Mokėjimas už globos namus Lietuvoje: tvarka ir įkainiai
Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus.
Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Daugelį tokios sumos gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose. Todėl senjorams senelių namai yra prieinami daug labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kas sudaro ilgalaikės ar trumpalaikės globos kainą?
Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos. Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą.
Globos namų kainos skirtinguose regionuose labai svyruoja - vienur gyvenimas kainuoja apie 900 eurų per mėnesį, kituose gali siekti ir 2700 eurų. Natūralu, kad kuo daugiau priežiūros reikia, tuo kaina didesnė. Senjorui, kuriam reikia tik pagalbos buityje, kaina bus mažesnė, nei tam, kuris nebegali judėti savarankiškai ir kuriam reikalinga nuolatinė slauga.
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Kainų augimo tendencijos
Sprendimas apgyvendinti artimąjį globos įstaigoje niekada nebūna lengvas, o pastaruoju metu jis tampa ne tik emociniu, bet ir finansiniu iššūkiu. Lietuvoje stebimas drastiškas paslaugų brangimas, kurį lemia bendra ekonominė situacija, kylančios energetikos kainos bei didėjantis darbo užmokestis socialiniams darbuotojams.
Globos namai nėra tik apgyvendinimo įstaiga; tai kompleksinių paslaugų centras, kuriame didžiausią sąnaudų dalį sudaro žmogiškieji ištekliai. Darbo užmokestis globos namuose dirbantiems socialiniams darbuotojams, jų padėjėjams, slaugytojams, kineziterapeutams, virėjams bei administracijai sudaro apie 60-70 proc. išlaidų. Taip pat svarbi dalis - maisto produktų infliacija ir energetiniai ištekliai, nes didelės patalpos reikalauja nuolatinio šildymo, vėdinimo ir apšvietimo.
Kainos už senelių globą Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo regiono, įstaigos tipo (valstybinė ar privati) ir asmeniui reikalingos priežiūros lygio. Didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje - privačių senelių namų kainos šiais metais dažnai prasideda nuo 1 300 eurų ir gali siekti net 2 000 - 2 500 eurų per mėnesį. Savivaldybėms pavaldžiose įstaigose kainos nustatomos tarybų sprendimais. Nors jos dažnai yra šiek tiek mažesnės nei privačiame sektoriuje, patekti į tokias įstaigas yra itin sunku dėl ilgų eilių. Vidutinė kaina čia svyruoja apie 1 200 - 1 500 eurų per mėnesį asmenims su sunkia negalia.
Valstybės kompensacija ir mokėjimo tvarka
Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija.
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų.
Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna. Pagal nustatytą tvarką už globą gali būti atskaičiuojama iki 80 proc. pensijos, o likusią dalį padengia valstybė. Jei pensija siekia 670 eurų, žmogus sumoka apie 536 eurus (80 proc.), o likusią sumą apmoka valstybė. Senjorui lieka dalis pajamų asmeninėms išlaidoms, ir tuo pačiu jis gauna visas reikalingas paslaugas globos namuose.
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras). Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
Svarbu paminėti, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą po visų atskaitymų žmogui turi likti bent dalis jo pajamų - dažniausiai apie 20 proc. pensijos. Tai yra skirta asmeninėms išlaidoms: smulkiems pirkiniams, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Taigi net ir apsigyvenus globos namuose žmogus išlaiko tam tikrą finansinį savarankiškumą.
Valstybės kompensacija ir privačiuose globos namuose
Lietuvoje steigiama vis daugiau privačių socialinės globos namų. Daugelis vis dar galvoja, kad šios paslaugos visada yra labai brangios ir nepasiekiamos daugeliui senjorų, arba kad už jas teks mokėti tik savo lėšomis. Vis dar gajus įsitikinimas, kad valstybės parama galioja tik valstybės ar savivaldybių globos namuose. Tačiau iš tiesų kompensacija taikoma ir privačiuose globos namuose, jeigu jie turi socialinės globos licenciją. Tai reiškia, kad senjoras ar jo artimieji gali rinktis jam labiausiai patinkančią vietą, o ne tik tą, kurią pasiūlo savivaldybė.
Pasidomėkite senelių namų pasiūla ir savo galimybėmis, lengviausia tai padaryti - pasinaudojus didžiausiu nemokamu senjorų namų ir slaugytojų katalogu Lietuvoje Slauga24.lt.
