Mielės nėštumo metu: nauda, vartojimas ir svarbi informacija

Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui. Subalansuota mityba labai svarbi, nes nėštumo metu padidėja ne tik angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis, bet ir vitaminų, mineralų ir mikroelementų, kurie gaunami iš maisto.

Mielių rūšys ir maistinė vertė

Didžiausias skirtumas tarp kitų rūšių (alaus, kepimo) mielių ir maistinių mielių yra jų maistinė vertė bei aktyvumas. Šis produktas yra ne tik skanus, bet ir labai maistingas. Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai. Dažnas pykinimas taip pat gali būti iššauktas svarbių elementų trūkumo.

Maistinės mielės dribsniais

Svarbiausi vitaminai ir mineralai nėštumo metu bei mielių vaidmuo

Kūdikio laukianti moteris yra atsakinga ne tik už save, bet ir už mažylį. Organizmas atliks didelį darbą, kol plika akimi nematoma ląstelė virs mažu žmogučiu, o tam reikės „statybinių medžiagų“. Tarp daugelio svarbių maistinių medžiagų, B grupės vitaminai, geležis ir folio rūgštis yra ypač reikšmingi nėštumo metu.

Geležis ir anemijos prevencija

Dažna nėščioji išgirsta apie mažą hemoglobino kiekį kraujyje. Taip atsitinka, kai kraujyje stipriai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių - eritrocitų, kurių sudėtinė dalis yra baltymas hemoglobinas, aprūpinantis organizmą deguonimi. Nėštumo metu hemoglobino kiekis gali sumažėti gana greitai, ypač antrojoje nėštumo pusėje, nes nėščiosios organizme padaugėja kraujo, kuriuo aprūpinama vis sparčiau auganti gimda, o skystosios kraujo dalies, vadinamos kraujo plazma, padaugėja labiau negu raudonųjų kraujo kūnelių - eritrocitų. Netekus daug hemoglobino, susergama anemija (mažakraujyste), kuri pavojinga ir įsčiose augančio vaikelio sveikatai.

Geležis - būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui, taigi ir hemoglobinui. Šis mineralas svarbus būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kuomet vaisius dar neturi skydliaukės, - geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai. Geležies poreikis laukiantis vaikelio išauga dvigubai, jos reikia vaiko vystymuisi ir augimui. Geležies nėštumo metu daugiau negu įprastai reikia ir dėl spartesnės medžiagų apykaitos, taip pat placentai formuotis. Apie 200 mg šio mikroelemento moteris netenka gimdydama. Nėščiajai per parą rekomenduojama suvartoti 25 mg geležies, o trečiąjį nėštumo trimestrą - 30 mg. Ypač geležies pritrūksta antrąjį ir trečiąjį trimestrą, kai jos reikia daugiau ir augančiam vaisiui, ir placentai. Geležies stokos rizika nėštumo metu didesnė, jeigu jos trūko dar iki šio periodo, taip pat laukiantis kelių vaikelių, jeigu nėštumo pradžioje vargina dažnas vėmimas. Geležies trūkumo požymiai: greitas nuovargis, silpnumas, dirglumas, gali traukti nevalgomi dalykai. Geležies organizmas negamina, todėl jos gauname iš maisto produktų ir maisto papildų. Maistinėse mielėse, o ypač alaus mielėse, gausu B grupės vitaminų, kurie yra itin svarbūs geležies pasisavinimui ir kraujodarai.

Geležies turintys maisto produktai

Folio rūgštis (vitaminas B9)

Geležies pasisavinimą organizme gerina folio rūgštis (vitaminas B9), kuri taip pat dalyvauja kraujodaros procesuose. Folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, skatina eritrocitų susidarymą. Vaisiaus smegenys pradeda formuotis jau antrąją nėštumo savaitę. Net ir trumpalaikis folio rūgšties trūkumas šuo periodu gali turėti skaudžių pasekmių. Folio rūgštis taip pat svarbi baltymų apykaitai, kai kurių aminorūgščių susidarymui, ji stiprina imuninę sistemą. Vitaminas B9 būtinas nervų sistemai, teigiamoms emocijoms, yra reikalingas laimės hormonų serotonino ir noradrenalino gamybai. Šie hormonai suteikia optimizmo, džiaugsmo, geros nuotaikos, pasitikėjimo savimi. Maistinėse mielėse yra gausu šio gyvybiškai svarbaus vitamino.

