Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų komandų lankstinukai: kokybė, bendradarbiavimas ir inovacijos

Ikimokyklinis ugdymas - svarbi pradinė visos švietimo sistemos dalis. Siekiant visapusiško vaikų ugdymo, tenkinant prigimtinius jų poreikius, ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamos paslaugos yra itin reikšmingos tėvams, nes papildo ir praturtina vaikų ugdymą, vykstantį šeimoje.

Siekdamos optimizuoti organizacinės veiklos kokybę, norėdamos užtikrinti ugdomosios veiklos veiksmingumą, ikimokyklinio ugdymo įstaigos vis plačiau taiko besimokančios organizacijos principus. Todėl komandos vaidmuo ikimokyklinio ugdymo įstaigose įgyja vis didesnę reikšmę. Komandos intensyviau pasitelkiamos kuriant ir įgyvendinant įvairius projektus, pradedant nuo nedidelių užsiėmimų grupėmis, didesnių visos įstaigos renginių iki europinių lėšų pritraukimo ugdymo įstaigos veiklai gerinti.

Komandinės lyderystės ir bendradarbiavimo svarba

Tyrimas dėl komandinės lyderystės ikimokyklinio ugdymo įstaigose atskleidė, kad esminis komandinės lyderystės aspektas yra lyderio patikimumas. Pedagogų požiūriai į komandinės lyderystės raišką ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektinėje veikloje atsiskleidžia per:

• Pedagogų įsitraukimą į įvairias įstaigos veiklas, įskaitant projektų rengimą ir įgyvendinimą, įstaigos tarybų veiklą, dalyvavimą profesinėje sąjungoje ir tiesioginį darbą su ugdytiniais.
• Pokyčio įtaką įstaigoje įgyvendinant įvairaus pobūdžio projektus.
• Pedagogų skleidžiamą entuziazmą, motyvaciją, novatoriškumą, komandinę dvasią ir pasišventimą savo darbui.

Tyrimo tikslas buvo atskleisti pedagogų požiūrius į komandinės lyderystės raišką ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektinėje veikloje. Duomenys rinkti 2018 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 153 ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai ir 57 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai ir vadovų pavaduotojai iš visos Lietuvos.

Straipsnyje nagrinėjamos ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo galimybės bei svarba ugdymo praktikoje. Pristatomi empirinio tyrimo rezultatai ir jų analizė, kuri atskleidžia, jog glaudžiai bendradarbiaujant ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams ir tėvams, tėvams yra suteikiama aktualiausia informacija ne tik apie vaikų ugdymo rezultatus, bet aptariami vaiko elgesio, sveikatos klausimai. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai praktikoje dažniau naudoja tradicinius bendradarbiavimo su tėvais metodus nei šiuolaikinius, tačiau pedagogai suinteresuoti bendradarbiauti su ugdytinių tėvais šiuolaikinėmis bendradarbiavimo priemonėmis, bet tam pedagogams reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Metodinė medžiaga ir inovacijos ikimokykliniame ugdyme

Kitas ikimokyklinio ugdymo metodinės medžiagos rinkinių siekis - tobulinti ikimokyklinio ugdymo praktikos kokybę, padedant pedagogams į praktiką diegti mokslo pažanga grindžiamą ugdymą ir inovatyvius pedagoginius metodus bei priemones.

Rekomendacijų ikimokyklinio ugdymo pedagogui „Žaismė ir atradimai“ paskirtis yra padėti pedagogams įgyvendinti Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą (2014). Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo pedagogui, parengtos ir išleistos įgyvendinant Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Inovacijos vaikų darželyje“.

I rinkinys - rekomendacijos pedagogams ugdantiems vaikus nuo gimimo iki 3 metų. Rinkinį sudaro 8 knygelės: „Judantys laiptai“, „Aš“ pasaulis“, „Smėlio dėžė“, „Kalbos spintelė“, „Atradimų takelis“, „Korys“, „Puo­dų orkestras“, „Medžiagų dialogai“ ir priedai knygelių rinkiniui iki 3 m. Medžiaga parengta ir išleista įgyvendinant ESF finansuojamą projektą „Inovacijos vaikų darželyje“. Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vykdė Nacionalinė švietimo agentūra.

