Ikimokyklinio ugdymo programos kriterijų aprašas: principai, turinys ir įgyvendinimas

Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas - tai išsamios gairės švietimo teikėjams, kurie vykdo ikimokyklinio ugdymo programą. Šios gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Programos tikslas - užtikrinti optimalią ikimokyklinio amžiaus vaikų, ugdomų šeimoje ir ugdymo įstaigose, raidą ir pasiekimų plėtotę.

Ikimokyklinio ugdymo programos struktūra

Ikimokyklinio ugdymo programą sudaro kelios esminės dalys, kurios apibrėžia ugdymo turinį ir organizavimą:

• Bendrosios nuostatos ir ikimokyklinio ugdymo principai.
• Tikslai ir uždaviniai.
• Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas.
• Literatūra.

Bendrosios nuostatos ir pedagoginiai principai

Bendrosiose nuostatose nurodomas švietimo teikėjo pavadinimas ir teisinė forma. Jose taip pat apibrėžiami pedagoginiai principai, kurių laikomasi planuojant ugdymo turinį. Šie principai yra ugdymo(si) proceso pagrindas ir užtikrina jo kokybę:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas: Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Tikslai ir uždaviniai

Tikslai ir uždaviniai nurodomi konkretaus švietimo teikėjo vaikų ugdymo tikslai. Jie orientuoti į visapusišką vaiko asmenybės vystymąsi, atsižvelgiant į jo amžiaus tarpsnius ir individualius poreikius.

Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Vaikų ugdymo pasiekimų vertinimo metodai yra nuoseklūs ir aprašo vaiko pažangą nuo pačių pirmųjų žingsnių iki visiško gebėjimo atlikti veiklas savarankiškai.

Ugdymosi aplinkos modeliavimas ir kontekstų kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Kontekstų tipai

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
• Žaismės kontekstas: paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Vaikų pasiekimų sritys: Išsamiau

Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Panagrinėkime pavyzdžius iš srities „Mūsų sveikata ir gerovė“.

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus

Teisinis reguliavimas ir įgyvendinimas

Ikimokyklinio ugdymo programų įgyvendinimas Lietuvoje reglamentuojamas teisės aktais. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras įsakymu patvirtino „Ikimokyklinio ugdymo programos gaires“ (2023 m. rugsėjo 4 d. Nr. V-1355). Šis dokumentas yra pagrindas mokykloms, vykdančioms ikimokyklinio ugdymo programą, kurią nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. privaloma vykdyti pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu parengtas programas.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas - tai gairės ugdytojams, kuriose pateikiama vaiko iki šešerių metų įgyjamų esminių nuostatų ir gebėjimų visuma ir jo ugdymosi pažangą nusakantys žingsniai. Taip pat svarbūs kiti teisės aktai, tokie kaip Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo įsakymas „Dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo organizavimo“ (2020 m. sausio 13 d. Nr. A-114), LR Švietimo ir mokslo ministro, LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2012-04-26 Nr. V-729/A1-209).

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281, suvestinė redakcija nuo 2015-07-10) 70 straipsnio „Apmokėjimas už švietimą“, 5 p. nurodoma, kad individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai). Darželiui ir lopšeliui, individualios ugdymosi priemonės, numatomos pagal ŠMM įsakymą.

Visi šie dokumentai užtikrina nuoseklų ir kokybišką ikimokyklinio ugdymo procesą, atliepiantį šiuolaikinius švietimo poreikius ir geriausią praktiką.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #programos #kriteriju #aprasas

• kaip išsirinkti tinkamus globos namus
• Kultūriniai skirtumai auklėjant vaikus
• Efektyvūs būdai apsaugoti vaikus nuo uodų
• Karjeros galimybės darželyje
• apie vaiko grąžinimą į šeimą