Vitaminas B12

Vitaminas B12 dalyvauja folio rūgšties apykaitoje, nuo jo priklauso pastarosios veiksmingumas. Pritrūkus šio vitamino, eritrocitai tampa labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 kartu su folio rūgštimi dalyvauja aminorūgšties metionino, veikiančio augimą ir vystymąsi, sintezėje. Vitamino B12 trūkumas ne tik sutrikdo aminorūgščių, baltymų ir lipidų apykaitą, dėl jo trūkumo folio rūgštis negali atlikti svarbiausių savo funkcijų - dezoksiribonukleino (DNR) ir ribonukleino (RNR) rūgščių sintezės. Dėl vitamino B12 ir folio rūgšties stokos sutrinka normalus ląstelių dalijimasis, audinių ir organų augimas bei vystymasis. Pirmiausia tai paveikia greitai atsinaujinančius raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus) ir žarnyno gleivinių ląsteles, o nėštumo metu - embriono ir vaisiaus vystymąsi. B12 lemia nervų sistemos ir virškinamojo trakto būklę, kuri labai svarbi nėščiai moteriai. Šio vitamino stoka gali sukelti psichinius sutrikimus, pažeisti daugelį organų. Nors maistinės mielės yra puikus B vitaminų šaltinis, svarbu atkreipti dėmesį, kad vitamino B12 natūraliai randama tik gyvūninės kilmės maisto produktuose. Vegetarėms ir veganėms, atsisakančioms mėsos, kiaušinių, pieno produktų, jūros gėrybių, ypač svarbu papildomai vartoti šį vitaminą, kad išvengtų anemijos pasekmių.

Nėščiųjų potraukis mielių turintiems produktams

Šešioliktąją nėštumo savaitę galite pajusti stiprią trauką įvairiems (net neįprastiems) patiekalams. Pabandykite įsiklausyti į savo norus. Daugumai moterų po penkioliktosios nėštumo savaitės atsiranda potraukis tam tikro skonio maistui. Potraukis skirtingiems patiekalams atsiranda dėl hormonų pokyčių organizme. Kartais tai gali turėti įtakos nėštumo eigai, bet įprastai neturi jokių pasekmių. Skonio pasikeitimas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys. Būsimoms mamoms dažnai norisi šokolado, ledų, saldumynų ir produktų, kurių sudėtyje daug svogūnų ir mielių. Kartais moterys nėštumo metu jaučia norą paragauti anglies, gipso, kreidos ir pan. Reikėtų atlikti kraujo tyrimą siekiant pašalinti infekcijos galimybę arba geležies trūkumą būsimos mamos organizme.

Mielės ir maisto saugumo aspektai

Naminiai kepiniai, pavyzdžiui, naminė duona, gaminami kildinant mieles, nerekomenduojami, nes gali būti netinkamai paruošti, sukelti virškinimo sutrikimų. Apskritai, kepinius palikite kaip šventinius patiekalus - retoms progoms - ir vartokite saikingai. Pagalvokite, kiek torto ar picos leistumėte suvalgyti savo vaikui.

Sveikos mitybos principai nėštumo metu

  1. Įvairus maistas ir subalansuota mityba, valgykite 5-6 kartus per dieną

    Tai reiškia, kad kasdien turėtum valgyti produktų iš penkių produktų grupių: grūdų, baltymų, pieno produktų, vaisių ir daržovių.

