Lietuvių mįslių skaitmeninė kartoteka: nuo kortelių iki skaitmeninių išteklių

Skaitmeninė mįslių kartoteka yra sudedamoji Lietuvių tautosakos elektroninių išteklių dalis ir kartu su liaudiškųjų tikėjimų bei Pokario partizanų dainų kartotekomis sudaro bendrą Tautosakos skaitmeninių kartotekų posistemę. Mįslių skaitmeninė kartoteka kuriama kortelinės lietuvių mįslių sisteminės kartotekos pagrindu.

Ji yra Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (toliau - LLTI) ir apima apie 100 000 mįslių, ir dar turima netvarkytų 40 000 išrašytų į korteles mįslių. Kartotekos kūrimą maždaug prieš 30 metų sumanė ir pradėjo akademikas prof. habil. dr. Leonardas Sauka. Jo vadovaujami studentai iš LLTI Lietuvių tautosakos archyvo rankraščių išrašė mįsles į korteles, kurios pagal įminimus (atsakymus) buvo suskirstytos abėcėlės tvarka. Šis pirminis skirstymas buvo mechaniškas: tarmiškus, sinonimiškus atsakymus arba vienodus tekstus, bet kitokius atsakymus turinčios mįslės atsidurdavo skirtingose kartotekos vietose, niekaip nebuvo susietos. Neretai į tą patį užminimą pateikiami keli skirtingi įminimai, ir visi jie laikomi teisingais. Pavyzdžiui, mįslės užminimas „Įkiši - marma, ištrauki - varva“ turi tokius įminimus: svirtis, kibiras, rūbas, samtis, sruoga, skalbti, sviestą mušti, šulinys, vanduo.

Kiek laiko kartoteką tvarkė Gintaras Plytnikas. Paskui gana ilgą laiką mįslės nebuvo sisteminamos arba sisteminamos tik kartkartėmis. Nuo 1997 m. pabaigos (su trejų metų pertrauka) kartoteką tvarko Aelita Kensminienė. Gana ilgą laiką nuosekliau sisteminamos buvo tik vadinamosios objektų, arba tikrosios, mįslės. 2006 m. buvo susistemintos objektų ir tikrosios minklės. Kartoteka dar nėra visiškai užbaigta, jos kūrimas tęsiamas.

Mįslių užminimai ir ypač įminimai yra labai skirtingos apimties ir struktūros, todėl sisteminant mįslių žanras skirstomas į žanro skyrius. Kai kurių tekstų požymiai peržengia skyrių ribas. Mįslių žanrą sudaro tokie skyriai: objektų mįslės, mįslės apie konkretų atsitikimą, mįslės apie raides, garsus ir žodžius, objektų minklės, tikrosios minklės, anekdotinės minklės, galvosūkiai.

Didžiąją lietuvių mįslių masyvo, o taip pat ir Skaitmeninės kartotekos dalį sudaro objektų mįslės, žymiai mažiau turime objektų ir tikrųjų minklių, ir visai nedaug kitų šio žanro skyrių tautosakos vienetų.

Kitas naujosios skaitmeninės kartotekos pagrindas - anksčiau sukurta mįslių duomenų bazė: tai 2006-2011 metais LLTI vykdytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) remtas projektas „Elektroninės LLTI sukauptų lietuvių mįslių duomenų bazės kūrimas“ pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006-2015 m. programą. Projektui vadovavo, kūrė bazės struktūros principus, atrinkinėjo ir klasifikavo mįsles, įvesdavo tipų ir versijų pavadinimus į duomenų bazę Aelita Kensminienė, duomenų bazę sukūrė ir jos veikimą užtikrino IT specialistas Arūnas Ciesiūnas. Mįslių duomenis į bazę įvedinėjo rinkėjos, kurios per tuos šešerius metus ne kartą keitėsi.

