sumažėjęs apetitas, kosulys, o kartais ir pilvo skausmai, pykinimas.
Naujagimiai ir kūdikiai kartais nerodo aiškių infekcijos požymių. Specifinių plaučių uždegimo požymių nėra. Pavyzdžiui, mamytės pasakoja, kad jų mažylei antra diena laikosi aukšta temperatūra, bet daugiau nieko nėra, nei slogytės, nei kosulio. Vaikams ir kūdikiams simptomai gali būti sunkiau atpažįstami - jie gali pasireikšti dirglumu, vangumu, apetito praradimu ar vėmimu. Kosulys vaikus vargina dažniau ir labiau nei suaugusiuosius. Plaučių uždegimui būdinga gerokai padažnėjęs kvėpavimas, dusulys dažnai su stipriai išreikštu kosuliu, karščiavimas, bendra bloga savijauta, silpnumas. Pagrindiniai simptomai apima dusulį, greitą kvėpavimą, cianozę (mėlynas odos atspalvis dėl deguonies trūkumo), kosulį ir karščiavimą. Gydytojai pneumonijos tipą nustato pagal susirgimo aplinkybes.
Svarbu: Negydomas arba netinkamai gydomas plaučių uždegimas vaikams sukelia ir didesnę sunkesnių komplikacijų riziką, dėl ko padidėja mirties rizika, todėl itin svarbu neatidelioti vizito pas gydytoją. Užsitęsęs kosulys, dusulys ar vangumas vaikui - rimtas signalas, kad būtina profesionali pagalba.
Plaučių uždegimo požymiai ir simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo tokių veiksnių kaip infekciją sukeliantys mikroorganizmai, amžius ir bendra sveikatos būklė. Tačiau pagrindiniai simptomai, kurie dažniausiai pasireiškia, yra karščiavimas, stiprus kosulys ir dusulys. Karščiavimas dažnai pasireiškia kartu su šaltkrėčiu ir prakaitavimu. Kosulys gali būti sausas arba lydimas skreplių, kuriuose kartais gali būti matomos ir kraujo priemaišos. Dusulys atsiranda, nes alveolėms užsipildžius skysčiais, sumažėja deguonies įsisavinimo efektyvumas.
Be pagrindinių simptomų, plaučių uždegimas dažnai sukelia bendrą silpnumą, nuovargį ir raumenų skausmus, panašius į tuos, kurie būdingi peršalimui ar gripui. Kai kurie pacientai gali jausti krūtinės skausmą, kuris paaštrėja kosint ar giliai įkvepiant. Retais atvejais pasireiškia pilvo skausmai, pykinimas (dažniausiai šie simptomai pasireiškia vaikams).
Šie požymiai, dažnai klaidingai supainiojami su peršalimu, yra pirmasis signalas, kad organizme gali vystytis plaučių uždegimas, todėl ignoruoti jų nereikėtų - laiku suteiktas tinkamas gydymas ir priežasties nustatymas yra esminiai sveikimo žingsniai.

Plaučių uždegimo diagnozė nustatoma įvertinus paciento nusiskundimus, klinikinius simptomus ir atlikus papildomus tyrimus. Pirmiausia gydytojas klausinėja apie ligos eigą, matuoja temperatūrą, įvertina kvėpavimo dažnį, plaučių garsus klausant stetoskopu. Plaučių uždegimo diagnozė prasideda nuo išsamios medicininės anamnezės ir fizinės apžiūros. Gydytojas klausia apie paciento simptomus, jų trukmę ir stiprumą, taip pat apie galimą kontaktą su infekuotais asmenimis. Fizinės apžiūros metu stetoskopu klausomi plaučiai, siekiant aptikti būdingus garsus, kurie rodo galimą uždegimą.
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir paciento būklės. Pagrindinis gydymo tikslas visuomet išlieka toks pat - pašalinti infekciją, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Kiekvienu atveju svarbu pradėti gydymą kuo greičiau, kad liga neprogresuotų ir nepakenktų organizmui dar labiau, sukeliant komplikacijas.
Medikamentinis gydymas yra pagrindinis būdas kovoti su plaučių uždegimu. Jei nustatomas bakterinis plaučių uždegimas, dažniausiai taikomas gydymas antibiotikais. Jie padeda sunaikinti infekciją ir sumažinti komplikacijų riziką. Svarbu, kad vaistus parinktų gydytojas, nes tik jis gali nustatyti tinkamą gydymo kursą bei trukmę. Jei vaikas serga bakterijų sukelta pneumonija, duokite tiksliai tiek vaistų, kiek nurodė gydytojas.