Turto mokestis ir nekilnojamojo turto valdymas
„Ar nereikės atiduoti nekilnojamojo turto“, - būna dažnas klausimas, priėmus sprendimą senjorą apgyvendinti globos namuose. Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį. Kaip jis apskaičiuojamas?
Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.
Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Daugeliui šis mokestis netaikomas, todėl turto klausimas dažniau yra mitas, nei reali kliūtis.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus. Valstybei ir savivaldybėms teks vis didesnis iššūkis - kaip užtikrinti kokybišką ir prieinamą globą tiems, kurie neturi pakankamų finansinių išteklių.
Kaip patekti į senelių globos namus: žingsnis po žingsnio
Kreipimasis į savivaldybę ir poreikio nustatymas
Pirmas žingsnis norint patekti į senelių globos namus - kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Socialiniai savivaldybės darbuotojai įvertins asmens socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir nustatys, ar žmogui reikalinga ilgalaikė stacionari globa. Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą. Sprendžiant, ar senyvam žmogui būtina vieta senelių namuose, vertinamas ir jo savarankiškumas. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.
Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Reikalingi dokumentai
Norint gauti paramą apgyvendinimui senelių namuose, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
- Neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją.
- Užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė.
- Gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
- Pažymą apie gyvenamąją vietą.
Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose. Taip pat, savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją. Svarbu paminėti, kad čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, tačiau daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.
Sprendimo priėmimo procesas ir vietų trūkumas
Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priėmęs sprendimą siųsti asmenį į globos namus, sprendimo kopiją išsiunčia Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens pageidavimą. Jei globos namuose nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.
Iškart reikia pasakyti, kad galimybės apsigyventi stacionariuose senelių globos namuose laukia beveik tūkstantis gyventojų, tačiau vietų trūksta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai jos reikia laukti nuo pusės iki metų. Laukiančiųjų asmenų eilė formuojama tik derinant su savivaldybių darbuotojais dėl konkretaus asmens, kai miesto (rajono) savivaldybės administracija jau turi priėmusi sprendimą siųsti konkretų asmenį į globos namus ir skirti jam finansavimą.
Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją. Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga.
Įvairios socialinės paslaugos senjorams
Trumpalaikė socialinė globa
Trumpalaikė socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Norint gauti trumpalaikę socialinę globą, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą.
- Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją.
- Galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Alternatyvūs socialinių paslaugų būdai
Be ilgalaikės globos senelių namuose, yra ir kitų alternatyvų, tokių kaip pagalba į namus, dienos socialinė globa asmens namuose ir laikino atokvėpio paslaugos. Dienos socialinė pagalba namuose - tai kasdienė pagalba tiems, kuriems dėl amžiaus, ligos ar negalios sunku pasirūpinti savimi ir atlikti kasdienius darbus. Pagalba į namus - tai socialinės paslaugos, teikiamos asmens namuose, siekiant padėti asmeniui tvarkytis buityje, rūpintis asmeniniu gyvenimu ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Asmeninis asistentas - tai socialinė paslauga, skirta suaugusiems asmenims su negalia, siekiant padėti jiems būti savarankiškesniems kasdieniame gyvenime, išlikti aktyviais bendruomenėje.
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui teikiamų socialinių paslaugų rūšį.
Gyventojų teisės ir pareigos globos namuose
Globos namų gyventojai turi tam tikras teises ir pareigas, kurios užtikrina jų orumą ir gerovę. Pavyzdžiui, gyventojai turi teisę į privatumą, susipažinti su dokumentais apie save, priimti svečius, kreiptis į administraciją rūpimais klausimais, saugiai laikyti asmeninius daiktus, dalyvauti užimtumo veiklose, bendrauti su išoriniu pasauliu ir pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau gyventojai taip pat turi pareigas: tvarkyti savo gyvenamąją vietą, laikytis asmeninės higienos, laikytis maitinimo režimo, vartoti paskirtus vaistus, informuoti apie sveikatos pablogėjimą ir laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Gyventojams draudžiama vartoti alkoholį ar narkotikus, rūkyti neskirtose vietose, gadinti turtą, įžeidinėti kitus ir ignoruoti darbuotojų reikalavimus.