Senoji duomenų bazė buvo sukurta atvirojo kodo MySQL pagrindu, duomenų manipuliavimui sąsaja sukurta taip pat atvirojo kodo skriptų kalba - PHP. Visi tekstai priklausė tam tikrai hierarchinei žanro klasifikacijos ir tipologinei sistemai - tarsi „tipų tinkleliui". Šią sistemą sudarė žanro skyriai, tipai su versijomis ir atsakymai - visa tai buvo pagrindiniai paieškos parametrai (pagalbiniai parametrai - informacinio vieneto šaltinis, bet koks žodis mįslės tekste, pateikėjas, užrašytojas ir kt.).

Šio projekto metu per šešerius metus į informacinę sistemą suvesta didžioji dalis (80 125 - ~80 proc.) lietuvių mįslių masyvo. Buvo užtikrintos rankraščiuose saugomų mįslių ir fiziškai netvariõs, kortelėse bei dėžutėse egzistuojančios, pradėtos kurti tipų sistemos apsaugos sąlygos - sukurta elektroninė mįslių tipų rodyklė. Šiame projekte vartotojo prieigos sukūrimo darbai nebuvo numatyti. Projekto finansavimas buvo labai kuklus, o darbo tempas milžiniškas, tad tik labai mažas iš kortelių (kurios yra išrašai iš rinkinių) įvedamos informacijos kiekis buvo tikrinamas pagal originalus, atsisakyta papildomos mokslinės analizės. Vis dėlto bazės pagrindas sukurtas, į ją įvesta 76000 objektų mįslių (likusius 4000 sudarė kiti žanro skyriai).

Džiugu, kad šie darbai buvo pratęsti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) 2012-2014 m. vykdomame projekte „IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas“. Šio projekto vadovė LLTI dr. Daiva Vaitkevičienė, programinius sprendimus kūrė UAB „Atvirasis kodas", mįslių kartotekos grupei vadovavo dr. Aelita Kensminienė, mįslių duomenis tikrino ir tvirtino Jurgita Dambrauskaitė, Rasa Kašėtienė, Milda Kuncaitė, Živilė Kuncaitė, Jolanta Sadauskaitė.

Projekto metu buvo perkelti mįslių duomenys iš senosios duomenų bazės, kartu išplėsta jos struktūra (sukurti reliaciniai ryšiai tarp atskirų duomenų bazių dalių, verifikuoti esami klasifikatoriai, įvesti papildomi mokslinės analizės įrankiai), mįslių įrašai papildyti informacija iš Lietuvių tautosakos rankraštyno bei tipologiniais žymenimis, patikslinta įrašų tekstų transkripcija ir metaduomenų informacijos kokybė, bazės prototipas susietas su universalesne informacine sistema, sukurta vartotojo prieiga.

Vartotojui prieinama Skaitmeninė mįslių kartoteka - 60 000 mįslių duomenų bazė, apimanti visus išskirtus tipus ir jų versijas, atspindinti daugelį dešimtmečių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kaupto mįslių masyvo sudėtį, turtingumą ir įvairovę (kol kas tik mįslių medžiaga iš LLTI saugomų Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių tautosakos rankraštyno rinkinių). Vienoje vietoje pateikiama laisvai prieinama susisteminta didžioji dalis lietuvių objektų mįslių masyvo.

Skaitmeninė kartoteka atspindi kortelinės kartotekos tipologinę sistemą. Tipas yra mįslių grupė, sudaryta iš vienos ar keleto panašių versijų. Versija yra mįslių grupė, kurią sudaro analogiškos ar labai panašios sintaksinės struktūros ir iš tos pačios reikšmės leksikos sudaryti užminimų tekstai. Kiekviena versija priklauso kokiam nors tipui. A1 versija yra daugiausia vienodų ar panašių mįslių turinti versija ir dažniausiai sutampa su tipo pavadinimu. Tas pats tipas ir versija jungia panašius užminimus turinčias mįsles, kurios gali turėti labai skirtingus atsakymus.