Knygelių vaikams nuo trejų iki šešerių metų rinkinį sudaro 10 knygelių. Leidiniai vaikams yra dalis „Žaismė ir atradimai“ rekomendacijų, skirtų ikimokyklinio ugdymo pedagogui. Visą rekomendacijų „Žaismė ir atradimai“ medžiagą saugykloje galima rasti suvedus paieškoje raktinį žodį „žaismė ir atradimai“. Priedus knygelėms nuo trejų iki šešerių metų galima rasti čia >.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.

Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Įtraukusis ugdymas ir aplinkosauginės iniciatyvos

Šiandienos švietimo erdvėje vis dažniau kalbame apie įtraukųjį ugdymą - ne kaip apie papildomą ar atskirą sistemą, o kaip apie kiekvieno vaiko teisę mokytis kartu, augti bendruomenėje, kurioje esi priimamas, suprantamas ir palaikomas. Įtraukusis ugdymas - tai vertybių pagrindu grįstas požiūris, kuriame pripažįstama, kad visi vaikai yra skirtingi, bet vienodai svarbūs.

Įgyvendinant Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Gamtos detektyvai: tyrinėk, stebėk, atrask“, finansuojamą iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų, mūsų darželis organizavo edukacinį aplinkosauginį projektą „Žaliasis Vilniaus rūbas“, skirtą artėjantiems „Vilnius žalioji sostinė 2025“ metams paminėti ir kvietė dalyvauti Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdytinius, jų mokytojus, tėvus.

2024 metais mūsų įstaiga įgyvendino ilgalaikį aplinkosauginio švietimo projektą „Gamtos detektyvai: tyrinėk, stebėk, atrask“, kurio tikslas - stiprinti įstaigos bendruomenės (vaikų, tėvų, pedagogų) ekologinę savimonę ir aplinkosauginį raštingumą, plečiant vaikų žinias apie savo gyvenamąją aplinką bei skatinant juos mokytis atrandant, patiriant gamtos pažinimo džiaugsmą.

2024-2025 m. mūsų darželyje įgyvendintas tvarumo projektas „Maži žali žingsneliai“, finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės, kuruojamas EDU Vilnius. Projekto metu visa bendruomenė įsitraukė į tvarumo, ekologines veiklas, edukacijas, kūrybą ir žygius. Sukūrėme naujas žaliąsias edukacines erdves: žydinčių levandų erdvę, „Žaliąją svajonių tvirtovę“, sliekų namus ir šiltnamio erdvę „Mažojo sodininko laboratoriją“.

2025 m. balandžio-gegužės mėn. mūsų įstaiga subūrė daugiau nei 30 pedagogų iš visos Lietuvos į respublikinį projektą „Patirčių dirbtuvės: įtraukianti aplinka šiuolaikinio ugdymo kontekste“. Šis projektas - tai įkvepianti gerosios patirties sklaida, kurioje atsiskleidžia mokytojų kūrybiškumas, į vaiką orientuotas ugdymas bei šiuolaikiškas požiūris į mokymosi aplinkas.

Vaikystė - smalsumo ir atradimų metas, todėl mūsų darželio „Gintarėlių“ grupės mokytoja Inga pakvietė pedagogus kurti ir dalintis patyriminėmis veiklomis, padedančiomis vaikams pažinti žiemos gamtos reiškinius. Prie iniciatyvos prisijungė pedagogai iš įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų, o mūsų darželyje projekte aktyviai dalyvavo „Perliukai“, „Aštuonkojai“, „Purienos“, „Kriauklytės“, „Vėžliukai“ ir „Žuvytės“. STEAM veiklų metu vaikai tyrinėjo sniegą ir ledą, stebėjo vandens virsmus, eksperimentavo ir kūrė sensorines kompozicijas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas

Ikimokyklinio ugdymo pedagogai praktikoje dažniau naudoja tradicinius bendradarbiavimo su tėvais metodus nei šiuolaikinius, tačiau pedagogai suinteresuoti bendradarbiauti su ugdytinių tėvais šiuolaikinėmis bendradarbiavimo priemonėmis, bet tam pedagogams reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai.

tags: #ikimokykliniu #istaigu #pedagogu #komandu #lankstinukai

• Saugus vaikiškų laikinųjų tatuiruočių naudojimas
• Įvykiai ir asmenybės 1998 metais
• Vartojimas ir dozavimas Ambroksolio sirupo vaikams
• Apie lopšelį-darželį „Jovarėlis“ atsiliepimai
• Vaiko pinigai ir kitos išmokos auginantiems vaikus