Tuo tarpu virusinio plaučių uždegimo atveju antibiotikai neveiksmingi. Gydymas orientuotas į simptomų palengvinimą. O virusinės pneumonijos atveju skiriami antivirusiniai vaistai. Karščiavimui mažinti naudojami paracetamolis ar ibuprofenas, kurie taip pat padeda sumažinti skausmus. Jei kosulys labai vargina, gali būti skiriami atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kurie padeda suskystinti skreplius ir palengvina jų pašalinimą iš kvėpavimo takų. Prieš duodami vaikui vaistų nuo kosulio, pasitarkite su gydytoju.
Pacientui rekomenduojamas poilsis ir lovos režimas, kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su infekcija. Gausus skysčių vartojimas padeda atstatyti prarastus skysčius ir skystina skreplius, palengvindamas jų pašalinimą. Gydytojas gali patarti vartoti vitaminų su mineralais, jei yra bronchų spazmo (susiaurėjimo) požymių, skiria juos atpalaiduojančių vaistų, pataria pakvėpuoti šiltų garų.
Sunkesniais atvejais, kai paciento būklė sparčiai blogėja ar iškyla komplikacijų rizika, gali būti reikalingas gydymas ligoninėje. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, ypač jei pacientas priklauso rizikos grupėms arba susiduria su komplikacijomis, tokiomis kaip kvėpavimo nepakankamumas. Intensyviosios terapijos skyriuje gali būti gydomi pacientai, kuriems reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos arba turintys sunkius simptomus.

Atsigavimas po plaučių uždegimo gali būti ilgas procesas. Nors kai kuriems žmonėms sveikata pagerėja per savaitę, kitiems gali prireikti mėnesio ar daugiau, kol jie jausis geriau. Visą mėnesį gali išlikti nuovargis, kosulys, energijos stoka, todėl labai svarbu suteikti kūnui pakankamai laiko atsigauti. Poilsis yra ypatingai svarbus visiškam atsigavimui. Taip pat po gydymo gali būti nesusiformavęs imunitetas, todėl yra lengva susirgti kita liga, kuri gali pailginti sveikimo procesą.
Reabilitacija po plaučių uždegimo - tai svarbus sveikimo etapas, padedantis atkurti kvėpavimo funkciją, sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti pakartotinio susirgimo ar lėtinio plaučių uždegimo riziką. Jau pasveikus po plaučių uždegimo gali būti taikoma hiperbarinė deguonies terapija, siekiant pagreitinti organizmo atsistatymą ir sustiprinti bendrą savijautą. Galutinį sprendimą dėl HBOT taikymo priima gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir sveikimo eigą.
Specialiai parinktos vitaminų ir mikroelementų lašelinės gali padėti greičiau atsigauti po plaučių uždegimo, sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti ligos komplikacijų tikimybę. Vitaminų lašelinės - tai greitas, saugus ir efektyvus būdas aprūpinti organizmą visais reikalingais vitaminais bei mineralais. Kadangi procedūros metu veikliosios medžiagos aplenkia virškinimo sistemą, jos patenka tiesiai į kraujotaką, užtikrindamos 100 % bioprieinamumą ir greitai juntamą terapinį poveikį. Taip pat vitaminų lašelinė gali būti derinama su antioksidantais ir mikroelementais. Antioksidantai padeda pašalinti iš organizmo susikaupusius toksinus, virusų ar bakterijų likučius, veikdami tarsi apsauginis skydas. Mikroelementai, tokie kaip cinkas ir varis, yra itin svarbūs organizmui sveikstant po ligų.
Plaučių uždegimas gali būti itin pavojinga liga, ypač jei diagnozė nustatoma per vėlai arba taikomas gydymas yra netinkamas. Viena dažnų komplikacijų yra pleuritas, kai uždegimas iš plaučių išplinta į pleuros membranas, apsupančias plaučius. Tai gali sukelti intensyvų skausmą krūtinės srityje ir apsunkinti kvėpavimą. Skysčiai susikaupia tarp pleuros lapelių, o ne plaučiuose. Jie susikaupia tuomet, kai uždegimas prakiurdo vidinį pleuros lapelį. Skysčiams kaupiantis plautis keliamas - dėl to sumažėja jo kvėpuojamasis paviršius, sunkėja ligonio būklė, jis pradeda dusti. Plaučių uždegimo eiga visuomet yra sunki, kai „prakiūra“ vidinė pleura.