Mįslių tipai gali būti panašūs meniniu vaizdu ar susiję per kontaminuotas versijas. Kai panašumas labai artimas, stengiamasi tokias mįsles jungti į vieną tipą, tačiau kartais tai neįmanoma dėl to, kad vaizdas gali būti labai išplėtotas, panašus skirtingais fragmentais, o sujungus visas panašių vaizdų versijas į vieną tipą, šis taptų itin didelis, išplaukusiomis ribomis.

Pagrindiniai skaitmeninės Mįslių kartotekos elementai yra objektas su jo fiksacija, jie susieti su aukštesniais hierarchiniais lygmenimis versijomis, o per jas - su tipais. Objektas - yra apibrėžiamas kaip tam tikro folkloro vieneto apibendrinta informacija ir užima aukštesnį hierarchinį lygmenį nei fiksacija. Apskritai objektas gali turėti keletą fiksacijų (bet mįslių atveju vienas objektas turi vieną fiksaciją, bent kol kas). Kiekvienas mįslės objektas priklauso kokiai nors tipo versijai. Prie kiekvienos versijos yra komanda rodyti objektus, kurią spustelėjus išskleidžiamas tai versijai priskirtų objektų sąrašas.

Fiksacija yra apibrėžiama kaip konkretus folkloro vieneto, galinčio turėti ne vieną versiją, užrašymas, pvz., teksto originalas, redaguota / adaptuota versija ir kt.

Pavyzdžiai iš lietuvių mįslių kartotekos:

