Architektūriniai sprendimai kuriant motinos ir vaiko centrus bei jaukius namus
Kuriant erdves, skirtas motinoms ir vaikams, architektūriniai sprendimai vaidina itin svarbų vaidmenį, užtikrinant ne tik funkcionalumą, bet ir saugumą, komfortą bei emocinę gerovę. Nuo didelio masto visuomeninių klinikų iki jaukių socialinių paslaugų namų ir individualių vaikų kambarių - kiekviename projekte atsižvelgiama į specifinius šios pažeidžiamos grupės poreikius.
Moters ir vaiko klinikų architektūros specifika
Vienas iš pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos sveikatos apsaugos pastato plėtros projektų - Šiaulių moters ir vaiko klinika. Nors projektavimo darbai pradėti dar 1992 m., ambicingų tikslų - senąją vaikų ligoninę sujungti su dviem naujai suprojektuotais korpusais - realizavimas užsitęsė iki 2009 m. Šis 16000 kvadratinių metrų ploto visuomeninės paskirties pastatas pasižymi santūria, monumentalia architektūrine išraiška, tačiau jo vidus yra apgalvotai šviesus ir jaukus.
Naujasis pagrindinis įėjimas akcentuotas apvaliu bokšto formos tūriu, įkomponuotu naujųjų korpusų susikirtime. Šviesos ir lengvumo įspūdis viduje sustiprintas šio tūrio stoge įrengus stoglangį ir apšvietus šiltomis spalvomis dekoruotas sienas. Vestibiuliai veda į du skirtingos paskirties blokus. Plastiškos formos tūryje suprojektuotos chirurginės patalpos, o šio korpuso labiausiai užapvalintoje dalyje lanku išdėstytos operacinės ir intensyvios terapijos palatos. Kitas - griežtos geometrinės formos - korpusas sujungtas su senąja vaikų ligonine ir yra skirtas tik palatoms.
Socialinės pagalbos namų erdvės - saugus prieglobstis
Architektūriniai sprendimai yra ne mažiau svarbūs ir kuriant socialinių paslaugų įstaigas. Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko namai, viena pirmųjų tokių įstaigų Lietuvoje, veikia jau 27 metus. Šie namai skirti moterims, kurios dėl sudėtingų gyvenimo situacijų netenka namų ir negali gyventi savo šeimoje. Motinos ir vaiko namuose mamoms suteikiama saugi aplinka ir galimybė savarankiškai auginti vaikus.
Ilgus metus Motinos ir vaiko namai glaudėsi Vilniaus senamiestyje, kur nedideliuose kambariuose vienu metu galėjo gyventi tik 8 mamos. Naujos patalpos V. Grybo g. 29 - erdvesnės ir šviesesnės, jose tilps net iki 30 mamų su vaikais. Patalpas Motinos ir vaiko namai dalijasi su Piligrimų centru. Naujosios patalpos duris atvėrė spalio 5 d., šv. Faustinos dieną.
Naujųjų namų vadovė Vida Neverovič-Morkūnienė pabrėžė: „Mes persikeliame į gražesnius, šviesesnius namus, į didesnius kambarius, turim žalias zonas, vaikų žaidimo aikšteles. Bet svarbiausia, kad šiuose namuose ir toliau pirmoje vietoje būtų atjauta ir pagarba žmogui.“ Anot jos, „džiaugiuosi, kad galime atliepti Vilniaus miesto poreikį. 2018 m. per metus priimdavome 40 žmonių, dabar - dvigubai tiek. Anksčiau motinoms pagalbos dažnai reikėjo dėl patiriamos benamystės, o dabar beveik 70% turi nuosavą būstą ir pagalbos kreipiasi dėl kitų priežasčių: socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos, smurto artimoje aplinkoje ar priklausomybių.“
Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vaida Budzevičienė naujiems namams linkėjo dar daugiau gražių prisiminimų: „Jūsų pavadinime užkoduotas svarbiausias dalykas - tai yra namai. Namai niekada nėra tik namai - tai visų pirmiausia yra žmonės, kurie atsineša su savimi istorijas ir prisiminimus.“ Šie namai yra dovana visam miestui, dovana mums visiems, kuri tampa įmanoma geros valios žmonių, daugybės specialistų ir savanorių dėka.
