Mokėjimo mokytis samprata ir kontekstas ikimokyklinio ugdymo programose

Straipsnyje analizuojamas mokėjimas mokytis kaip žmogaus funkcinės veiklos dėmuo jo visą gyvenimą trunkančiame mokymosi procese. Pabrėžiama, jog jau ikimokyklinio ugdymo etape šis mokėjimas yra svarbus. Mokėjimas mokytis, kaip integruojamas gebėjimas į visas ugdymo(-si) sritis, gali būti prilyginamas kompetencijai, kuri turi didžiulę reikšmę žmogaus asmenybės raidai, akcentuojant mokymosi motyvaciją, tikslus, palankiausius būdus, strategijas bei bendradarbiavimą su kitais.

Ikimokyklinio ugdymo programų gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Žaismės principas: pripažįstama žaidimo svarba vaiko raidos procese.
• Integralumo principas: užtikrinama harmoninga gebėjimų plėtotė.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: kuria kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) kontekstų modeliavimas ir jų reikšmė

Gairėse pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones.

Išskiriami šie esminiai ugdymo(si) kontekstai:

• Žaismės kontekstas: jo paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant patirtį.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus.
• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka, kurioje visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: modeliuojama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti.

Ugdymosi sritys ir pasiekimų struktūra

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, kurios yra ikidalykinės ir orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Kiekviena kokybiškai įgyvendinama ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Pavyzdžiui, srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“ vaikas aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, bei mokosi taisyklingai plautis rankas. Fizinio aktyvumo srityje vaikas noriai juda, mėgsta judrią veiklą bei pamažu tiksliai valdo pieštuką ir žirkles.

Strateginis mokėjimo mokytis kontekstas

Mokėjimo mokytis kompetencija yra įtvirtinta svarbiausiuose dokumentuose. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija apibūdina „mokymąsi mokytis“ kaip gebėjimą atkakliai mokytis, organizuoti savo mokymąsi, įskaitant mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją. Šis gebėjimas reiškia, kad įgyjamos, apdorojamos ir įsisavinamos naujos žinios.

Valstybinė švietimo strategija pabrėžia, kad reikia suteikti mokiniams palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus. Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas taip pat remiasi suvokimu, kad viena iš svarbiausių kompetencijų asmens raidai yra mokėjimas mokytis. Tai XXI a. aktyvios pilietybės ir užimtumo pagrindas, leidžiantis žmogui prisitaikyti prie nuolatinių ir paprastai nenuspėjamų pokyčių.

Mokiniai turėtų gebėti apmąstyti savo mokymąsi, pažinti save kaip besimokančius, suvokti individualius poreikius ir išsikelti mokymosi tikslus. Šis procesas prasideda ikimokykliniame amžiuje, kur per žaismės, tyrinėjimo ir kūrybos kontekstus vaikas pamažu pradeda suprasti savo mokymosi būdus.

tags: #mokejimo #mokytis #samprata #ir #kontekstas #ikimokykliniu

• Principai ir patirtys darželio ugdyme
• Naujagimių kombinezonų nauda
• Vežimėlių pasirinkimas
• Informacija ir atsiliepimai apie „Medynėlį“
• Vaikų saugumo užtikrinimas prie šulinių