• Ankstų pusę dienos, ankstų porytį, ankstų rytą, ankstų vakarą, ankstų naktį.
• Ankstų pusę dienos, ankstų rytą, ankstų vakarą, ankstų naktį.
• Ankstų rytą, ankstų vakarą, ankstų naktį.
• Ankstų vakarą, ankstų naktį.
• Ankstų naktį.
• Auksinis obuolėlis pro langą šviečia.
• Aukso lenta praskilo, visas pasaulis sukilo.
• Aukso paklodė visą žemę apglobė.
• Auksu mesta, sidabru austa, deimanto peiliu rėžta.
• Be kojų, be rankų duris atidaro.
• Be kojų, be rankų vartus atkelia.
• Be kojų, be sparnų į medį įskrido.
• Be rankų, be kojų gražiai teplioja.
• Be rankų, be kojų, o gražiai piešia.
• Be rankų, be kojų palangiais beldžiasi, į vidų prašosi.
• Be rankų, be kojų tiltą pastato.
• Be sparnų lekia, be kojų bėga.
• Brolis vėlai gulas, sesuo anksti kelias.
• Čia yra, čia nėra, bet niekuomet nežūna.
• Dega visą dieną, bet nesudega.
• Devynspalvis vandeninis kaspinas.
• Didelis kamuolys pilnas auksinių adatų prikištas.
• Dieną miega pasislėpęs, naktį budi išsišiepęs.
• Dieną naktį eina, niekad nesustoja.
• Dieną naktį joja, niekas kelio nepastoja.
• Dundulis kalnas, geležinis arklas.
• Kai sužvinga, toli girdis.
• Dviejų rūšių rūbus turiu.
• Tūkstančiai metų praėjo, o jie vis dar nesuskylėjo.
• Dvylas[1] jautis visas nendres išlaužo.
• Dvylika broliukų viena juosta susijuosę.
• Eina per ugnį - nedega, eina per vandenį - neskęsta, eina per šiaudus - nešnabžda.
• Eina per vandenį - netekši, Eina per žemę - pėdų nedaro.
• Einu vienas - pažiūriu, kad dviese.
• Ėjau naktį, pamečiau sagtį, mėnuo rado, saulė pagavo.
• Ėjo pana per pievą, pametė perlų karolius, mėnuo rado, saulė surinko.
• Gale gryčios raguolis kabo.
• Gale lauko bačka trūko.
• Gale lauko du tilvikai plauko.
• Gale lauko katilėlis plauko.
• Gale lauko puodas plyšta.
• Gale lauko ramunių puodas verda.
• Glėbiu nepaimsi, saujoj neišlaikysi, kai bėga - nesuturėsi.
• Gimė žiemą, mirė pavasarį.
• Ilgas ir plonas žolėje pasislepia.
• Ir plonas, ir ilgas, o kai ant žemės atsisėda - nesimato.
• Iš seno jaunas, iš jauno senas, ir taip nuo amžių jisai gyvena.
• Juoda karvė subliovė, - visą svietą[2] sugriovė.
• Juoda karvė visus gyvius pargriovė.
• Juodas jautis dangų laižo.
• Juodas katilas, pilnas varškės prikratytas.
• Kai mėlynas - juokiasi, kai pilkas - verkia.
• Kas vakarą miršta, o rytą gimsta.
• Kiaura bačka[3] vandens pilna.
• Kur tu bėgi rangytine? Kas tau darbo nuskustine!
• Laukas arklys per vartus žiūri.
• Laukas nematuotas, avys neskaičiuotos, piemuo raguotas.
• Lauke tašo, į kambarį skiedros lekia.
• Lekiu kaip ponas, tupiu kaip sakalas, visi manim džiaugiasi, bet po kojomis mindo.
• Liūtas kriokia, visa žemė dreba.
• Mane kviečia, manęs laukia, vos tik ateinu, iš kart visi slepiasi, kas?
• Manęs dažnai laukia, o kai ateinu - visi kaip patrakę nuo manęs bėga.
• Marga karvė dangų laižo.
• Matau - negirdžiu, girdžiu - nematau.
• Mažas obuolėlis visus apšviečia.
• Medžio galva, sidabro plaukai.
• Meška bėga, visa giria dunda.
• Meška langą uždengė.
• Mėlyna jūra ugnies kamuolys skrieja.
• Mėlynoj paklodėj daug baltų lopų.
• Mėlynoj pievelėj piemenėlis baltas avis gano.
• Mėlynu mesta, rudu atausta, aukso peiliu rėžta.
• Močia pasislėpė, tėvas pasirodė.
• Nei gimsta, nei auga, nei miršta, o yra.
