Šiuolaikinė Lietuvos visuomenė patiria ryškų demografinį senėjimą, kurį lemia ilgesnė gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas. Todėl socialinių paslaugų ir kvalifikuotų socialinių darbuotojų poreikis auga. Socialinės globos įstaigos tampa pagalbininkėmis teikiant ne tik kasdienes paslaugas, bet ir sudarant sąlygas socialinei integracijai bei gyvenimo kokybei palaikyti, kuriose senyvo amžiaus žmonėms teikiama socialinė globa ir sudaromos sąlygos gyventi oriai ir visavertį gyvenimą.
Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka. Dauguma gyventojų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei ir žino, kad gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip socialiniai darbuotojai veikia socialinės globos įstaigose, kokios paslaugos teikiamos ir kokia tvarka galioja Lietuvoje.
Socialinis darbuotojas globos namuose atlieka itin svarbų vaidmenį. Jo darbas orientuotas į vyresnio amžiaus žmonių socialinės gerovės užtikrinimą, paslaugų koordinavimą, individualios pagalbos planavimą ir organizavimą, savarankiškumo skatinimą, gyvenimo kokybės gerinimą.
Senyvo amžiaus žmonėms dažnai reikia įvairios pagalbos - būtina užtikrinti medicininę priežiūrą, emocinį saugumą, socialinių ryšių stiprinimą, užimtumą, buitinius, higienos palaikymo poreikius, teikti kasdienę pagalbą. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinis darbuotojas tai - socialinės aplinkos tyrėjas, socialinių pokyčių skatintojas ir socialinio gyvenimo vadybininkas.

Kiekvienas socialinis darbuotojas savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais, kurių pagrindą sudaro besąlygiška pagarba žmogui, sąžiningumas, mandagumas, tolerancija, empatija, atsakomybė, kantrybė, kūrybiškumas. Socialinio darbuotojo etika atspindi jo moralines vertybes. Dirbant su senyvo amžiaus žmonėmis labai svarbu laikytis socialinio darbo vertybių ir principų.
Dirbdamas su senyvo amžiaus žmonėmis socialinis darbuotojas turi gebėti įdėmiai išklausyti, valdyti emocijas, būti taktiškas ir empatiškas, savikritiškai vertinti savo sprendimus, taikyti socialinio darbo metodus ir technologijas, nuolat tobulinti kvalifikaciją ir žinias. Siekdami išspręsti iškilusias problemas, socialiniai darbuotojai turi suprasti ne tik žmonių elgesio priežastis, bet ir tokį elgesį lemiančius aplinkos veiksnius.
Labai svarbu, kad paslaugų gavėjas būtų įgalinamas, įtraukiamas į savo problemų sprendimą. Įgalinti paslaugų gavėją, tai reiškia skatinti jo savarankiškumą, norą keistis, didinti jo pasitikėjimą savimi, formuoti tam tikro elgesio įgūdžius ir sudaryti tam sąlygas.
Įgalinimu siekiama įtraukti paslaugų gavėjus į sprendimų priėmimą, motyvuojama išsikelti asmeninius tikslus, kad ir nedidelius, bet reikšmingus ir jų siekti. Siekiant asmeninių tikslų užtikrinama darbuotojų pagalba ir palaikymas. Taip įgyjami nauji arba išlaikomi turimi įgūdžiai, sudaroma galimybė išreikšti savo poreikius ir nuomonę.
Konsultacijų metu, socialinis darbuotojas padeda asmeniui ir/ar jo artimiesiems rasti atsakymus į rūpimus klausimus, suteikia papildomą informaciją. Svarbu empatiškai įsijausti į asmens situaciją, neskubinant leistis į pokalbį, kuris neretai būna labai gilus, sugrąžinantis net į vaikystę ir prabėgomis prabėgantis per visą asmens gyvenimą. Visa tai tam, jog po konsultacijos asmuo ir/ar jo artimieji galėtų „nusipiešti ateities paveikslą“ - kaip reikės gyventi pasikeitus sveikatos būklei, praradus savarankiškumą ir kokią pagalbą ir kas gali suteikti.
Socialiniai darbuotojai savo darbe susiduria ir su iššūkiais, tokiais kaip emocinis perdegimas, kurį gali sąlygoti nuolatinis darbas su sudėtingomis situacijomis, klientų motyvacijos stoka, problemos dėl priklausomybių, didelis dokumentacijos kiekis (planai, ataskaitos, vertinimai), nuolat besikeičiantys teisės aktai, komandinio darbo, bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis iššūkiai. Taip pat darbas su informacinėmis technologijomis, kuris reikalauja daug laiko, įgūdžių ir kantrybės. Socialinis darbas - tai nesibaigiantis kūrybiškumas, malonus chaosas ir spontaniškumas, kadangi kiekviena diena yra kažkas naujo.
Visgi socialinis darbas - tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo. Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes. Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus: 16 akad. val. per kalendorinius metus turi dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akad. val. per metus - supervizijoje (supervizija - tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai supervizija reikalinga susidūrus su sudėtingomis situacijomis darbe, kurios pačios savaime neišsisprendžia). Tai - atvejo aptarimas įstaigos viduje.
Socialinio darbo veiklos sritys labai įvairios ir vis besikeičiančios, tad esant aukščiau įvardintoms darbuotojo savybėms, darbuotojas gebės prisitaikyti prie besikeičiančių jam reikalavimų, o esant norui gebės integruotis ir į kitą socialinio darbo veiklos sritį.

