Mirga Gražinytė-Tyla - viena ryškiausių šiuolaikinės dirigavimo meno žvaigždžių, kurios talentas ir profesionalumas pelnė jai pripažinimą visame pasaulyje. Gimusi 1986 m. rugpjūčio 29 d. Vilniuje, ji kilo iš muzikuojančios šeimos, kurioje menas ir muzika buvo neatsiejama gyvenimo dalis.
Šeimos įtaka ir ankstyvoji karjera
Mirga Gražinytė-Tyla gimė muzikų šeimoje. Jos tėvas Romualdas Gražinis - kamerinio choro „Aidija“ dirigentas ir vadovas, motina Sigutė Gražinienė - pianistė ir dainininkė. Sulaukusi vienuolikos, ji nusprendė pasukti į muziką. Tai buvo jos pačios pasirinkimas, vedamas didelio potraukio menui. Ji pirmą kartą dirigavo chorui būdama 13 metų. Vėliau, tėvų sprendimu, studijavo dailę Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. 1996-aisiais ji tapo „Dainų dainelės“ laureate. Tai buvo pirmasis jos rimtesnis pasiekimas, atvėręs duris į platesnį muzikinį pasaulį. 2004 m. baigė Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos chorinio dirigavimo klasę.
Baigusi mokslus Lietuvoje, Mirga tęsė studijas Austrijoje. Graco muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete (Universität für Musik und darstellende Kunst Graz) ji studijavo orkestrų dirigavimą. Sėkmingai pabaigusi bakalauro studijas 2007-aisiais, ji mokslus pratęsė Felikso Mendelsono-Bartoldžio muzikos konservatorijoje Leipcige bei Ciuricho muzikos konservatorijoje. Tai buvo svarbus etapas jos profesiniame augime, leidęs gilinti žinias ir įgyti patirties dirbant su skirtingais kolektyvais.
Profesinės karjeros proveržis ir tarptautinis pripažinimas
M. Gražinytė-Tyla pateko į muzikinės visuomenės dėmesį 2009 m. balandį surengtame Vokietijos dirigentų forume, o K. Masuro dirigavimo meistriškumo seminare jos pasirodymas buvo pavadintas didžiausia staigmena. Šis įvykis pažymėjo jos talentą ir potencialą, atkreipė į ją profesionalų dėmesį.
Jau 2011-2012 metų sezone Gražinytė-Tyla tapo Heidelbergo teatro antraja kapelmeistere (2. Kapellmeisterin). Nuo 2013-2014 m. sezoną ji ėjo pirmojo kapelmeisterio pareigas Berno operos teatre. 2014 m. sausį ji buvo paskirta Zalcburgo operos teatro meno vadove ir pagrindine dirigente 2015-2016 m. sezonui. Šios pareigos buvo svarbus karjeros laiptelis, suteikęs jai galimybę diriguoti prestižiniuose Europos teatruose.
2012 m. ji laimėjo Zalcburgo festivalio Jaunųjų Dirigentų Apdovanojimą, o 2012-2013 metų sezonui buvo Gustavo Dudamelio (Gustavo Dudamel) partnerė Los Andželo filharmonijoje. Ši partnerystė suteikė neįkainojamos patirties ir padėjo užmegzti ryšius su vienu garsiausių pasaulio orkestrų. 2014 m. liepos mėn. ji sudarė dvejų metų sutartį orkestro dirigento asistento pareigoms užimti.

2015 m. liepos mėnesį Gražinytė-Tyla pirmą kartą dirigavo Birmingamo simfoniniam orkestrui. Pakartotinai su orkestru ji koncertavo 2016 m. sausio mėn. 2016 m. vasarį Birmingamo simfoninis orkestras paskyrė Gražinytę-Tylą naująja muzikos direktore artimiausiems trims sezonams, pradedant 2016 rugsėju. Jos paskyrimas muzikos direktore tapo istoriniu įvykiu - ji tapo pirmąja moterimi, vadovaujančia šiam garsiam orkestrui.
M. Gražinytė-Tyla kviečiama diriguoti svarbiausiems pasaulio kolektyvams, tarp kurių yra Birmingemo miesto, Miuncheno filharmonijos, Dresdeno „Staatskapelle“, Frankfurto HR, Zalcburgo „Mozarteumorchester“, Vienos ir Švedijos radijo, Danijos ir Lietuvos nacionaliniai simfoniniai, Vienos kamerinis, „Kremerata Baltica“, Berlyno „Komische Oper“ orkestrai, Bavarijos radijo choras. Ji surengė pasirodymų Vienos „Konzerthaus“, Berlyno „Komische Oper“, Ciuricho operoje.
Bendradarbiavimas su „Deutsche Grammophon“ ir svarbūs apdovanojimai
2019 m. vasarį Mirga Gražinytė-Tyla pasirašė išskirtinę ilgalaikę įrašų sutartį su „Deutsche Grammophon“ (DG). Ji tapo pirmąja moterimi dirigente, kada nors pasirašiusia išskirtinę įrašų sutartį su šia legendine leidykla. Tai - didelis pasiekimas jos karjeroje, patvirtinantis jos, kaip vienos svarbiausių šiuolaikinės muzikos asmenybių, statusą.
Jos debiutinis DG albumas, išleistas 2019 m., apėmė lenkų kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo simfonijas, atliekamas Birmingamo simfoninio orkestro. Šis įrašas susilaukė didžiulio kritikų pripažinimo ir 2020 m. laimėjo „Gramophone“ klasikinės muzikos apdovanojimuose „Metų įrašas“ kategorijoje. Tai buvo antrasis apdovanojimas šiam įrašui, pabrėžiantis jo meninę vertę.