• Nei šertas, nei girdytas, o diena dienon tunka.
• Neturi sparnų - padangėm skrajoja, neturi kojų - po žemę slankioja.
• Nors mus supa ir spaudžia, bet jo nematom.
• Ore skraido, ant žemės guli, medyje tupi, ant rankos kaista, vandenyje prigeria, prie krosnies išnyksta.
• Pati plati, pats dar platesnis, viena duktė mato, kita žabalė[4].
• Penki tvartai vieni vartai.
• Pilna marška trupinių ir kampelis lašinių.
• Pilnas laukas urvelių.
• Pilnas rėtis trupinių.
• Pradėjau sent,- pradėjau temt.
• Pro langą skiedros byra.
• Pusė balta, pusė juoda, galuose raudona.
• Pušis linko, niekieno nelenkiama.
• Raudona ropė per dangų kopė, kuoduota pempė paskui ją tempė.
• Rudenį gimsta, pavasarį miršta.
• Seni kubilai, nauji dangčiai.
• Sidabro laukas be takų.
• Skaisti graži mergužėlė mėlynoj pievoj vaikštinėja.
• Skrenda, skrenda, bet žemėn nenusileidžia.
• Sukarpyta, sudraskyta, laukuose išmėtyta.
• Šėmas jautis išgėrė vandens klaną.
• Šiapus kalno sutemo, anapus prašvito.
• Šimtais skaito, tūkstančiais skaito ir niekaip nesuskaito.
• Šimtą avių vienas piemuo gano.
• Šio ryto martaitė, perlų kepuraitė.
• Šluoju šluoju - neiššluoju, nešu nešu - neišnešu.
• Šulinyje sūris.
• Šviesus mažas skritulėlis, bet ir šimtas arklių nepavežtų.
• Tarp dangaus ir žemės mėlyna juosta.
• Toli žirgas žvengia, arti kamanos skamba.
• Už jūrų pušį kerta, pro langą skiedros lekia.
• Už kaimo grytelės kabo mėsos šmotelis[5]. Šunys loja - pasiekti negali.
• Už lango skiedros byra.
• Už žmogų didesnis, už plunksną lengvesnis.
• Vaikščiojo panelė po pievelę ir išbarstė aukso perlus, mėnuo matė, nepasakė, saulė kėlės ir surinko.
• Vandeniu maudo, ugnim spjaudo ir smarkiai bara.
• Vasarą nesušyla, žiemą nesušąla.
• Vasarą su kailiniais, žiemą su marškiniais.
• Viduj prūdo kraštas bliūdo.
• Vidur dvaro blynas karo.
• Vienas lieja, antras geria, trečias auga.
• Vienas piemuo tūkstančiui piemenų šypsos.
• Vienas sako: pagulėsiu, kitas sako: pakrutėsiu, trečias sako: pabėgėsiu.
• Viešnia laukiama kasdien ateinant.
• Visas kelias žirniais nubarstytas.
• Visą dieną žibina, vakare šešėlius didina.
• Visą šalį balta paklodė užklojo.
• Visiem vaikam lygiai šviečia, džiaugtis visus kviečia.
• Visus glosto, glamonėja, šildo ir penėja.
• Žemiau už gyvatę šliaužioja, aukščiau už paukščius skraido.
• Žiburys kamine, dundulys danguje.
• Abu apskriti, abudu pakarti.
• Vienas tarp šaknelių, kitas tarp šakelių.
• Ant geležinių lėkščių mėsa stovi.
• Ant kojytės kepurytė.
• Ant lentelių vaikštinėja, ragu žolę skabinėja.
• Ant vieno kotelio daug vėliavėlių žaidžia.
• Apskritas kabo, o barzda dreba.
• Apvalus skylišius, plaukuotas vagišius.
• Aš ne gėlelė, bet iš gėlelių, aš ne lapelis, bet iš lapelių.
• Atbėgo du štuku buku ir pagriebė dvi štiki biki.
• Ateina bajoras ant dviejų kriukių, su mėsos barzda, su kaulo burna.
• Ateina bobelė su devyniom skarelėm, kas ją paliečia, tas gailiai verkia.
• Ateis mėnuo mojaus[6], atlėks paukštis iš gojaus, kas tą paukštį užmuš - savo kraują pralies.
• Atjoja raitelis, bet nelabai didelis, per žalią kalną, apsivilkęs marška.
• Atrieda riteris, ne toks jau didelis, iš molio bažnyčios per medinį tiltą.
• Audžia be staklių.