  2. Valgykite saikingai ir tuo pačiu metu

    Normalaus svorio nėštukei per dieną reikia tik 300 kcal daugiau nei tokio paties amžiaus ir sudėjimo nesilaukiančiai moteriai. O tai reiškia vieną papildomą užkandį per dieną.

  3. Venkite rizikingų produktų

    Nėštumo metu pavojingų produktų sąrašas tikrai nėra ilgas, daugelio jų tiesiog reikia vartoti šiek tiek mažiau, o kitus vartoti tik gerai termiškai apdorotus. Konsultuoja gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė:

    • Kiaušiniai: Jeigu jie gerai termiškai apdoroti, nieko blogo, tačiau jeigu žali, kurie naudojami naminiam majonezui ruošti, tiramisu ir kitiems desertams, įvairiausiems plakiniams, tarkime, sveikatingumo kokteiliams, dėl salmoneliozės grėsmės nėščiajai itin pavojingi. Kiaušinius, prieš vartojant kepimui ar virimui, būtina gerai nuplauti tekančiu vandeniu, geriausia su soda ir šepetėliu.
    • Vaisiai ir daržovės: Jie turi būti labai kruopščiai nuplauti, nes galima užsikrėsti listerioze, ant prastai nuplautų vaisių gali būti pesticidų liekanų, todėl, pavyzdžiui, vynuoges patariama mirkyti ir plauti kelis kartus. Plauti viską, kas turi luobelę, privaloma - net jei ji yra skutama ar lupama. Vaisių ir daržovių nėščiajai patartina suvalgyti apie 7 porcijas ir kuo daugiau žalių, neapdorotų.
    • Pienas: Nepasterizuotas pienas gali būti listeriozės ar encefalito šaltinis. Iš patikimų šaltinių gautą pieną, pavyzdžiui, močiutės karvytės, vis tiek būtina užvirinti ir tik tada gerti. Geriau rinktis avižų, ryžių, migdolų, nemodifikuotų sojų pieną. Nėštumo metu patartina vartoti tik raugintus pieno produktus be dirbtinių priedų, dažų, skonio stipriklių ir cukraus.
    • Žuvis ir vėžiagyviai: Juos reikėtų vartoti itin atsargiai, nes yra linkę kaupti gyvsidabrį. Žuvį patariama valgyti ne dažniau kaip du-tris kartus per savaitę po 140 g. Karališka skumbrė, kardžuvė, ryklys ir kitos didelės žuvys nėščiajai griežtai nerekomenduojamos dėl gyvsidabrio kaupimo. Tuno taip pat geriau vengti. Reikėtų vengti rūkytos žuvies, kuri patiekiama iš šaldytuvo, dėl listeriozės pavojaus. Vėžiagyviai gali turėti įvairiausių parazitų.
    • Žalia mėsa ir paukštiena: Griežtai nerekomenduojama dėl listeriozės, salmoneliozės ir toksoplazmozės. Bet kokią mėsą, prieš apdorojant termiškai, būtina nuplauti. Jokių vidutiniškai keptų, „su kraujuku“, karpačio, totoriškų bifšteksų.
    • Arbata: Negalima gerti šalavijų, petražolių, čiobrelių, medetkų, senų lapų, pelyno ir gulsčiosios serenojos (sabalpalmės) arbatų.
    • Kava: Nėščiajai rekomenduojama neviršyti 200 mg kofeino.
    • Nepasterizuotos sultys: Stenkitės gerti daržovių sultis, truputį paskanintas vaisių sultimis, o ne atvirkščiai. Norite šviežių sulčių? Išsispauskite pačios namuose patikimai ir švariai.
    • Įvairūs daiginti kviečiai, pupelės ir kiti ūgliai: vartojami tik plikyti arba apvirti.
    • Konservuotas maistas: Konservuotas maistas jau yra netekęs didžiosios dalies maistinės vertės, antioksidantų, vitaminų, yra itin perdirbtas, todėl nerekomenduojamas.
    • Saldumynai: Jokių savo norų ar kaprizų tenkinti produktais, kuriuose yra daug cukraus, negalima.
    • Riebus maistas: Riebus maistas gali būti naudingas, jeigu tai sveiki riebalai: alyvuogės, avokadai, riešutai, sėklos, humusas. Sotieji riebalai ypač dideliais kiekiais negalimi vartoti.
  4. Gerkite ne mažiau nei 1,8l skysčių per dieną

    Svarbu gerti vandens, nes daug vandens geriant nepakinta raumenų tonusas, nesiraukšlėja oda. Taip pat nepamirškite burokėlių sulčių, jos laisvina vidurius, rekomenduojama kasdien po 50g.

