Lietuvos miškai ir Lietuvos miškininkų sąjungos istorinė bei šiuolaikinė reikšmė
Miškai Lietuvoje yra svarbi šalies gamtinių išteklių dalis, kuri buvo paplitusi iki viduramžių. Šiuo metu jie užima 33,6 proc. viso Lietuvos ploto. Miškai teikia ne tik medieną, bet ir uogas, taip pat uogienojus, grybus, vaistinius augalus, yra daugelio įvairių gyvūnų ir paukščių buveinė. Juose gyvena daugiau kaip 70 gyvūnų rūšių.
Miškų klasifikacija yra svarbus būdas nustatyti miško paskirtį ir apsaugoti jo ekosistemą. Miškai skirstomi į keturias grupes: I grupę (rezervuoti, 1,6 % visų miškų), II grupę (specialios paskirties, 12,8 %), III grupę (apsauginiai, 15,2 %) ir IV grupę (ūkiniai, 70,4 %). Didžiausi Lietuvos miškų draustiniai yra Druskininkų-Varėnos, Labanoro-Pabradės, Kazlų Rūdos ir kt.
Lietuvos miškininkų sąjungos ištakos ir raida
Atsikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei jau nuo 1921-1922 m. atskirų miškininkų grupių tarpe buvo kalbama apie profesinės miškininkų organizacijos kūrimą. Tik 1929 m. pradžioje susikūrusi iniciatyvinė grupė paruošė Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) įstatus ir pradėjo narių telkimą. Šie įstatai numatė, kad LMS sieks pažinti Lietuvos miškus, padėti miškų ūkiui plėstis ir tobulėti, rūpinsis krašto pagražinimu, savo narių profesiniu ir kultūriniu tobulėjimu.
1929 m. birželio 29-30 d.d. įvyko pirmasis LMS suvažiavimas, jame dalyvavo 110 narių. Šiame suvažiavime buvo pristatytas ir pirmasis „Mūsų girių“ žurnalo numeris. Prieškariu LMS(LMD) veikla ir žurnalas „Mūsų girios“ suvaidino žymų vaidmenį konsoliduojant miškininkus, keliant jų profesinį ir kultūrinį lygį.
Lenkijos ir Lietuvos valstybės sukūrimas
Baigiantis karui, nemažai daliai miškininkų pasitraukus į Vakarus, buvo suburta Lietuvos miškininkų sąjunga išeivijoje (LMSI). Pokario Lietuvoje ilgą laiką jokių miškininkų organizacijų nebuvo. 1958 m. buvo įkurta Mokslinė-techninė miškininkų draugija (MTD), kuri perėmė kai kurias prieškario Miškininkų sąjungos tradicijas, išplėtė įvairius bandomuosius darbus.
LMS veikla po nepriklausomybės atkūrimo
Prasidėjus atgimimui, 1990 m. vasario 2 d. vykusiame miškininkų suvažiavime atkurta Lietuvos miškininkų sąjunga ėmėsi platesmės veiklos, negu iki tol veikusi Mokslinė-techninė draugija. LMS nemažą vaidmenį atliko ir tobulinant miškų ūkinės veiklos metodus, derindama juos su gamtosaugos reikalavimais.
Nuo 2018 m. apjungus 42 miškų urėdijas į vieną įmonę, daliai miškų urėdijose dirbusių miškininkų išėjus iš šios struktūros, sutriko ryšiai tarp LMS valdymo organų ir periferijos. Tačiau organizacija tęsia savo veiklą vienydama miškininkus ir siekdama bendrų tikslų.
Miškininkų profesijos svarba šiandien
Lietuvos miškininkų sąjungos XVII suvažiavime išrinkta nauja šios organizacijos vadovybė. Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) prezidentu dvejų metų kadencijai išrinktas Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovas Aidas Pivoriūnas.
A. Pivoriūnas, prisistatydamas suvažiavimo dalyviams, pabrėžė: „Visiems suprantama, kad dantų gydytojai gydo dantis, tai ir miškininkai yra gamtos gydytojai. Tad kaip galima negirdėti specialistų balso kalbant apie miškus, miškų ūkį, gamtotvarką?“
Pagrindinis tikslas - sugrąžinti žmogų į mišką. Specialistas, baigęs aukštąjį ar aukštesnįjį mokslą, kuris mokosi, myli gamtą turi būti orus, gauti deramą atlyginimą, didžiuotis esąs laisvas savo profesijos atstovas. Kito kelio, kaip tik būti kartu ir vienytis, neturime.
Miškininkų sąjungos prezidento pavaduotojas Saulius Lazauskas teigė esąs pasiruošęs aktyviai dalyvauti sąjungos veikloje. Jis pabrėžė, kad reikia išsaugoti kvalifikuotus specialistus, nes kitu atveju miškų priežiūra gali atitekti nekvalifikuotiems asmenims. Tvarkyti miškus be miškininkų nedarant žalos neišeis.
| Miškų grupė | Paskirtis | Dalies dydis procentais |
|---|---|---|
| I grupė | Rezervuoti | 1,6 % |
| II grupė | Specialios paskirties | 12,8 % |
| III grupė | Apsauginiai | 15,2 % |
| IV grupė | Ūkiniai | 70,4 % |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