• Auga ąžuolėlis, ant viršūnės obuolėlis.
• Aukšta bajorė, po kaklu kasa.
• Aukšta lazdelė, didelė galvelė.
• Aukštas ąžuolėlis, ant viršūnės burbulėlis.
• Aukštas kalpokas, vyno smokas[7], akmens šerdis.
• Aukštas senis, balta oda, medžiams sprogstant pieno duoda.
• Balta kaip sniegas, žalia kaip dobilas, raudona kaip kraujas.
• Be durų, be langų pilna troba svečių.
• Be kirvio, be pjūklo namą pastato.
• Be kojų, be rankų lipa į dangų.
• Be langelių, be durelių pilna troba žmonelių.
• Be rankų, be kojų į medį įlipa.
• Be rankų, o namus pastato.
• Bekepurio šiltas paltas, iš to palto kyšo kaltas.
• Beria saujom, ima glėbiais, vėl ima saujom ir dalina visiems.
• Bėras - ne žirgas, žalias - ne žolė, mėlynas - ne dangus, geltonas - ne vaškas, pilkas - ne kiškis, žilas - ne senelis, baltas - ne sniegas.
• Blizga kaip auksas, bėga kaip vanduo.
• Čyrukas vyrukas ore verkia.
• Daug broliukų vienam lopšy supasi.
• Daug gražių raudonų mergelių linguonėje linguoja.
• Du bėga, du veja, šeši šimtai švilpia.
• Dvi geldaitės, dvi paltaitės, ant viršaus kepurė uždėta.
• Dvi lentutės, dvi geldutės, ylos kotas, katile dugnas.
• Eina be kojų, ragai galvoje.
• Eina kaip meška, knisa kaip šernas, baubia kaip jautis.
• Eina mėsos šmotas[8], vinių priklotas.
• Eina pirtin juodas, išeina raudonas.
• Eina ubagėlis[9] ant dviejų kriukių, o jo sermėgėlė iš šimto stukių[10].
• Ežys aprėdytas[11], asloj pastatytas.
• Ėjo mucikas, susitiko puciką: ar neregėjai šniputės?
• Gale dvaro skolininkas, kas praeina, tam užmoka.
• Gale lauko katilėlis verda.
• Galvą nuo liemens nukirto, kraujas nebėgo, liemuo nevirto.
• Gema raudonas, gyvena žalias, miršta geltonas?
• Girioj gimęs, girioj augęs, saulės nematęs.
• Gyva būdama ant vandens siūbavau, numirus - po galva palindau.
• Gyvas Dievą nešiojo, bet dangaus nedastojo[12].
• Graži mergaitė, sidabro suknaitė.
• Gražus katilėlis, vos prisiliesi - užverda.
• Grigas grigulis miške atsigulęs, lapą pasiklojęs, lapu užsiklojęs?
• Ilgsnukė, mandrakojė šimtą rūbų dėvi.
• Iš vieno dėjimo dešimt kiaušinių.
• Iš vienos kertelės į kitą kertelę, kol atneša bačkelę[3].
• Išėjo be kirvio, be peilio, parsinešė dvi geldas, dvi paltis.
• Iššoko perukas[13] iš balto akmenuko, apsirengęs šilko marškinėliais.
• Jauna graži, sena gardi.
• Jauna pana viena koja šimtą vyrų pakiloja.
• Jaunas žaliuoja, pasenęs žemėn griūva, mirdamas dangun lekia.
• Juoda kiaulė po žemes rausias.
• Juodas puodas, kuo labiau maišysi, tuo labiau verda.
• Jūrų mergos, šilkų kasos, vokiškai šneka.
• Kabo kabikas, žiūri žiūrikas, kad kabikas nekabėtų - ir žiūrikas nežiūrėtų.
• Kai gyvas buvau - visų bijojau, kai numiriau - žmogui ant galvos atsistojau.
• Kai jauna buvau - rože žydėjau, kai pasenau - akis įgijau, pro tas akis pati išlindau.
• Kailį nešioja, galvą valgo, mėsą laukan meta.
• Kalną suverčia, darbininko nematyti.
• Kas atbulas duonos ieško.
• Keli broliukai vienam lopšy guli.
• Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį ašaros teka.
• Keturi trataluoja, šimtai žemę šluoja.
• Keturi upeliai į vieną ežerą teka.
• Keturi žydai eina keliu, o barzdos atgal atsuktos.
• Keturios seselės į vieną kasą taupo.
• Keturių palų tvartas, o vidury baltas.