Praktiniai pavyzdžiai ir informacija
Senjorų globos/slaugos namai „Lumos“ Batėgalėje
Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgalėje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti erdviai ir patogiai nuo 1100 eurų per mėnesį. Senjorai gali rinktis dvivietį, trivietį arba keturvietį kambarį, kiekviename iš jų yra įrengti privatūs vonios ir tualeto kambariai. Be to, senjorai gali leisti laiką ir bendroje erdvėje, kur galima ruošti maistą, žiūrėti televiziją bei žaisti stalo žaidimus. Erdviai įrengti namai tinkami ne tik ramiam poilsiui, bet ir aktyviam laisvalaikio leidimui.
Gyventojai kasdien aktyviai dalyvauja užimtumo grupėse kartu su socialine darbuotoja: žaidžia stalo žaidimus, mankštinasi, piešia, šoka ir dainuoja, žiūri filmus, kartu skaito ir t.t. Užimtumo veikla kiekvienam siūloma individualiai, pagal savarankiškumą, galimybes ir pomėgius. Šiuo metu globos namuose gyvena apie 40 senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių iš Vilniaus rajono. Dauguma gyventojų gyvena dviviečiuose ir triviečiuose kambariuose, aprūpintuose pagrindiniais baldais.
Asmeniui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (SPS-1), ilgalaikės ir trumpalaikės globos kaina per mėnesį yra 1450 €. Asmeniui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (SPP-2), ilgalaikės ir trumpalaikės globos kaina per mėnesį yra 1250 €.
Kupiškio socialinių paslaugų centro senelių namai
Kupiškio socialinių paslaugų centro Senelių namuose apgyvendinami suaugę asmenys su negalia arba senyvo amžiaus Kupiškio rajono ir Kupiškio miesto gyventojai. Gali būti teikiamos trumpalaikės (iki 6 mėn.) ir ilgalaikės (kol paslaugos reikalingos) socialinės globos paslaugos. Kupiškio rajone, Senelių namai yra miesto centre: netoli seniūnija, autobusų stotis, miesto biblioteka, kultūros centras, medicinos įstaigos, bažnyčia, parduotuvė, turgus.
Kupiškio rajone, mokestį sudaro: 80 proc. visų asmens per mėnesį gaunamų pajamų (senatvės ar netekto darbingumo nukentėjusių asmenų ir kitų, išskyrus našlių/vienišo asmens, išmokų), 100 proc. tikslinės slaugos/priežiūros (pagalbos)/ individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (jei asmeniui nustatytas nuolatinės slaugos/priežiūros (pagalbos) /individualios pagalbos kompensacijos poreikis), 1 proc. turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą. Šis mokestis paskaičiuojamas individualiai kiekvienam asmeniui, pagal jo turimą turtą (vertinamas nekilnojamas turtas - namai, transportas, žemės, miškai ir kt. bei asmens turimos santaupos).
Turto mokestis paskaičiuojamas Kupiškio rajono administracijos Socialinės paramos skyriuje. Bet kuriuo atveju, asmens mokama suma per mėnesį negali viršyti Senelių namuose nustatytos socialinės globos kainos (šiuo metu socialinės globos kaina: asmeniui su sunkia negalia - 1432,20 Eur/mėn., senyvo amžiaus asmeniui ir suaugusiam asmeniui su negalia - 1364,10 Eur /mėn.).
Svarbūs aspektai renkantis globos namus
Planuojant biudžetą senelių globai, svarbu atkreipti dėmesį, kad mėnesinė įmokos kaina dažniausiai apima tik bazinį paslaugų paketą: apgyvendinimą, maitinimą, bendrąją slaugą ir užimtumą. Papildomai gali reikėti mokėti už sauskelnes ir higienos priemones, nes valstybė kompensuoja tik tam tikrą kiekį sauskelnių per mėnesį (dažniausiai 30-60 vnt., priklausomai nuo negalios lygio).
Kaina neturėtų būti vienintelis rodiklis renkantis globos namus. Pigiausias variantas gali reikšti prastesnę maisto kokybę, mažesnį personalo skaičių ar rečiau keičiamas sauskelnes. Svarbūs rodikliai yra personalo ir gyventojų santykis (kiek slaugytojų padėjėjų tenka dešimčiai gyventojų), kvapas ir švara įstaigoje, bei užimtumo veiklos (ar gyventojai visą dieną guli lovose ir žiūri į lubas, ar su jais bendraujama, vedamos mankštos, muzikos terapija, rankdarbiai?).
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