Socialinį darbą Lietuvoje išskirtinai dirba tik socialiniai darbuotojai, kurie turi būti įgiję profesinio bakalauro, bakalauro, magistro socialinių mokslų kvalifikacinį laipsnį.
Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba per 14 tūkst. darbuotojų. Biudžetinėse įstaigose, seniūnijose bei vaikų globos namuose dirba apie 2 tūkst. socialinių darbuotojų. Socialinių paslaugų įstaigose dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai. Štai kur Lietuvoje galima studijuoti socialinį darbą:
| Tipas | Įstaigos pavadinimas |
|---|---|
| Universitetai | Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija |
| Kolegijos | Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Marijampolės kolegija, Panevėžio kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Utenos kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Šv. Ignaco Lojokos kolegija, Kolpingo kolegija |
Tik pats socialinis darbuotojas sprendžia, kokia socialinio darbo sritis „miela širdžiai“, kadangi dirbti galima daug kur - savivaldybės, seniūnijos, socialinių paslaugų centrai, paramos šeimai centrai, vaiko teisių apsaugos teritoriniai skyriai, ligoninės, poliklinikos, įkalinimo įstaigos, vaikų dienos centrai, bendruomeniniai vaikų globos namai, senelių namai ir t.t., sąrašas būtų labai platus.
Į socialinį darbuotoją galima kreiptis susidūrus su įvairiais sunkumais šeimoje ar kasdieniame gyvenime. Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą įvairiose srityse:
Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, skyrimo asmuo ar jo globėjas gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą nurodytą įstaigą. Susisiekite su socialiniu darbuotoju, aptarnaujančiu Jūsų seniūnijos gyventojus.
Galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą.
Pavyzdžiui, Vilniuje galite kreiptis šiais adresais: atvykus į klientų aptarnavimo centrą (KAC), adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius; paštu, adresu Sausio 13-osios g. 169, Vilnius.
Jums reikės užpildyti „Prašymą - paraišką socialinėms paslaugoms gauti“ (SP-8 forma) ir pateikti šiuos dokumentus:

Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Kompleksiškai įvertinamas asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto išvadas apie asmens būklę ir problemas.
Kokios socialinės paslaugos patenkintų jų pageidaujančio senjoro poreikius, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai. Asmens dienos socialinės globos poreikį vertina paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinis darbuotojas atvyks pas Jus ir per 20 dienų įvertins dienos socialinės globos poreikį. Per 5 d. d. nuo sprendimo priėmimo informuosime Jus apie priimtą sprendimą.
Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydis nustatomas individualiai kiekvienam asmeniui (šeimai), įvertinant gaunamas pajamas, šeiminę padėtį ir paslaugų kiekį bei jų dažnumą. Asmens mokėjimo dydis už paslaugą proporcingai priklauso nuo asmens pajamų, apskaičiuojama vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 23 d. sprendimu.
Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą.
Socialinės paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia. Štai keletas socialinių paslaugų pavyzdžių:
Žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 k. d. Sprendimas dėl socialinės priežiūros skyrimo priimamas ne ilgiau kaip per 10 k. d. nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos - per 20 k. d.
Tik tada, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, o dienos metu teikiamų paslaugų senjorui nepakanka, jam skiriama socialinė globa stacionarioje socialinės globos įstaigoje.
Tyrimai rodo, kad dauguma gyventojų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei. Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“ (62 proc.), 46 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 38 proc. - su specialistu, 28 proc. - su prižiūrėtoju. Anot apklausos, socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip pagalbos teikimas žmonėms, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją (57 procentai).
Socialinis darbuotojas - tai ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas, reikalaujantis nuolatinio tobulėjimo ir atsidavimo žmonėms.
tags: #socialinis #darbas #socialines #globos #istaigoje