• Keturlapis, keturšakis, ant viršūnės saulė teka.
• Kėpštakojis pagiry, atžagaris vandeny.
• Kojytė žalia, galvytė raudona.
• Kol gyvas buvau, miške siūbavau, o kada miriau - košelę viriau?
• Kai jauna buvau - rože žydėjau, kai pasenau - akis įgijau, pro tas akis pati išlindau?
• Kur tik einu, ten ramu, pilnas laukas akmenų.
• Lauko gale puodas verda.
• Liemuo be krūtinės, bet su širdim, su šimtais kojų ir tūkstančiais plaukų.
• Lygūs laukai be takų, o ąžuolai be šakų.
• Marga marginaitė šile baladojasi[14].
• Marti šių metų, šimto nuometų.
• Maža kamarėlė aukštai pakabinta, stipriai užrakinta.
• Mažam puodely gardi košelė.
• Mažas broliukas dideliais žingsniais laukus matuoja.
• Mažas puodeliukas, skanus viraliukas.
• Mažas vyrelis, žalia barzdelė.
• Mažas vyrukas, aštrus kirvukas.
• Mažas žirgelis dideliais žingsniais bėga.
• Medžio viršuje meduolis kabo.
• Mėsos puode geležis verda.
• Mėsos stirta geležim paspirta.
• Miške gimęs, miške augęs, o miško nematęs.
• Miške gimęs, naktį subrendo, parėjęs namo, katile paskendo?
• Moteraitė vienkojaitė, šimtą rūbų dėvi.
• Namie palikau, lauke sutikau, savos nepažinau.
• Ne karalius, o karūną nešioja.
• Nuėjau miškan be peilio, be kirvio, atsinešiau dvi geldas, dvi pliauskeles ir katilo dugną?
• Pana pirty, kasos lauke.
• Pati po žeme, o kasos viršuje?
• Pats kaip kibiras, o prie virvelės prikabintas.
• Pavasarį geltonas, rudenį baltas.
• Per visą amžių iš namų neišeina ir nemato kaip namai iš vidaus atrodo.
• Piktų šunų šimtai, nei lazda nuo jų gintis, nei duonos duoti.
• Pilkas - ne vilkas, ilgaausis - ne kiškis, su kanopom - ne arklys.
• Plačios kojelės, geltona noselė.
• Plaukų glėbys, kiaušinių rėtis.
• Po ledu žirkles.
• Po žaliuoju ąžuolu apsisukau kamuoliu.
• Po žemę vaikšto, dangaus nemato. Nieko neranda ir vis dejuoja.
• Puiki panelė kiekvieną kreipia iš kelio.
• Rankomis kvėpuoja, kojomis valgo.
• Raudonas gaidelis po žeme gieda.
• Raudonas puodelis, baltas kamštelis.
• Ritas rituolis per aukštus kalnus, per geležinį tiltą.
• Ruda rudeklė, darbšti pereklė, takus numynė, kalnus supylė.
• Rudenį gimęs, žiemą miegojęs, vasarą augęs ir miręs.
• Saldus - ne medus, pakabintas nevarva.
• Samanyne stuobrelis riogso.
• Sėdi nykštukas barzdotas, joja ponas bagotas[15]. Netingėjo ponas nusėsti ir nykštuką suėsti.
• Sėdi panelė ant kalnelio su raudona kepurėle, kas pro ją praeina - tas lenkiasi.
• Simos duktė / jauna pana viena koja šimtą vyrų pakiloja.
• Stovi baslys, tame baslyje daug laiptelių, tuose laipteliuose muzikantai griežia.
• Stovi lazda, ant lazdos namas, o jame tūkstantis gyventojų.
• Stovi ponaitis ruda kepuraite, kas jį pamato - už kojų griebia.
• Striukas bukas vokietukas šimtu rūbų apsirėdęs.
• Su liemeniu, bet be krūtinės, su širdimi, bet be plaučių, su šimtu kojų, bet nevaikšto, su plaukais, bet niekas jų nesušukuoja.
• Su liemeniu ir šaknim, bet ne medis, su kepure, bet ne vyras.
• Su sparnais, bet ne paukštis, su kailiu, bet ne žvėris.
• Svyru svyru svyruonėlis, lingu lingu linguonėlis.
• Šalderiukas bulderiukas, trejais kailiniais apsivilkęs.
• Šarangė varangė po suolu susirangė.
• Šimtas lapų, šimtas palapų, patsai ant vienos kojos.
• Šimtu vytas, šimtu pintas, šimtu pavijotas.