Mokslai ir kūrybinis kelias
Mokslus baigusi Lietuvoje, vėliau tęsti studijų išvyko į Austriją. Mokėsi Vilniaus 27-oje vidurinėje mokykloje (dabar - Jono Basanavičiaus gimnazija). Kai Mirga Gražinytė-Tyla baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą, iškart įstojo į Graco muzikos ir vaizduojamojo meno universitetą Austrijoje. Sėkmingai pabaigusi studijas 2007-aisiais, mokslus pratęsė Felikso Mendelsono-Bartoldžio muzikos konservatorijoje Leipcige bei Ciuricho muzikos konservatorijoje.
Apdovanojimai ir įvertinimas
2001 m. Lietuvos jaunųjų dirigentų konkurse laimėjo pirmąją vietą, 2007 m. Vengrijos tarptautiniame jaunųjų choro dirigentų konkurse Budapešte - pirmąją vietą. 2012 m. ji laimėjo Zalcburgo Festivalio Jaunųjų Dirigentų Apdovanojimą. 2017 m. už nuopelnus muzikai ji buvo apdovanota Šv. Mykolo ordinu. 2021 m. ji buvo apdovanota Nacionalinės kultūros ir meno premija.
Apie M. Gražinytę-Tylą rašoma knygose „Asmenybės. 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai“, Laisvės Radzevičienės ir Jurgos Tapinienės „Lyderiai“, biografiniame žinyne „Kas yra kas Lietuvoje, 2015“.
Šeima ir ateities planai
Mirga Gražinytė-Tyla yra trijų vaikų motina. Ji visuomet akcentuoja šeimyninio momento svarbą ir stengiasi derinti karjerą su motinos pareigomis. Prieš keletą metų, po šešto sezono, M. Gražinytė-Tyla pasitraukė iš Birmingamo miesto simfoninio orkestro muzikos direktorės pareigų. Ji pasirinko padaryti pauzę, skirti daugiau laiko šeimai, tačiau liko Birmingamo orkestro kviestine dirigente ir tęsia reikšmingų projektų įgyvendinimą.
Ateities planuose - lietuviškos muzikos inkorporavimas į jos koncertines programas. Mirga ieško neatrastų horizontų ir yra ypač susidomėjusi žydų kilmės lenkų kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo muzika. Ji ruošiasi pastatyti porą jo operų ir tęsia bendradarbiavimą su „Deutsche Grammophon“, svarstydama kitus įrašų projektus, kuriuose norėtų įtraukti lietuviškos muzikos.
Dirigavimo talentas ir išskirtinumas
Dirigentės tėtis Romualdas Gražinis neslėpė pasididžiavimo dukros pasiekimais. Pasak jo, publika dukrą pasitinka ovacijomis, spaudoje pasirodo tik patys geriausi atsiliepimai. M. Gražinytė-Tyla nepaiso stereotipų, nusistovėjusių normų, bet jas gerbia ir nelaužo, kad ekscentriškai atkreiptų dėmesį į save. Ji įvertina situacijas ir pasielgia neordinariai, kūrybiškai ir netikėtai. Savo interpretacijose ji naudoja daug netikėtų elementų, kurie gimsta natūraliai, leidžiantys pajusti muzikos gimimo scenoje „čia ir dabar“ momentą. Daugelis kritikuoja jos interpretacijų laisvę, tačiau jos šviesa ir gebėjimas džiaugtis leidžia paversti konservatyvius žvilgsnius linksmais žaidimais.
San Francisko orkestrui vadovauja dirigavimo žvaigždė Esa-Pekka Salonen, ten koncertas buvo ypatingo lygio, ypatingos auros. Yra daug džiaugsmų, nuostabos ir pikantiškų detalių. Pavyzdžiui, šio rudens pirmiesiems mėnesiams „Carnegie Hall“ salė parengė programėlę, ant jos viršelio - Mirga, o Venesuelos dirigentas ir smuikininkas Gustavas Dudamelis šį kartą - ant nugarėlės. Džiaugsmą sustiprina ne paviršiniai, o brandūs dalykai. Yra daug žmonių, kurie džiaugiasi ir didžiuojasi Mirga, ir, aišku, Lietuva, kad turime tokių žvaigždžių.

Koncerte, kuriame viena iškiliausių pasaulyje dirigenčių Mirga Gražinytė-Tyla dirigavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui ir „Trio Agora“, vyko kovo 15-ąją. Jo transliacija per „Stage+“ - svarbus įvykis, nes tai pirmasis Lietuvos orkestro vaizdo įrašo rodymas šiuo kanalu. Koncerte skambėjo su genialiuoju Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, kurio 150-ąsias gimimo metines minime, vienaip ar kitaip susiję kūriniai: XX a. anglų muzikos klasiko Benjamino Britteno „Keturi jūros interliudai“ („Four Sea Interludes“) iš sėkmę ir pripažinimą jam atnešusios operos „Piteris Graimsas“, kanadiečių ir amerikiečių kompozitoriaus Joelo Hoffmano „Autoportretas su Čiurlioniu“ („Self Portrait with Čiurlionis“), sukurtas specialiai ansambliui „Trio Agora“ ir paties Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“.

Tai - jau antrasis apdovanojimas šiam įrašui. Įraše girdimi Birmingamo simfoninis orkestras bei „Kramerata Baltica“ orkestras, kurį sudaro talentingiausi Baltijos šalių jaunieji atlikėjai. Jiems dirigavo M. Gražinytė-Tyla, o įrašo garso režisieriai buvo V. ir A. Kerai.