Kita rimta komplikacija - plaučių abscesas, kai infekcijos paveiktoje plaučių dalyje susidaro pūlių sankaupa. Ši būklė dažniausiai pasireiškia pacientams su nusilpusia imunine sistema arba sergantiems lėtinėmis ligomis. Absceso gydymas reikalauja ilgalaikės antibiotikų terapijos, o kai kuriais atvejais gali būti atliekama chirurginė intervencija. O kvėpavimo nepakankamumas yra viena pavojingiausių komplikacijų, kai plaučiai nebegali aprūpinti organizmo pakankamu deguonies kiekiu.
Be to, jei pneumoniją sukėlė bakterijos, jos gali išplisti už plaučių ribų ir sukelti sepsį - pavojingą organizmo sisteminę reakciją, kuri gali būti mirtina, jei nesuteikiama skubi medicininė pagalba.
Komplikacijų rizika didesnė vaikams iki 5 metų, vyresnio amžiaus žmonėms, nusilpusią imuninę sistemą turintiems asmenims bei tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis (pvz.: astma, širdies ar inkstų nepakankamumu). Vyresnio amžiaus žmonėms ir pacientams su lėtinėmis ligomis plaučių uždegimas dažnai palieka ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, sumažėjusį fizinį pajėgumą ar lėtinį kvėpavimo nepakankamumą. Svarbu: Būtent dėl šių komplikacijų laiku kreiptis į gydytoją, pastebėjus bent vieną iš plaučių uždegimo simptomų, ir pradėti tinkamą gydymą yra gyvybiškai svarbu.
Prevencijai svarbi vakcinacija nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Lietuvoje vaikai skiepijami PVC vakcina (skiepais nuo pneumokoko) bei vakcina nuo kokliušo. Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19. Higiena: laikykitės kosėjimo ir čiaudėjimo higienos, tai daryti į servetėlę, delną ar alkūne. Imuniteto stiprinimas papildomais būdais, pvz. subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, mažina pneumonijos atsiradimo riziką. Nesveikas gyvenimo būdas nuvargina - nualina organizmą ir dėl to jis praranda sugebėjimą kovoti su ligos sukėlėjais.

Plaučių uždegimas dažniausiai gydomas apie 2 savaites, tačiau trukmė priklauso nuo ligos sukėlėjo (virusinio ar bakterinio pobūdžio), paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir komplikacijų rizikos. Silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms ar vyresnio amžiaus pacientams gydymas gali užtrukti ilgiau. Lėtinio plaučių uždegimo atvejais gydymas tampa dar ilgesnis ir sudėtingesnis - jis gali tęstis kelis mėnesius ar net ilgiau, nes ši forma dažnai kartojasi ir reikalauja nuolatinės stebėsenos.
Taip, plaučių uždegimas yra užkrečiama liga, nes ją sukelia virusai ar bakterijos, plintantys oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar net kalbant. Didžiausia užsikrėtimo rizika kyla uždarose patalpose, kur yra daugiau žmonių: ligoninėse, mokyklose, darželiuose, viešajame transporte. Grybelio sukeltas plaučių uždegimas nėra užkrečiamas.
Lėtinio plaučių uždegimo metu liga vystosi lėčiau, o simptomai nėra tokie ryškūs kaip ūminio, tačiau užsitęsia ilgesniam laikui (kelis mėnesius ar metus). Dažniausiai pasireiškia nuolatinis kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis, kartais - subfebrili temperatūra (apie 37-37,5 °C).
Taip, plaučių uždegimas be kosulio galimas, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į kitus galimus požymius: dusulį, karščiavimą, bendrą silpnumą, mieguistumą ar pakitusį kvėpavimą.
Taip, gali. Plaučių uždegimas be temperatūros dažnesnis vyresnio amžiaus žmonėms, nusilpusios imuniteto asmenims ar sergantiems lėtine liga. Tokios plaučių uždegimo formos metu pacientas visiškai ne karščiuoja - temperatūra išlieka pastovi.
Virusinė pneumonija gydoma simptomiškai - skiriama daug skysčių, poilsio, vaistų karščiavimui mažinti, kosuliui ar skausmui lengvinti. Antibiotikai šiuo atveju neveiksmingi, nes jie veikia tik bakterijas.
Diagnozei patvirtinti gydytojas atlieka fizinę apžiūrą, klauso plaučių stetoskopu, vertina simptomus. Paprastai skiriama krūtinės ląstos rentgenograma, kraujo tyrimai, skreplių tyrimai, o prireikus - ir kiti (pvz.: pleuros ertmės skysčio tyrimai, kompiuterinė tomografija).
Dažniausi simptomai: kosulys (sausas arba su skrepliais), karščiavimas, šaltkrėtis, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis, prakaitavimas, rečiau - pykinimas ar pilvo skausmas (dažniausiai šie simptomai pasireiškia vaikams). Atipinės formos gali pasireikšti be temperatūros arba net be kosulio.