  5. Gerkite vitaminus nėščiosioms

    Jokių vitaminų be gydytojo rekomendacijos! Visos besiruošiančiosios pastoti gali saugiai vartoti 400 mcg per dieną folio rūgšties.

Sveiki užkandžiai su mielėmis

Nėštumui įpusėjus apetitas gali tapti tiesiog žvėriškas. Todėl svarbu turėti sveikus užkandžius po ranka. Štai pavyzdys, kaip galite pasigaminti pikantiškų krekerių su maistinėmis mielėmis:

Pikantiški krekeriai su maistinėmis mielėmis

Šis produktas yra ne tik skanus, bet ir labai maistingas. Galite laisvai naudoti bet kokį pageidaujamą sėklų derinį.

Reikės:

  • ⅓ puodelio avinžirnių miltų
  • ⅓ puodelio mix sezamo sėklų
  • ⅓ puodelio linų sėmenų
  • ⅓ puodelio moliūgų sėklų
  • ⅓ puodelio chia sėklų
  • ⅓ puodelio GraSole riešūtų skonio maistinių mielių dribsniai
  • 1 šaukštelis sauso raudonėlio
  • ½ druskos
  • ½ šaukštelio aitriosios paprikos
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • ⅓ puodelio šilto vandens

Eiga:

  1. Pradėkite nuo visų sausų ingredientų beriant į didelį maišymo dubenį. Supilkite alyvuogių aliejų ir šiltą vandenį, maišykite, kol viskas gerai susimaišys.
  2. Palikite mišinį apie 5 minutes, kad avinžirnių miltai ir sėklos sugertų skysčius, todėl tešlą bus lengviau tvarkyti.
  3. Kai tešla pailsės, perkelkite ją ant kepimo popieriaus gabalo, tešlą uždenkite antruoju kepimo popieriaus gabalėliu. Naudodami kočėlą arba buteliuką, švelniai iškočiokite tešlą iki maždaug 0,25-0,5 cm storio (kuo plonesnė, tuo traškesnė).
  4. Atsargiai nuimkite viršutinį kepimo popieriaus sluoksnį.
  5. Ant kepimo skardos dėkite kepimo popierių su iškočiota tešla ir pašaukite į įkaitintą orkaitę. Kepkite iki auksinės spalvos, 20-25 minutes.
  6. Iškepus išimkite skardą iš orkaitės ir leiskite krekeriams atvėsti. Galite patiekti su padažais, sūriais ar užtepais. Arba galite mirkyti sėklas per naktį ir viską sumaišyti, todėl krekeriai bus RAW, nekepti. Skanaus!

Rekomenduojami vitaminai ir mineralai nėštumo metu (patvirtinta SAM)

Maisto papildas Biologinė reikšmė Kokiuose maisto produktuose yra? Norma nėštumo metu (patvirtinta SAM) Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis
Folio rūgštis (arba vitaminas B9) Sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką. Žalialapės daržovės, taip pat kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas, alaus mielės. 250 mcg (rekomenduojama vartoti 400-600mcg). Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą.
Kiti B grupės vitaminai Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. Alaus mielės, lapinės ir ankštinės daržovės, liesa mėsa ir žuvis, kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas. B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg -
Vit. D Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. Jūros gėrybės, kiaušinio trynys, pienas, jautiena ir grybai. Gaminasi odoje esant pakankamai saulės ekspozicijai. 10 mcg arba 400 VV (IU). -
Kalcis Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. Pieno produktai, sūris, lapinis kopūstas, migdolai, brokoliai. 1100 mg. -
Magnis Trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. Grūdų produktai, žalialapiai augalai krevetės, krabai, žuvis, kitos jūros gėrybės, juodoji arbata, riešutai / migdolai, morkos šokoladas. N/A -