• Šiurina, purina ir dangun kopia.
• Šliukščia beliukščia visa piniguota.
• Šoka kaip mergelė, žvengia kaip kumelė.
• Tėvas sieksninis, močia sprindinė, vaikai pabiručiai.
• Tėvas tyslys, močia pamplė, vaikai pabiručiai.
• Tindi rindi ritinėlė, žalia mano kepurėlė.
• Tyso grigulis miške atsigulęs: lapą pasiklojęs, lapu užsiklojęs.
• Troba be langų, be durų, kai šeimininkas nori išeiti, turi duris išlaužti.
• Turi sparnus, bet neskraido, neturi kojų, bet nepavysi.
• Turiu sparnus - nelakioju, moku žaisti, nors be kojų, per lauką neinu ir į dangų nežiūriu.
• Tūkstantis skyrelių viename tiltelyje.
• Už žirnį mažesnis, už šunį piktesnis.
• Vaitė raitė bajoraitė, suko gūžtą viso miško, dės kiaušinį šimtatrynį.
• Vandeny namuko durys, šeimininkas bekepuris.
• Vasarą su kailiniais, žiemą su marškiniais.
• Vieną paslėpiau, tūkstantį radau.
• Žalia kaip žolė, maža kaip pelė, saldi kaip medaus taurė.
• Žalia panelė, kasos garbanotos.
• Žalia višta, mėlyni kiaušiniai.
• Žalia žolė, bet ne žolė. Su uodega, bet ne pelė.
• Žalias raitelis ant raudono žirgo joja.
• Žaliašūbė, trumpasiūlė pro tvorą žiūri.
• Žemėj pūdė, žiemą šaldė, o vasarą giltinę atsiuntė.
• Žiba kaip šilkas, kanda kaip vilkas.
• Žalias gyvis pievoj straksi, gaudo drugelius ir kvaksi.
• Anoy pusėj beržynėlio tala lala šokinėja.
• Arklys ant šunies joja, o žmonės ploja.
• Ateina protingas, išeina kvailas.
• Ateina slaptai, išeina viešai.
• Ateina tylėdama, išeina giedodama.
• Atvažiavo pakulioriai[16], išsigando gaspadoriai; per lygias pievas važiavo, daug gero sugavo.
• Baloj balaitėj nuklimpo kumelaitė.
• Penki vilkai traukė, du vanagai laukė.
• Baltų vištelių pilna laktelė.
• Daili kamarėlė pilna kultuvėlių, o joje šunelis guli.
• Dešimt uždirba, trisdešimt du pradirba.
• Dešimt vyrų tabalokų traukia tinklą ant dvejokų.
• Dešimt vyrų traukia lyną į išdžiūvusį alksnyną.
• Du gauruoti susikloja, vieną pliką pakavoja[17].
• Du ratai pagiry stovi.
• Du šnaru šnarina, du vanagu kabina, o paskui smakis cimpina.
• Du turliukai turlinėja, daug vanagų krapštinėja.
• Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia.
• Dvi galvos, dvi rankos, šešios kojos, o eina keturiom.
• Dvi mergaitės viską apšviečia.
• Dvi seselės per kalnelį nesueina.
• Dvi žvakelės prie kalnelio.
• Dviem pupom visą lauką apsėja.
• Dvikojis ilgaliežuvis viską nulaižo.
• Eglė, ant tos eglės linas, ant to lino molis, tame molyje rugiai, tuose rugiuose kiaulė, apie tą kiaulę vilkai sėdi, akimi žibina ir tą kiaulę kibina.
• Esu balta ir visai nekalta, bet šeimininkė vis mane kumščiuoja.
• Ėda kaip arklys, dirba kaip gaidys.
• Gardus, saldus, lėkštėn nepadedamas.
• Geltonas žaltys ant kaklo apsivyniojęs baubia.
• Guli lenta amžinai šlapia; nors šlapia būna,...

Šiandienos skaitmeninė mįslių kartoteka yra svarbus žingsnis lietuvių tautosakos išsaugojimo ir prieinamumo link, leidžiantis tyrinėti ir atrasti šį turtingą kultūrinį paveldą.

tags: #miske #gimes #miske #auges #perejas #namo

• Sužinokite apie didžiausią kiaušinį gamtoje
• Astrologija pagal gimimo datą: atskleiskite savo likimą
• Išmokos motinoms, dirbančioms ne visą darbo dieną
• Išskirtinis įvaizdis Jūsų fotosesijai
• Vaikiškų tapkių mezgimo pamoka