Architektūra, skatinanti vaikų ugdymą ir gerovę
Kuriant erdves, skirtas vaikams, pagrindiniai raktiniai žodžiai, tapę architektūros kūrimo pagrindu, yra saugumas, galimybė tyrinėti, smalsumas, socializacija, nerūpestingumas, kūrybiškumas, mokymasis žaidžiant. Užstatymas grindžiamas idėja, kad vaikai turi kuo daugiau laiko praleisti lauke. Šiuo projektu referuojama į sodybinį (apylinkėse išlikusį ir istoriškai buvusį) užstatymą, tačiau projektuojama remiantis laisvojo planavimo užstatymo principais.
Vaikai turi kuo daugiau žaisti, nes žaidimų dėka vaikas suvokia ir atkuria pasaulį. Žaidimas yra natūrali vaiko būsena, padedanti jo specifinei psichofizinei raidai ikimokykliniame amžiuje. Architektūros mastelis konstruojamas žvelgiant iš vaiko perspektyvos. Dėl to projektuojamas ne monolitiškas tūris, o pastatas smulkinamas korpusais, kiekvienam jų suteikiant individualaus namo išraišką ir mastelį. Vaikai gali tapatinti buvimą darželio grupėje su buvimu namuose.
Korpusai vienas kito atžvilgiu prastumti. Išorės ir vidaus vizualiniai ryšiai paverčia tiek lauko, tiek vidaus erdves interaktyviomis. Vaikai gali stebėti vieni kitus, bet nebūtinai būti dalyviais. Tokiu būdu architektūra tampa ugdymo(si) proceso dalimi. Erdvių praregimumas kuria saugumo jausmą tiek žvelgiant iš vaiko perspektyvos, tiek personalo.
Pastatas susideda iš trijų pagrindinių elementų. Centrinis korpusas yra darželio šerdis, skirtas bendruomeninėms veikloms, administracijai, papildomo ugdymo veikloms bei maisto ruošai. Pastate yra 6 grupių korpusai. Funkcija organizuojama taip, kad kiekviena darželio grupė turėtų individualų tiesioginį patekimą į patalpas iš lauko. Tokiu būdu paprastėja ir vaikų išėjimas į lauką, prailgėja buvimo lauke galimybė, kuriamas betarpiškas vidaus ir lauko ryšys. Kiekvienas grupių korpusas turi „miego bokštą“, dengtą lauko terasą ant stogo, kuri dalinai praregima.
Vaiko kambario interjero ypatumai: nuo estetikos iki saugumo
Dauguma sutiktų, jog vaiko(-ų) kambarys turi būti šilčiausia ir šviesiausia būsto ar namo erdvė, kurios įrengimui reikia pasitelkti nemažai fantazijos. Čia dažniausiai vyrauja eklektika ir žaismė - daug spalvų bei formų. Priklausomai nuo vaiko amžiaus bei kintančių jo poreikių, keičiasi ir šio kambario funkcinis išdėstymas bei interjero dizainas.
Estetika ir ekologiškumas
Vaiko kambario estetika yra svarbu, bet dar svarbiau - sveika atmosfera. Todėl įrengiant kambarį reikia atkreipti dėmesį į medžiagų natūralumą, ekologiškumą. Vietoj sintetinių medžiagų vertėtų rinktis natūralias - medinius baldus, grindis, jei įmanoma - ekologiškus kilimus.
Kambario sienos užima didžiausią vizualinį plotą, tad jį galima išnaudoti, kuriant ne tik žaismingą interjerą, bet ir integruojant į jį žaidybinius/mokomuosius elementus. Renkantis sienų spalvą (dažus ar tapetus) rekomenduojama rinktis šviesius ir pastelinius (nugesintus) atspalvius, kuriuos vėliau galima dekoruoti (redekoruoti) žaismingomis detalėmis. Sienų lipdukai, tapetai, print’ai, sienų tapyba - variacijos, kurias galima išnaudoti sienų puošybai. Ant sienų taip pat galite dėlioti nuotraukų koliažus, kabinti pasaulio žemėlapius bei įvairius rankdarbius ar vaiko piešinius. Edukaciniais tikslais vaiko kambaryje patarčiau rasti vietos žemėlapiui ir gaubliui bei kalendoriui.