Kiti svarbūs vitaminai ir mikroelementai

  • Geležis: ŠALTINIS: raudona mėsa, paukštiena, ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai), tamsiai žalios daržovės (špinatai, brokoliai).
  • Magnis: ŠALTINIS: špinatai (ir kitos tamsiai žalios lapinės daržovės), brokoliai, otas, riešutai, moliūgo sėklos, pupelės, grūdai (rupi duona-geriausia su grūdais-, makaronai, dribsniai).
  • Vitaminas D: ŠALTINIS: Saulės šviesa yra svarbiausias vitamino D šaltinis. Vitamino D taip pat yra ir maisto produktuose: žuvų taukuose, riebiose žuvyse (lašiša, skumbrė, silkė, sardinės), kiaušiniuose.
  • Kalcis: ŠALTINIS: visi pieno produktai (ypač jogurtai, balti sūriai), kininis kopūstas, brokoliai, lašiša, kalciu praturtinti produktai (pavyzdžiui sultys ar dribsniai).
  • Cinkas: ŠALTINIS: jautienos kepenys, kiaušiniai, jūrinė menkė, jautiena, lašiša, brokoliai, krevetės, pienas/pieno produktai.
  • Cholinas: ŠALTINIS: jautienos kepenys, kiaušiniai, jūrinė menkė, jautiena, lašiša, brokoliai, krevetės, pienas/pieno produktai.
  • Chromas: brokoliai, vynuogės, apelsinai, bulvės, jautiena, taip pat česnakas, bazilikas, kvietinė duona, obuoliai, bananai, paukštiena.
  • Varis: Jūros gėrybės (austrės, kalmarai, krabai, midijos, omaras), vidaus organų mėsa (kepenys, inkstai, širdys), riešutai (anakardžių, migdolai, pistacijos), ankštinės daržovės (pupos, lęšiai), šokoladas, kakava, sėlenos, grybai, bulvės, avokadai, bananai, vynuogės, juodieji pipirai.
  • Jodas: pagrindinis šaltinis - jodu praturtinta druska, o be jos jodo yra baltose jūrinėse žuvyse, kiaukutiniuose (austrėse, krabuose), jūros dumbliuose, česnakuose, špinatuose, sezamo sėklose.
  • Manganas: riešutai, grūdai, ankštinės daržovės, ananasai.
  • Fosforas: fosforo yra daug visuose baltyminguose produktuose: paukštienoje, kiaušiniuose, pieno produktuose, riešutuose, ankštinėse daržovėse.
  • Vitaminas E: augalinis aliejus, saulėgrąžų sėklos, įvairūs grūdai, kruopos.
  • Kalis: bananai, citrusiniai vaisiai, avokadai, pomidorai, bulvės, lašiša, menkė, vištiena.
  • Vitaminas A (retinolis): raudona mėsa (jautiena, veršiena), vištos kepenėlės, kiaušiniai, žuvų taukai, pieno produktai. Vitamino A šaltiniu gali tapti ir daržovės, kuriose yra beta-karotino, iš kurio organizmas gali pats jo pagaminti. Beta karotino yra daugumoje tamsiai žalių ir geltonų/ oranžinių daržovių bei vaisių: morkose, moliūguose, abrikosuose, manguose, špinatuose, brokoliuose. Tačiau kai kurių vitaminų ir mineralų nėštumo metu reikėtų papildomai nevartoti. Pavyzdžiui, vitaminas A yra svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi, bet per daug vitamino A gali sukelti apsigimimus.
  • Vitaminas C (askorbo rūgštis): jo gausu citrusiniuose vaisiuose, braškėse, kiviuose, pomidoruose, brokoliuose, mango vaisiuose, paprikose, ananasuose, avietėse, mėlynėse, špinatuose. Kad vitaminas C nesuirtų, geriausia visus šiuos maisto produktus valgyti žalius arba lengvai termiškai apdorotus.
  • B grupės vitaminai (papildomai):
    • Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis): Šio vitamino yra beveik visuose maisto produktuose, tačiau juos apdorojant (taip pat šaldant, konservuojant) didžioji dalis jo suyra. Daugiausia šio vitamino yra mielėse, paukštienoje, saulėgrąžų sėklose, žemės riešutuose, grūduose, dribsniuose.
    • Vitaminas B1 (tiaminas): Jo taip pat yra daugumoje produktų, bet gausiausia - kiaulienoje, grūduose, sėlenose, ryžiuose, ankštinėse daržovėse, mielėse.
    • Vitaminas B2 (riboflavinas): Mielės, migdolai, grūdai, pieno produktai, kiaušiniai, briuselio kopūstai, špinatai.
    • Vitaminas B6 (piridoksinas): Paukštiena, tunas, lašiša, krevetės, jaučio kepenys, pieno produktai, lęšiai, špinatai, morkos, rudieji ryžiai, grūdai.