Funkcionalumas ir saugumas
Savaime suprantama, jog vaikui bręstant, jo turimų daiktų asortimentas tik didės. Taigi, vaiko kambaryje turi būti užtektinai žaisladėžių, komodų bei spintų, t. y. patogių ir paprastų daiktų laikymo sistemų. Turėdamas, kur susidėti daiktus, vaikas mokysis tvarkos. Atviri paviršiai ir lentynos kaupia dulkes, todėl praktiškiau projektuoti baldus su daugiau uždarų lentynų, stalčių. Jų tvarkymas paprastesnis, be to, taip geriau išlaikoma tvarka. Svarbiausia - kūrybingai išnaudoti visą turimą plotą: sunkiau pasiekiamas erdves paversti slankiojančiomis stalčių sistemomis, rinktis baldus, kuriuos galima išnaudoti kaip daiktų talpyklas bei žaislus, į kuriuos galima sudėti daugiau smulkesnių detalių.
Tiesa, vien užapvalintų kampų vaikų saugumui užtikrinti nepakaks - reikia nepamiršti ir elektros instaliacijos. Elektros instaliacija vaiko kambaryje įrengiama remiantis 2 principais: priartink ir apsaugok. Prie vaiko ūgio turi būti pritaikyti ne tik jungikliai, bet ir baldai - taip vaikas išmoks tvarkyti savo aplinką, o anksti įskiepyti įgūdžiai išliks visą gyvenimą.
Personalizavimas ir spalvų pasirinkimas
Vaiko piešiniai bei kiti jo kūriniai gali tapti kambario aksesuarais, rodančiais jo individualumą ir polinkius. Patarčiau ne tik puošti sienas piešiniais, bet ir sudaryti sąlygas vaikui juos keisti. Taip mažasis šeimos narys matys, kad jo darbai ir pastangos vertinamos. Tai padės ateityje, mat taip stiprinamas vaiko pasitikėjimas savimi. Dizaineriai sako, kad papildomą vertę vaiko piešiniams suteikia jų įkurdinimas netikėtoje vietoje. Pavyzdžiui, tokia vieta gali tapti net jungiklis. Tai gana paprasta - tereikia, kad piešinys būtų suskaitmenintas, o po to jau mes jį išgraviruojame lazeriu arba atspausdiname. Visai nesvarbu, kokiomis priemonėmis piešta - pieštukais, akvarele, flomasteriais, kreidelėmis ar kuo kitu. Taip jungiklis, dažnai nepastebima interjero detalė, atsiskleidžia kaip originalus, jokioje parduotuvėje neįsigyjamas kambario įrangos elementas.
Vaiko kambario interjerui dažnai galioja savos taisyklės, kurios ne visada sutampa su kitų erdvių estetika, ir tai neturi sutapti. Būtina atsižvelgti į vaikų pageidavimus. Įtraukus vaiką į interjero kūrimą, auga jo savarankiškumo jausmas bei savivertė. Vaiko kambariui patartina rinktis šviesias, ramias ir linksmas spalvas: žalius bei geltonus atspalvius, taip pat baltą, geltoną. Geras spalvinis sprendimas - žemės spalvų atspalviai, vadinamosios neutralios ir purvinos spalvos. Vartant paletę jos nevilioja, bet interjere atrodo puikiai, prie visko gerai tinka.
Apšvietimas ir grindų danga
Nepamirškite, jog kaip ir likusiose būsto dalyse, taip ir vaiko kambaryje svarbu iš anksto tinkamai išplanuoti kambario apšvietimą. Tiek darbinė, tiek miegamoji kambario zona turi būti atskirtos, o šviesos kambaryje turi pakakti tiek dieną, tiek naktį. Be to, pasitelkę šiek tiek fantazijos ir pasirinkę kelias žaismingas stalines lempas ar šviestuvus, kambaryje galite sukurti magišką atmosferą.
Jeigu vaiko kambaryje esate parinkę nekiliminę dangą (ir jūsų vaikas neturi alergijos dulkėms), tuomet galite apsvarstyti įsigyti žaismingą kilimą, kuris nesunkiai gali tapti žaidimų aikštele.
tags: #architektu #mamos #ir #vaiko
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