Vaistažolių ir maisto papildų vartojimas

Vaistažolės ir įvairūs vaistažolių pagrindu sukurti papildai yra labai populiarūs nėštumo metu. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad kai kurios vaistažolės negali būti vartojamos nėštumo metu. Apskritai, nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog vaistažolės ir jų preparatai, nors ir būdami natūralūs produktai, yra saugūs nėštumo metu. Taip pat trūksta tyrimų, kurie įvertintų vaistažolių ir kitų vartojamų maisto papildų ar vaistų galimą tarpusavio sąveiką. Nėštumo metu yra plačiai naudojamas imbieras nėštumo sukeltam pykinimui mažinti. Atlikti tyrimai rodo, kad jis yra saugus ir efektyvus. Deja, daugiau vaistažolių gali pakenkti nėštumo metu negu padėti. Tokios vaistažolės kaip alijošius (Aloe vera), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), dvimetė nakviša (Oenothera biennis arba Primrose), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) ar sena (Senna) laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti. Lietuvoje sutinkamos vaistažolės, tokios kaip paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum), žalioji rūta (Ruta graveolens), kvapusis rozmarinas (Rosmarinus officinalis), kadagys (Juniperus), paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare), paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium), paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum), pelynas (Artemisia absinthium) ir egzotiškos vaistažolės kaip kilnioji blezdingūnė (Chamaemelum nobile arba Roman chamomile, panaši į vaistinę ramunėlę), gulsčioji seronija (Serenoa repens arba Saw palmetto), Kanadinė auksašaknė (Hydrastis arba Goldenseal), Efedra, Jokimbinas ir kt. Vaisto informaciniame lapelyje visada rasite skyrių, kuriame pateikiama su nėštumu ir žindymu susijusi informacija. Jei pametėte vaisto informacinį lapelį, oficialią informaciją apie Lietuvoje ir Europos sąjungoje registruotus vaistinius preparatus galite rasti čia.

Šis straipsnis nėra autoriaus asmeninė nuomonė ir nėra skirtas reklamuoti maisto papildus. Jame pateikiama bendra informacija, kuri nėra susijusi su konkrečių produktų įsigijimu ar vartojimu. Jei turite sveikatos sutrikimų, vartojate vaistus ar kitus papildus, prieš pradėdami vartoti naujus papildus pasikonsultuokite su savo gydytoju arba vaistininku. Sprendimai dėl sveikatos turėtų būti priimami atsižvelgiant į jūsų individualią būklę ir, esant poreikiui, pasitarus su sveikatos specialistu. Jei turite komentarų ar klausimų dėl šiame puslapyje pateikto turinio, kviečiame susisiekti su mumis el.

tags: #mieles #nestumo #metu



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems